2024
Reformų nėra
2023
Kolegijų tinklo pertvarka
2023 m. pradedamas įgyvendinti valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planas, kuriuo siekiama studentams suteikti kokybiškesnes studijas, grindžiamas profesionalia praktika ir taikomaisiais moksliniais tyrimais. Planas buvo rengiamas daugiau nei dvejus metus, diskutuojant apie aukštojo mokslo misijas, vertinant institucijų potencialą, pasitelkiant tiek Lietuvos, tiek tarptautinius ekspertus, įtraukiant socialinius partnerius, pačioms kolegijoms ieškant geriausių sprendimų dėl jų stiprinimo.
Alytaus kolegija prijungiama prie Kauno kolegijos.
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla prijungiama prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto įsteigiant Klaipėdoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto padalinį – Lietuvos jūreivystės akademiją.
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija prijungiama prie Kauno technikos kolegijos. Po reorganizavimo veiksiančios kolegijos pavadinimas – Lietuvos inžinerijos kolegija.
Marijampolės kolegija prijungiama prie Mykolo Romerio universiteto įsteigiant Mykolo Romerio universiteto padalinį Marijampolėje.
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija prijungiama prie Vilniaus kolegijos.
2022
Socialinė aukštojo mokslo dimensija
2022 m. priimti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama suteikti pagalbą įgyti aukštąjį išsilavinimą jautrios socialinės-ekonominės aplinkos asmenims, susiduriantiems su finansiniais, akademiniais ir informacijos prieinamumo iššūkiais, asmenims, turintiems individualiųjų poreikių, kylančių dėl negalios, bei vyresnio amžiaus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. Numatyta, kad nuo 2024 m. priimant pirmakursius į aukštąsias mokyklas atsiras papildoma konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos, jau turintiems praktinės darbo ar savanorystės patirties. Pagal šią eilę numatoma skirstyti 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų, tačiau keliant tokius pačius akademinio pasirengimo reikalavimus kaip ir stojantiesiems per pagrindinę konkursinę eilę.
Aukštojo mokslo socialinės dimensijos plėtra siekiama užtikrinti, kad įstojusių į aukštąją mokyklą, studijuojančių ir įgijusių aukštojo mokslo kvalifikaciją studentų socialinė sudėtis visose studijų pakopose atitiktų įvairialypę visuomenės socialinę sudėtį.
Trumposios pakopos studijos
Nuo 2022/2023 mokslo metų pradžios Lietuvoje pradedamos vykdyti trumposios pakopos studijos. Šių studijų absolventai per 1,5–2 metus galės įgyti rinkoje paklausiausias specialybes.
Trumposios studijos yra alternatyvus kelias į aukštąjį mokslą. Jos leis stipriau susieti profesinį mokymą su aukštojo mokslo sektoriumi ir taps ypač patraukliomis profesinio mokymo įstaigų absolventams, nes jas užbaigus ir vėliau stojant į profesinio bakalauro programas, kolegijose nereikės studijuoti visus 3 metus. Didžioji dalis studijų dalykų, kurių buvo mokytasi trumposiose studijose, yra įskaitoma.
Trumpųjų studijų absolventai galės iš karto užsiimti profesine veikla arba tęsti studijas profesinio bakalauro pakopoje. Šis kelias į aukštąjį mokslą taip pat aktualus asmenims, patiriantiems finansinių sunkumų, nes leidžia rinktis trumpesnes studijas ir greičiau pradėti karjerą.
2022 metais studentai priimami į informatikos inžinerijos bei programų sistemų studijų krypčių programas. Į trumpąsias studijas konkurso būdu priimami turintieji ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą arba profesinę kvalifikaciją. Stojančiojo konkursinį balą sudaro atestato dalykų, kvalifikacijos egzamino, stojamojo testo ir kitų pasiekimų įvertinimai.
Trumpąsias studijas siūlo kolegijos, turinčios atitinkamos krypties įdirbį – jau vykdančios tų pačių studijų krypčių bakalauro studijas. Esant darbo rinkos poreikiui, trumpųjų studijų krypčių sąrašas galės būti pildomas ir taip padės greičiau įgyti specialybę paklausiems kitų krypčių specialistams.
Tam tikros krypties studijų akreditavimas – procedūra, kurios metu Studijų kokybės vertinimo centras patvirtina, kad įvertintos studijų krypties konkrečios pakopos (tarp jų trumposios studijos) arba profesinės studijos atitinka joms nustatytus rodiklius pagal vertinamąsias sritis. Sprendimas dėl akreditavimo priimamas remiantis išorinio studijų vertinimo išvadomis, kiekvienos pakopos (vientisosioms ir profesinėms studijoms atskirai) krypties studijos (tarp jų trumposios studijos) akredituojamos ne rečiau kaip kartą per 7 metus.
Trumpųjų studijų programų apimtis gali būti 90 arba 120 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais) studijų kreditų.
Į aukštosios mokyklos trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą arba profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą, atsižvelgiant į mokymosi pasiekimus ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus, įvertinus profesinių standartų ir studijų krypties aprašų reikalavimus.