Studijų sritys
Pirmosios pakopos studijos gali būti universitetinės (jas vykdo universitetai) ir koleginės (jas vykdo kolegijos). Universitetai yra aukštosios mokyklos, kuriose atliekami tarptautinio lygio fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir/arba plėtojamas profesionalusis menas. Kartu vykdomos šia veikla grindžiamos universitetinės studijos. Daugiau kaip pusė universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai ir/arba pripažinti menininkai ar meno daktarai. Kolegijos (jos taip pat yra aukštosios mokyklos) yra orientuotos yra studijas, grindžiamas profesionalia praktika ir taikomaisiais moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir/ arba profesionaliuoju menu. Daugiau kaip pusė kolegijos dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku.
Studijos aukštosiose mokyklose vyksta pagal 6 studijų sritis: biomedicinos mokslai, fiziniai mokslai, technologijos mokslai, socialiniai mokslai, humanitariniai mokslai ir menai. Studijų kryptys yra skaidomos į krypčių grupes, šios − į kryptis. Atskiras kryptis sudaro mokslo šakos. Studijų krypčių ir krypčių grupių sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Bendruosiuose studijų vykdymo reikalavimuose nurodomi reikalavimai studijoms. Pirmos pakopos studijos (nėra detalizuojama – universitetinės ar koleginės) gali būti 180, 210 arba 240 studijų kreditų. Iš šių kreditų:
1. ne mažiau kaip 120 kreditų turi būti skiriama krypties studijų rezultatams pasiekti. Į tai įskaitoma ir praktika bei baigiamojo darbo rengimas:
- bendra praktikų apimtis turi sudaryti ne mažiau kaip 15 studijų kreditų universitetinėse studijose ir ne mažiau kaip 30 kreditų koleginėse studijose.
- Baigiamajam darbui/ baigiamajam darbui ir baigiamiesiems egzaminams universitetinėse studijose turi būti skirta ne mažiau kaip 15, o koleginėse – ne mažiau kaip 9 studijų kreditai. Kai studijos yra tarpkryptinės, rekomenduojama atlikti vieną bendrą krypčių studijų rezultatus integruojantį baigiamąjį darbą.
2. Aukštosios mokyklos nustatytoms arba studento pasirenkamoms studijoms skiriama ne daugiau kaip 120 kreditų. Studentas gali gilinti žinias tos pačios krypties studijose arba plėsti žinias kitos krypties studijų moduliuose (dalykuose). Jis/ji gali studijuoti gretutinės krypties studijose, mokytis pagal pedagogines studijas. Studentas taip pat gali atlikti papildomą praktiką, tobulinti skaitmenines kompetencijas, kitus bendruosius gebėjimus ir pan.:
- dviejų krypčių programa turi tenkinti abiejų krypčių aprašų reikalavimus. Pasirenkamoms studijoms gali būti skiriama kreditų, jei dalis siektinų studijų rezultatų sutampa.
- Mokomąjį dalyką (-us) ir / ar pedagoginę specializaciją atitinkančios krypties studijoms skiriama ne mažiau kaip 60 kreditų. Jei rengiami dviejų ar daugiau mokomųjų dalykų ar pedagoginių specializacijų pedagogai, jų moduliams skiriama iki 180 kreditų.
- Pedagogo kvalifikacijai įgyti skiriama 60 kreditų. Iš jų 30 kreditų skiriama pedagogikos krypties studijoms (įskaitant ne mažiau kaip 3 kreditų baigiamąjį darbą) ir 30 kreditų – pedagoginei praktikai. Baigiamasis darbas turi būti susijęs su studijuojamos krypties baigiamuoju darbu arba integruotas į jį.
Priėmimo sąlygos
Į aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą. Kartu stojančiųjų mokymosi rezultatai turi būti ne žemesni nei švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinti minimalūs rodikliai. Jie nustatomi atsižvelgiant į būtiną asmenų pasirengimą studijuoti aukštojoje mokykloje. Šie rodikliai tvirtinami įvertinus Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) siūlymus ir skelbiami ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų metų rugsėjo 1 dienos. Konkursą organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui (LAMA BPO).
Konkursinis stojimo balas skaičiuojamas atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Stojantys turi teisę pateikti prašymą stoti į kelias aukštąsias mokyklas. Stojant į specializuotas programas tokias kaip menų gali būti vykdomas papildomas priėmimo konkursas, kurį organizuoja pati aukštoji mokykla.
Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato aukštosios mokyklos ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.
Bendrą studijų vietų skaičių nustato aukštoji mokykla, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų kokybę. Minimalų studijų programos studijų vietų skaičių valstybinėse aukštosiose mokyklose pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes ir pakopas nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs aukštųjų mokyklų siūlymus.
Studijų programų turinys
Aukštosios mokyklos, rengdamos studijų programas, vadovaujasi konkrečios studijų krypties aprašu. Studijų krypties aprašo rengimą ar keitimą inicijuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija arba aukštoji mokykla pagal aprašo rengimo rekomendacijas. Parengtus ir su aukštosiomis mokyklomis suderintus studijų krypčių aprašus tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Studijų krypčių apraše nurodomi šie dalykai, kurie turi atsispindėti studijų programose:
1. Bendrosios nuostatos. Čia nurodomi kvalifikaciniai laipsniai ir kvalifikacijos, suteikiamos baigus universitetinių arba koleginių studijų programas; galima studijų programų apimtis, studijų formos; priėmimo sąlygos.
2. Studijų krypties (krypčių) samprata ir aprėptis. Nurodoma galimybė ir apribojimai vykdyti tos krypties (krypčių) studijas kaip gretutines.
3. Bendrieji ir specialieji studijų rezultatai: ką baigęs studijas asmuo žinos, kokių gebėjimų, įgūdžių ir kompetencijų turės, tai yra: žinios, jų supratimas ir taikymas; gebėjimai atlikti tyrimus; specialieji gebėjimai; socialiniai gebėjimai; asmeniniai gebėjimai.
4. Dėstymas, studijavimas ir vertinimas.
5. Studijų vykdymo reikalavimai. Nurodomi minimalūs reikalavimai dėstytojų kvalifikacijai, materialinei ir metodinei studijų bazei.
Mokymo metodai
Studijų būdai yra auditorinis darbas, savarankiškas darbas ir praktika. Studijuojama taikant įvairius studijų metodus: paskaitas, pratybas, laboratorinius, projektavimo darbus, seminarus, studento savarankišką darbą, darbą bibliotekoje, grupines užduotis, mokslinį tiriamąjį darbą ir kt., bei visų šių metodų derinius. Studijos gali būti organizuojamos ir nuotoliniu būdu. Auditorinis darbas organizuojamas grupėmis. Konsultacijos gali būti ir individualios. Auditorinio darbo trukmė matuojama akademinėmis valandomis. Vienos akademinės valandos trukmė – 45 min. Aukštųjų mokyklų dėstytojai gali taikyti įvairius dėstymo metodus. Studentams paskaitų metu dėstoma medžiaga ar paskaitų konspektai dažnai yra skelbiami aukštosios mokyklos virtualiojoje aplinkoje. Informacinės technologijos yra plačiai taikomos ir diegiamos studijų procese.
Studentai atlieka fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, taikomąją mokslinę veiklą, dalyvauja šalies ir užsienio tyrimų programose. Aukštosiose meno mokyklose, be mokslinės veiklos, plėtojama dėstytojų ir studentų meninė veikla, orientuota į visuomenės meninį lavinimą ir meno praktikos bei studijų vienovę.
Visi studijuojantys gali naudotis Lietuvos akademinių bibliotekų tinklo (LABT) teikiamomis galimybėmis. Šis tinklas jungia universitetų, kolegijų, valstybinių mokslo institutų ir Lietuvos mokslų akademijos bibliotekas į Lietuvos virtualią biblioteką.
Vadovėlius ir kitas mokymo priemones studentai perka arba naudojasi aukštųjų mokyklų bibliotekose esančiais fondais.
Studentų įsidarbinamumas
Mokslo ir studijų įstatyme nurodyta, kad pirmosios pakopos studijų programų bent 15 arba 30 studijų kreditų turi būti skiriama studentų praktikai realioje darbo vietoje. Galimybė atlikti praktiką pas potencialų darbdavį didina studento galimybes vėliau arba net studijų metu įsilieti į darbo rinką.
Kartu aukštosios mokyklos turi savo karjeros centrus. Jie teikia studentams įvairias bendro pobūdžio bei individualias konsultacijas. Vykdo įvairius mokymus įsidarbinimo klausimais, padeda rasti praktikos vietą, vėliau – ir darbą, o darbdaviams – darbuotojus.
Aukštųjų mokyklų tarybose į keletą vietų konkurso būdu gali pretenduoti visuomenės atstovai, tarp jų – ir darbdavių atstovai.
Studentų progresas ir vertinimas
Studentai vertinami pagal kiekvienos aukštosios mokyklos studijų nuostatais (reglamentu) nustatytą tvarką. Atskiruose universitetuose ar kolegijose ši tvarka gali skirtis, tačiau, apskritai galioja keli pagrindiniai vertinimo principai ir būdai. Studijų programa baigiama absolvento kompetencijos įvertinimu per baigiamojo darbo (projekto) gynimą ir (ar) baigiamuosius egzaminus.
Pagrindinis studijų rezultatų vertinimo būdas yra egzaminas. Daugelyje aukštųjų mokyklų egzaminų skaičius per sesiją yra ribojamas. Kai kurie dalykai gali būti vertinami įskaita, arba galutinis įvertinimas gaunamas taikant kaupiamąjį vertinimą. Kaupiamojo vertinimo tvarką pasirenka ir užduotis parengia dalyko dėstytojas. Egzamino (įskaitos) rezultatai ir rašto darbai vertinami pažymiais.
Studentų žinios per egzaminus vertinamos nuo 1 iki 10 balų, o per įskaitas – įskaityta arba neįskaityta. Aukštoji mokykla gali nustatyti ir kitus vertinimo principus. Teigiamu įvertinimu laikomas įvertinimas ne mažesnis nei 5 balai.
Studentų perėjimas į aukštesnį kursą. Studentų perėjimo į aukštesnį kursą sąlygas nustato kiekviena aukštoji mokykla savo studijų reglamentu. Nepažangūs studentai gali būti šalinami iš aukštosios mokyklos pagal jos nustatytą tvarką.
Išsilavinimo pažymėjimai
Baigus pirmosios pakopos studijų programą, išduodamas kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis (priedas). Diplomo priedėlis (priedas) yra neatskiriama diplomo dalis − diplomą papildantis dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie įgyto išsilavinimo turinį (studijuoti dalykai, jiems priskirti kreditai, įvertinimai).