Ugdymo turinys, dalykai, valandų skaičius

Nacionalinis ugdymo turinys

Nacionalinis pradinio ugdymo turinys aprašytas šiuose nacionaliniuose dokumentuose, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras:

• Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas, nustatantis pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų sandarą ir numato pagrindinius programų įgyvendinimo bruožus.
• Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programos, kuriose aprašyti pradinio ugdymo tikslai, rezultatai, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas, įgyvendinimo ypatumai. 
• Lietuvių kalbos pradinio ugdymo bendroji programa 
• Atskirų sričių ir krypčių ugdymo, programos.

Ugdymo programas ruošia bei atnaujina mokytojai, mokslininkai, specialistai. Paruoštus projektus viešai aptaria, savo pastabas ir pasiūlymus teikia švietimo bendruomenė.

Bendrasis ugdymo planas

Pradinis ugdymas organizuojamas pagal dviejų metų ugdymo planus. Juose nurodoma ugdymo pradžia, trukmė, ugdymo organizavimo formos, dalykų metinis ir savaitinis ugdymo valandų skaičius ir t.t. Bendrasis ugdymo planas reglamentuoja šių programų įgyvendinimą mokyklose:

• pradinio ugdymo programos;
• specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio ugdymo kartu su muzikos, dailės, menų, sporto ir / ar kitu ugdymu programų);
• pradinio ugdymo individualizuotos programos, pradinio ugdymo programos ją pritaikius mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių;
• suaugusiųjų pradinio ugdymo programos;
• neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą mokyklose.

Mokyklos ugdymo planas

Mokykla pagal ugdymo programas ir Bendrąjį ugdymo planą rengia savo ugdymo planą. Mokyklos ugdymo plane aprašomas ugdymo turinio įgyvendinimas. Pateikiami sprendimai, kaip organizuojamas ugdymo procesas, mokinių pažangos vertinimas ir t.t.

Ugdymo planą rengia mokyklos vadovo sudaryta darbo grupė. Jai vadovauja pats vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Į mokyklos darbo grupę įtraukiami mokytojai, mokyklos administracijos, mokyklos vaiko gerovės komisijos, tėvų (globėjų) atstovai. Mokyklos ugdymo planą tvirtina mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba ir institucija, turinčia savininko teises.

Bendrosiose ugdymo programose dalyko turinys pateikiamas dvejiems metams. Mokykla pati apsisprendžia, kaip ugdymo plane skirstyti dalyko turinį. Mokyklos ugdymo planas gali būti vieniems arba dvejiems metams.

Mokymo planas sudarytas iš šių dalių – mokomųjų dalykų pamokų; valandų, skiriamų mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti; neformaliojo ugdymo valandų. Mokomieji dalykai yra privalomi, neformalusis ugdymas – laisvai pasirenkamas. Paprastai dalykų programos sudaromos dvejų metų koncentrui (1–2 ir 3–4).

Pradinio ugdymo programos sritys

Privalomieji pradinio ugdymo programos dalykai yra suskirstyti į sritis:

• dorinis ugdymas, 
• kalbinis ugdymas, 
• visuomeninis ugdymas,
• matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas, 
• meninis ugdymas, 
• fizinis ir sveikatos ugdymas.

2023–2024 ir 2024-2025 mokslo metais dalykams skiriamos ugdymo valandos

Ugdymo valandų skirstymas per pradinio ugdymo programai įgyvendinti per mokslo metus ir per savaitę 

Pastabos:

* mokyklose, kuriose įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba;

** 2023–2024 mokslo metais

*** 2024–2025 mokslo metais

****  mokyklos nuožiūra pasirenkamas teatro arba šokio dalykas (gali būti mokoma abiejų dalykų, papildomą pamoką skiriant iš pamokų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti);

***** integruojama į kitus mokomuosius dalykus arba organizuojama atskira pamoka

Mokykla gali nuspręsti organizuoti daugiau pamokų, nei nustatytas minimalus pamokų skaičius, nepažeidžiant Higienos normos reikalavimų, tačiau mokyklos ugdymo plano kontaktinių valandų skaičius negali viršyti Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše 

Pamokų skaičių klasei per metus sudaro: privalomos pamokos visiems klasės mokiniams; pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti; pamokos dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes; valandos neformaliojo vaikų švietimo programoms įgyvendinti.

Pamokos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamos, įvertinus mokinių poreikius, atsižvelgiant į mokyklos iškeltus ugdymo prioritetus, spręstinas ugdymo problemas. Šios pamokos gali būti skiriamos ir mokymosi pagalbai.

Neformaliojo vaikų švietimo valandos skiriamos, atsižvelgiant į mokinių neformaliojo švietimo poreikius, numatomus ugdymo prioritetus, mokyklos lėšas. Mokiniai renkasi neformaliojo vaikų švietimo programas, padedančias atsiskleisti jų pomėgiams, talentams.

Kalbos

Lietuvių kalbos ugdymas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Lietuvių kalbos pradinio ugdymo bendrąją programą. Mokykloje, kurios nuostatuose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, ugdymo procesas vykdomas remiantis Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, Bendraisiais ugdymo planais, ir kitais bendrąjį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais. Pirmosios užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) mokoma 2-4 klasėse.

Informacinės komunikacinės technologijos

Skaitmeninei mokinių kompetencijai ugdyti per visus dalykus ugdymo procese naudojamos šiuolaikinės skaitmeninės technologijos. Integruotai ar atskira informatikos / informacinių technologijų pamoka (ją skiriant iš pamokų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti) ugdomas mokinių informatinis mąstymas, mokoma kūrybiško ir atsakingo šiuolaikinių technologijų naudojimo, saugaus ir atsakingo elgesio skaitmeninėje aplinkoje, skaitmeninio turinio kūrimo, įgyvendinama Informatikos bendroji programa.

Mokymosi metodai ir priemonės 

Galimybė rinktis mokymosi metodus ir priemones

Siekdamas bendrųjų ugdymo tikslų, mokytojas turi visišką laisvę pasirinkti tinkamus ugdymo metodus ir priemones, susidaryti jų derinius, kurtis autentišką darbo stilių. Tai daroma atsižvelgiant į realią situaciją: mokinių poreikius ir galimybes, paties mokytojo gebėjimus ir savybes, kintantį sociokultūrinį kontekstą. Mokytojas turi teisę siūlyti savo individualias programas, pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas.

Mokytojas mokymo procese taip pat skatinamas pritaikyti naujas informacines komunikacines technologijas. Projektų metodas – vienas iš ugdymo būdų, padedančių integruoti formalųjį ir neformalųjį ugdymo turinį. Nuo 2017-2018 m. m. yra privaloma pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (pažintinė kultūrinė veikla), kuri yra sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Mokykla pati pasirenka, kiek šiai veiklai skirs pamokų per metus. Ši veikla turi būti organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose. Pavyzdžiui, muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose. Rinkdamasis metodus, mokytojas ugdymo procesą turi grįsti interpretaciniais, o ne reprodukciniais metodais.

Mokytojas gali formuoti integralų, tai yra, nesuskaidytą į atskirus dalykus, ugdymo turinį. Pedagogas pasirenka, kiek truks integruotas ugdymas – ar tai bus integruota diena, mėnuo, ar visi mokslo metai. Mokytojas nusprendžia, kas bus tas jungiamasis ugdymo turinio elementas, pavyzdžiui, aktuali tema, problema, išsikelti ugdymosi tikslai ir pan. Tam ugdytojas pasirenka, kaip bus integruojamas ugdymo turinys – ar visi, ar keli dalykai; ar integruojamas formalus ir neformalus švietimas. Jei mokytojas pasirenka integruotą ugdymo kelią, jis ugdymo plane dalykų ugdymo laiką nurodo minutėmis per savaitę.

Vadovėliai ir pratybų sąsiuviniai nėra privalomos mokymosi priemonės. Mokytojas gali rinktis šaltinius, video ir audio įrašus ir kitas mokymosi priemones, kurios skatina mokinių kūrybiškumą, savarankiškumą ir t.t. Mokykla apsisprendžia, kurias mokymo priemones (vadovėlius, kitas priemones) įsigyti. Įprastai mokymosi priemones mokykla įsigija iš mokinio krepšelio metodikoje numatytų lėšų. Be mokinio krepšelio lėšų, vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms įsigyti taip pat gali būti skiriama lėšų iš savivaldybės ir valstybės biudžetų. Mokyklos taip pat gali būti aprūpinamos vadovėliais ir kitomis mokymo priemonėmis centralizuotai už valstybės biudžeto lėšas.

Mokymosi priemonės ruošiamos arba valstybės institucijų užsakymu, arba privačia iniciatyva. Apie įvairias mokomąsias kompiuterines programas informacijos galima rasti interneto svetainėje „emokykla“.    

Bendruosiuose ugdymo planuose namų darbų skyrimas įgyvendinant pradinio ugdymo programą nėra detalizuotas. Tai palikta nuspręsti pačiai mokyklos bendruomenei mokyklos ugdymo plane.

Ugdymo turinio individualizavimas

Bendrosios programos suteikia mokykloms ir mokytojams realią galimybę įsitraukti į ugdymo turinio kūrimą. Tai yra, pritaikyti ugdymo turinį ir metodus klasės ir individualiems moksleivių poreikiams ir galioms, derinti su mokyklos keliamais tikslais, mokytojo turima patirtimi ir ištekliais. Individualūs mokymo metodai taikomi dirbant su gabiaisiais ir mokymosi sunkumų patiriančiais mokiniais.

Mokytojai taiko tokius mokymo metodus, kurie ugdo mokinių aktyvumą, savarankiškumą, kritinį ir kūrybinį mąstymą, konstruktyvumą, gebėjimą spręsti problemas, orientuotis aplinkoje, atsakingai veikti.