Pradinio ugdymo programa trunka 4 metus. Nacionalinis pradinio ugdymo turinys aprašytas šiuose nacionaliniuose dokumentuose, kuriuos tvirtina švietimo,  mokslo ir sporto ministras:

• Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas, nustatantis pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų sandarą ir numato pagrindinius programų įgyvendinimo bruožus.
• Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos, kuriose aprašyti pradinio ugdymo tikslai, rezultatai, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas, įgyvendinimo ypatumai. 
• Atskirų dalykų bendrosios programos, kuriose nurodoma dalyko paskirtis, ugdymo tikslas ir uždaviniai.

Ugdymo programas ruošia bei atnaujina mokytojai, mokslininkai, specialistai. Paruoštus projektus viešai aptaria, savo pastabas ir pasiūlymus teikia švietimo bendruomenė.

Mokykla vykdomoms ugdymo programoms įgyvendinti rengia savo ugdymo planą.  Mokyklos ugdymo plane, atsižvelgiant į mokyklos kontekstą, mokinių amžiaus grupes, sąlygas ugdymo procesui organizuoti, aprašomi mokyklos priimti sprendimai ugdymo procesui organizuoti. Šiame plane siūloma numatyti ugdymo proceso organizavimo kalendorių, užsienio kalbų, dalyko modulių, pasirenkamų dalykų, neformaliojo švietimo programų pasiūlą, mokymosi ir švietimo pagalbos teikimą, kitus aktualius klausimus, pvz. dėl vertinimo tvarkos, mokiniams teikiamų užduočių į namus apimties, ugdymo ne mokyklos aplinkose organizavimo ir kt.

Ugdymo planą rengia mokyklos vadovo sudaryta darbo grupė. Jai vadovauja pats vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Į mokyklos darbo grupę įtraukiami mokytojai, mokyklos administracijos, mokyklos vaiko gerovės komisijos, tėvų (globėjų) atstovai. Mokyklos ugdymo planą tvirtina mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba ir institucija, įgyvendinančia savininko teises ir pareigas.

Bendrosiose ugdymo programose dalyko turinys pateikiamas dvejiems metams. Mokykla pati apsisprendžia, kaip ugdymo plane skirstyti dalyko turinį. Mokyklos ugdymo planas gali būti vieniems arba dvejiems metams.

Privalomieji pradinio ugdymo programos dalykai yra suskirstyti į sritis:

• dorinis ugdymas: etika, tikyba, 
• kalbinis ugdymas: lietuvių kalba ir literatūra, lietuvių kalba, jei mokinys atvyko ar grįžo į Lietuvą, lietuvių gestų kalba, baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra, pirmoji užsienio kalba (anglų, prancūzų, vokiečių), 
• visuomeninis ugdymas: etninė kultūra, visuomeninis ugdymas,
• matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas: matematika, informatika, gamtos mokslai, technologijos, 
• meninis ugdymas: dailė, muzika, teatras, šokis, 
• fizinis ir sveikatos ugdymas: fizinis ugdymas, gyvenimo įgūdžiai.

Ugdymo valandų skirstymas per pradinio ugdymo programai įgyvendinti per mokslo metus ir per savaitę 

Pastabos:

* mokyklose, kuriose įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba;

** visuomeninio ir gamtos mokslų ugdymui skirtos pamokos organizuojant tyrinėjimo veiklas gali būti skirstomos pagal poreikį, numatytą periodą skiriant vienam dalykui daugiau pamokų, vėliau jas grąžinant kitam dalykui

*** mokyklos nuožiūra pasirenkamas teatro arba šokio dalykas (gali būti mokoma abiejų dalykų, papildomą pamoką skiriant iš pamokų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti)

****įgyvendinama skiriant atskirą pamoką arba integruojant į kitų mokomųjų dalykų turinį;

Pamokų skaičių klasei per metus sudaro: privalomos pamokos visiems klasės mokiniams; pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti; pamokos dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes; valandos neformaliojo vaikų švietimo programoms įgyvendinti.

Pamokos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamos, įvertinus mokinių poreikius, atsižvelgiant į mokyklos iškeltus ugdymo prioritetus, spręstinas ugdymo problemas. Šios pamokos gali būti skiriamos ir mokymosi pagalbai.

Neformaliojo vaikų švietimo valandos skiriamos, atsižvelgiant į mokinių neformaliojo švietimo poreikius, numatomus ugdymo prioritetus, mokyklos lėšas. Mokiniai renkasi neformaliojo vaikų švietimo programas, padedančias atsiskleisti jų pomėgiams, talentams.

Siekdamas bendrųjų ugdymo tikslų, mokytojas turi visišką laisvę pasirinkti tinkamus ugdymo metodus ir priemones, susidaryti jų derinius, kurtis autentišką darbo stilių. Tai daroma atsižvelgiant į realią situaciją: mokinių poreikius ir galimybes, paties mokytojo gebėjimus ir savybes, kintantį sociokultūrinį kontekstą. Mokytojas turi teisę siūlyti savo individualias programas, pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinti švietimo aprūpinimo standartai (šiuo metu galioja 2011 m. patvirtinti Švietimo aprūpinimo standartai, tačiau 2024 m. buvo patvirtintas naujas Švietimo aprūpinimo standartas, kurį mokyklos privalo atitikti nuo 2028 m. rugsėjo 1 d.) nustato minimalius reikalavimus mokyklų materialinei aplinkai ir mokyklos skaitmeninei infrastruktūrai. Svarbu užtikrinti, kad mokiniai įgytų žinių, gebėjimų bei ugdytųsi reikalingas kompetencijas, pasitelkdami šiuolaikiškas ir mokslu grįstas mokymo(si) priemones ir įrangą, turėtų galimybes pritaikyti teorines žinias praktikoje, mokytųsi tyrinėdami, atlikdami ne tik teorines, bet ir praktines užduotis.

Mokymo priemonės skirstoms į 4 tipus: 

• mokymo priemonės – tik mokymui skirtos priemonės, modeliai, kortelės, edukaciniai žaidimai, plakatai ir pan.; 
• daiktai ir (ar) įranga – įvairi universali įranga, kuri gali būti naudojama ne tik mokymo tikslams, pavyzdžiui, kaitlentės, staklės, universalūs mikroskopai, stovai, mėgintuvėliai, sporto salių įranga ir pan.; 
• ugdymo procesui reikalinga literatūra – žodynai, žurnalai ir pan.; 
• medžiagos – mokslo ir mokymo tikslams skirtos medžiagos, kurios gali būti naudojamos tik vieną kartą.

Bendrosios programos suteikia mokykloms ir mokytojams realią galimybę įsitraukti į ugdymo turinio kūrimą. Tai yra, pritaikyti ugdymo turinį ir metodus klasės ir individualiems moksleivių poreikiams ir galioms, derinti su mokyklos keliamais tikslais, mokytojo turima patirtimi ir ištekliais. Individualūs mokymo metodai taikomi dirbant su gabiaisiais ir mokymosi sunkumų patiriančiais mokiniais.

Mokytojai taiko tokius mokymo metodus, kurie ugdo mokinių aktyvumą, savarankiškumą, kritinį ir kūrybinį mąstymą, konstruktyvumą, gebėjimą spręsti problemas, orientuotis aplinkoje, atsakingai veikti.

Mokykla, rengdama individualų ugdymo planą mokiniui gali planuoti specialiąsias pamokas ir (ar) didinti pamokų, skirtų ugdymo sričiai / dalykų grupei, socialinei veiklai, ugdymui profesinei karjerai, medijų ir informaciniam raštingumui ir sveikatos ugdymui, skaičių, keisti pamokų trukmę, dienos ugdymo struktūrą, formuoti nuolatines ar laikinąsias grupes, pogrupius iš tų pačių ar skirtingų klasių mokinių.

Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams mokytojai pritaiko bendrąsias programas pagal jų gebėjimus ir galias, prireikus jas individualizuoja.