Ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai ugdomi šeimoje, o tėvams (globėjams) pageidaujant ar kitais įstatymo numatytais atvejais – pagal ikimokyklinio ugdymo programą. 

Ikimokyklinio ugdymo programa rengiama vadovaujantis  Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu, Ikimokyklinio ugdymo programos gairėmis ir jų priedu -  Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi pasiekimų aprašu. 

Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai jam sukanka 5 metai[1]. Tėvų (globėjų) sprendimu šis ugdymas gali būti pradedamas teikti vėliau, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai

Priešmokyklinio ugdymo paskirtį, tikslą ir uždavinius, ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis, ugdymo(si) turinio gaires, pasiekimų lygių požymius ir vaikų pasiekimų vertinimą apibrėžia Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa.

Ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius gebėjimus, ugdyti vaiko kognityvinius įgūdžius, padėti vaikui pasirengti ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą.

Ikimokykliniame amžiuje vaiko raida yra labai sparti, netolygi, kiekvieno vaiko ūgtis – tai mažesni ar didesni pasiekimų žingsniai, kuriuos labai svarbu pastebėti ir atpažinti mokytojams, švietimo pagalbos specialistams, tėvams.  

Vaiko raidos sritys

Pasiekimų apraše pateikiami lūkesčiai, kad vaikas būtų sveikas, orus, bendraujantis smalsus, kuriantis, sėkmingai besiugdantis. Jų siūloma siekti  per aštuoniolika vaiko ugdymosi pasiekimų sričių. Vaiko  pasiekimų žingsnių siejimas su amžiumi yra sąlyginis. Kiekvienas vaikas yra unikalus, pasižymi jam būdingu raidos tempu, turi skirtingą ugdymosi patirtį, todėl to paties amžiaus vaikų pasiekimai natūraliai gali skirtis. Minėtos pasiekimų sritys yra šios:

• kasdienio gyvenimo įgūdžiai;
• fizinis aktyvumas;
• emocijų suvokimas ir raiška;
• savireguliacija ir savikontrolė;
• savivoka ir savigarba;
• santykiai su suaugusiaisiais ir bendraamžiais;
• aplinkos pažinimas;
• matematinis mąstymas;
• skaitmeninis sumanumas;
• kalbų supratimas;
• kalbinė raiška;
• estetinis suvokimas;
• meninė raiška;
• kūrybiškumas;
• tyrinėjimas;
• problemų sprendimas;
• gebėjimas žaisti
• mokėjimas mokytis. 

Užsienio kalbos 

Ikimokyklinio ugdymo įstaigose užsienio kalbų mokymas nėra privalomas. Tačiau dauguma ikimokyklinio ugdymo įstaigų į ugdymo programas savarankiškai įtraukia užsienio, dažniausiai anglų, kalbos mokymą. Ne mažiau kaip 5 valandos per savaitę turės būti skiriamos valstybinės kalbos mokymui kitakalbiams ir mišrių kalbiniu požiūriu šeimų vaikams. Skaitmeninis raštingumas lavinamas ne per atskirą dalyką, bet, jei yra galimybės, panaudojant skaitmenines priemones ugdymosi procese.

Ugdymo turinio konstravimas 

Ugdymo turinys, kurį sukuria kiekvienas ikimokyklinio ugdymo teikėjas, neskaidomas į atskirus dalykus ir vyksta integruotai. Nėra apibrėžta, kiek minučių, valandų turi būti skiriama būtent ugdomajai veiklai. Veiklos rūšys yra integruojamos atsižvelgiant į vaiko vystymosi ypatumus, gyvenimo ritmą. Kiekviena ikimokyklinės institucijos grupė kuria savitą gyvenimo ritmą ir jo laikosi.

Priešmokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui ugdytis asmenines savybes, įgyti socialinių įgūdžių ir pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą.

Ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai. Jų ugdymo rezultatai nurodyti dalykų pasiekimų raidos aprašymuose.

Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Visos ugdymosi sritys yra lygiavertės ir ugdomos integraliai su kompetencijomis.

Programa siekiama atliepti 5–6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Įgyvendinant programą svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimų džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas, nes taip sudaromos sąlygos vaikams ugdytis programoje numatytas kompetencijas.

Užsienio kalba 

Priešmokyklinio ugdymo įstaigose užsienio kalbų mokymas nėra privalomas. Tačiau dauguma įstaigų į ugdymo programas savarankiškai įtraukia užsienio, dažniausiai anglų, kalbos mokymą. Kitakalbiams ir mišrių kalbiniu požiūriu šeimų vaikams sudaromos nuoseklios lietuvių kalbos ugdymo(si) programos. Tautinių mažumų ikimokyklinio ugdymo įstaigose ar grupėse, kuriose ugdoma ne valstybine kalba, lietuvių kalbos mokymuisi turi būti skiriamos ne mažiau kaip 5 valandos per savaitę. 

Skaitmeninis raštingumas yra įtrauktas į priešmokyklinio ugdymo programą.

Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme pedagogai laisvai renkasi pedagoginės veiklos formas ir metodus. Svarbu, kad pasirinkimas atitiktų šiuolaikinio ugdymosi nuostatas ir būtų individualizuotas. Pavyzdžiui, ugdymo formos ir metodai būtų pritaikyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam vaikui. Taip pat auklėtojas, pedagogas turėtų naudoti subalansuotus metodus. Pavyzdžiui, išlaikyti pusiausvyrą tarp ugdytojo inicijuotų ir pačių vaikų sugalvotų veiklų. Naudoti tiek struktūruotas, tiek laisvas formas.

Pedagogai parenka tinkamus mokymo ir mokymosi metodus, atsižvelgdami į mokinių amžiaus tarpsnių ypatumus, kompetencijų raidą, poreikius ir galimybes, mokymosi stilių skirtumus, socialinį ir kultūrinį kontekstą, didelę mokymosi galimybių įvairovę, pasiūlydami įvairius ir tinkamus mokymosi tempą, būdus, technikas.

Ugdymo procese ugdytojas parenka, kokias ugdymo priemones naudoti: užduočių knygas, žaislus, audio-vizualines priemones ir kt. Vaikai taip pat yra ugdomi naudojant įvairias medžiagas – vandenį, molį, popierių, medžiagą ir pan. Ugdymo procese taip pat gali būti auginami gyvūnai, pavyzdžiui, laikomos žuvytės akvariume. Ugdymo priemones, kaip ir metodus, mokytojas pasirenka laisvai. Priemones perka kiekvienas ugdytojas iš ugdymui skirtų lėšų (šios lėšos yra įskaičiuotos į mokymo lėšas). Papildomai už priemones tėvai nemoka.

Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose pagrindiniu ugdymosi metodu laikomas žaidimas. Šis metodas vertinamas kaip natūraliausia vaiko būsena, padedanti vystytis ir kurti, būti aktyviam bei veikti. Taip pat taikomi stebėjimo, tyrinėjimo, demonstravimo, pokalbio, pasakojimo, diskusijų, problemų sprendimo, projektinės veiklos ugdymosi metodai. Praktikuojamas šokis ir (ar) vaidyba, muzikavimas, vizualinė raiška. Pedagogams rekomenduojama taikyti skatinimo, inicijavimo ir motyvavimo, kūrybinius ir interpretacinius, modeliavimo, pagalbos bei paramos ir kitas ugdymosi metodų technologijas.

 Teisės aktai nenurodo konkrečių ugdymo metodų, bet kelia tam tikrus reikalavimus pasirenkamiems ugdymo metodams.  

• Turi būti sudaromos galimybės vaikui veikti savarankiškai, pačiam rinktis reikiamas priemones, veiklą, žaidimų draugus;
• sudaromos sąlygos skleistis kiekvieno vaiko kritiniam ir kūrybiniam mąstymui, kūrybiškumui. Vaikas turi patirti kūrybos ir atradimo džiaugsmą ir sėkmę. Vaikai ugdymo procese turi būti skatinami spręsti problemas, reikšti savo nuomonę ir ją pagrįsti, dalytis savo įžvalgomis su bendraamžiais ir suaugusiaisiais;
• ugdymo ir ugdymosi aplinkoje turi būti pakankamai įvairių ugdomųjų priemonių (prireikus – specialiųjų mokymo priemonių ir (ar) techninės pagalbos priemonių), skatinančių aktyvią vaiko veiklą, jo smalsumą, kūrybiškumą, vaizduotę;

Ikimokykliniame ugdyme mokytojai nuolatos teikia vaiką motyvuojantį, įtraukiantį, auginantį grįžtamąjį ryšį. Su vaikais pasidžiaugiama veikla, aptariamas veiklos procesas ir rezultatai, vaikai mokosi patys įsivertinti savo veiklos patirtis ir rezultatus. Vaikų pasiekimai ir pažanga numatytais laiko tarpais ir pagal poreikį aptariami su vaiko tėvais (globėjais). 

Vaiko pasiekimus mokytojai fiksuoja kasdienėse buities, žaidimų ir patirtinių veiklų situacijose.

Santykinai išskiriami du amžiaus laikotarpiai vaiko nuo gimimo iki trejų metų pasiekimai ir 4 vaiko nuo trejų iki šešerių metų pasiekimai. Pasiekimų stebėsena padeda mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams atkreipti dėmesį į kiekvieno vaiko ugdymosi skirtybes, poreikius, spartų peršokimą į aukštesnį ar užsibuvimą tame pačiame pasiekimų žingsnyje ir sudaryti sąlygas bendrame ugdymosi procese kiekvienam siekti geriausių asmeninių rezultatų.

Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimu siekiama paremti mokinių mokymąsi, teikiant grįžtamojo ryšio informaciją apie jų pasiekimus ir pažangą; sukurti sąlygas analizuoti savo mokymąsi ir priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi. 

Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos pasiekimams vertinti pateikiami trijų pasiekimų lygių požymiai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Pasiekimų vertinimai pateikiami aprašomuoju būdu – trumpais komentarais, nusakančiais, kokios yra mokinio stiprybės, kas jau pasiekta, ką reikia tobulinti; informacija apie mokinio pasiekimus kaupiama ir fiksuojama mokinio pasiekimų apraše, aplanke ar skaitmeninėse laikmenose. Yra vertinamos vaiko kultūrinė, kūrybiškumo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, pažinimo ir komunikavimo kompetencijos.

Naudojami šie vertinimo būdai:

- formuojamasis vertinimas – mokinio pažangos skatinimui, stebėjimui ir vertinimui ugdymo procese teikiamas grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymąsi, nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus, siekiant kuo geresnių rezultatų. Viena iš formuojamojo vertinimo dalių yra esamos situacijos įvertinimas, kuris padeda mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba, kaip toliau planuoti ugdymą. Formuojamasis vertinimas nesiejamas su pažymiu, jis teikia duomenis, kurių pagrindu mokytojas mokiniui teikia kokybinį grįžtamąjį ryšį apie tolesnius jo mokymosi žingsnius;

- įsivertinimas – paties mokinio mokymosi proceso, mokymosi pasiekimų ir pažangos stebėjimas, vertinimas ir apmąstymas, numatant tolesnius savo mokymosi žingsnius;

- apibendrinamasis vertinimas – juo patvirtinami mokinio pasiekimai, baigus temą, skyrių, kursą, modulį, programą. Priešmokykliniame ugdyme apibendrinamuoju vertinimu įvertinami vaiko pasiekimai, baigus programą. Pagal poreikį taip pat galima taikyti tarpinį vertinimą. 

 Mokytojas atlieka vaikų ugdymosi pažangos ir pasiekimų vertinimą pagal visas ugdomas kompetencijas ir visose aprašytose pasiekimų srityse, aptaria jį su tėvais (globėjais) ir parengia rekomendaciją. Jei vaiko visų kompetencijų raiška yra iki pagrindinio ar aukštesnio pasiekimų lygio, vaikas toliau tęsia mokymąsi pagal pradinio ugdymo programą. Jei vaiko bent vienos ugdomos kompetencijos raiška yra žemesnė nei iki pagrindinio pasiekimų lygio, vaikas toliau tęsia ugdymąsi pagal priešmokyklinio ugdymo programą.