Bendrojo ugdymo mokyklos, kurios naudoja netradicinio ugdymo sistemas, grindžia ugdymą savo pačių poreikiams pritaikyta bendrąja ugdymo programa arba rengia savo ugdymo programas, kurios turi būti įregistruotos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Netradicinės bendrojo ugdymo mokyklos dirba pagal pasirengtus ugdymo planus, kurie neprieštarauja bendriesiems ugdymo planams, yra suderinti su mokyklos steigėju ir tvirtinami mokyklos direktoriaus įsakymu.

Netradicinės bendrojo ugdymo mokyklos ugdymo proceso organizavimo trukmė (dienos, savaitės ar visų mokslo metų) gali skirtis nuo tradicinės mokyklos ugdymo proceso organizavimo trukmės. Netradicinės mokyklos gali laisvai rinktis ugdymo metodus ir strategijas, padedančias įgyvendinti užsibrėžtus ugdymo tikslus. Jos gali kurti savitą ugdymo aplinką, rengti ir naudoti savitas mokymo priemonių, ugdymo pasiekimų vertinimo sistemas.

Kaip ir kitos bendrojo ugdymo mokyklos, šios mokyklos vadovaujasi švietimo, mokslo ir sporto ministro kas dvejus metus tvirtinamais Bendraisiais ugdymo planais. Pagal juos mokyklos pasirengia ir pasitvirtina savo ugdymo planus. Šios mokyklos, įgyvendindamos specializuoto ugdymo programas, gali perskirstyti iki 25 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose skiriamo bendro pamokų skaičiaus ir dalykų turinio tarp keleto dalykų ar tarp visų. Specializacijos dalykams gali būti naudojamas neformaliajam švietimui skiriamas laikas. Ir jis gali būti gerokai didinamas. Taip pat, jei mokyklos bendruomenė sutinka, specializacijos dalykams skirtos pamokos ar kito formato užsiėmimai gali vykti ir šeštadieniais. 

Šiuo metu Lietuvoje yra įtvirtintos keletas netradicinių ugdymo sampratų.

Ekologijos ir aplinkos technologijų ugdymas

Ekologijos ir aplinkos technologijų ugdymo tikslas - ugdyti brandžią, turinčią esminių ekologijos ir aplinkos technologijų žinių, gebėjimų, vertybinių nuostatų asmenybę, gebančią savarankiškai pasirinkti tinkamas elgesio strategijas, prognozuoti savo veiklos padarinius aplinkai ir aktyviai veikti, siekiant aplinkos išsaugojimo. Čia formuojamas tausojantis, atsakingas, draugiškas santykis su supančiu pasauliu, darnus ryšis su gamta ir žmonėmis, praktiniai gebėjimai ugdomi natūralioje gamtoje (miškai, pievos, vietos prie vandens telkinių, gamtos draustiniai ir pan.), žmogaus sukurtose aplinkose (parkai, botanikos ir kiti sodai, medelynai) bei gamtos mokslų tyrimams, ekologijos ir aplinkos technologijų bandymams skirtose erdvėse (laboratorijos, tyrimų bazės, verslo slėniai) ir kitose erdvėse.

Humanistinės kultūros ugdymas menine veikla

Menine veikla ugdant mokinių humanistinę kultūrą siekiama, kad mokiniai kartu su pagrindiniu ir viduriniu išsilavinimu įgytų meninių kompetencijų, perimtų humanistines vertybes ir grįstų jomis savo gyvenimą, atskleistų savo kūrybines galias, išsiugdytų esminių kūrinio ar jo atlikimo bruožų suvokimą ir gebėtų kritiškai vertinti savo pačių ir kitų darbus, suvoktų kultūrinį, meninį paveldą ir kultūrinę įvairovę, domėtųsi menu visą gyvenimą. 

Mokydamiesi pagal pagrindinio ugdymo programą, mokiniai mokosi muzikos (raiškos, kūrybos, interpretacijos, muzikinės kalbos), dailės (tapybos, grafikos, kompozicijos), teatro (vaidybos, sceninės kultūros ir kalbos), šokio ir kitų meno srities dalykų. Mokiniai meninės raiškos mokosi choruose, ansambliuose, dailės ir mados studijose, keramikos, fotografijos, fitodizaino, tapybos, Orfo instrumentų ir kituose pagal mokinių poreikius organizuojamose neformaliojo švietimo užsiėmimuose. Mokiniai tęsia mokymąsi groti muzikos instrumentais.

Mokydamiesi pagal vidurinio ugdymo programą, mokiniai mokosi muzikos (raiškos, kūrybos, interpretacijos, muzikinės kalbos), dailės (tapybos, grafikos, piešimo, braižybos, kompozicijos), estetikos ir kitų meno srities dalykų. Jie meninės raiškos mokosi dailės studijose, choruose, ansambliuose, teatro, šokio, rūbų modeliavimo ir muzikinių technologijų neformaliojo švietimo užsiėmimuose. Mokiniai gali tęsti mokymąsi groti muzikos instrumentais.

Jėzuitų pedagogika grįstas ugdymas

Jėzuitų ugdymo tikslas – remiantis jėzuitų švietimo principais, krikščioniškos moralės dvasia kurti bendruomenę, ugdyti tikinčią, visavertę asmenybę, siekiančią socialinio teisingumo ir skiriančią savo gebėjimus visuomenės ir Dievo tarnystei. Čia organizuojamas tikybos mokomojo dalyko pagilintas mokymas. Mokiniai supažindindami su krikščioniškąja tradicija, sudaromos sąlygos pažinti savo asmenines vertybes ir įgyti religinės patirties, ugdomi turintys krikščioniškojo humanizmo pasaulėžiūrą ir tvirtus dorinius pagrindus, savarankiški, gebantys gyventi laisvėje, atsakingi, išsilavinę, bendrauti ir bendradarbiauti gebantys, pilietiškai sąmoningi, tvirto charakterio, kultūriškai ir ekologiškai susipratę, kūrybingi, fiziškai aktyvūs ir darnos siekiantys asmenys.

Jūrų kadetų ugdymas

Jūrų kadetai ugdomi vadovaujantis Tarptautinės jūrų kadetų asociacijos (ISCA) (www.iscaworld.com) kadetų ugdymo nuostatomis, Jūrų skautų (www.juruskautai.lt), Lietuvos šaulių sąjungos (www.sauliusajunga.lt) bei Jungtinės Karalystės karo laivyno jaunuolių brigados (Naval Lad's Brigade) sukurta ir daugiametės tarptautinės jūrų kadetų praktikos pakoreguota ugdymo filosofija. Jūrų kadetų ugdymu siekiama kartu su pagrindiniu ir viduriniu išsilavinimu suteikti kadetams jūreivystės, laivybos, krašto gynybos žinių ir įgūdžių bei pradmenų, bendradarbiaujant su jūrinės kultūros institucijomis, mokyklomis ir organizacijomis, sudaryti sąlygas jūrų kadetų vertybinių nuostatų ir sampratos, kad kiekvienas pilietis gali prisidėti prie bendros atsakomybės už šalies nacionalinį saugumą ir jūrinės kultūros valstybės vystymą, formavimuisi,sukurti dinamišką, atvirą, jūrų kadetų fizinę ištvermę bei dvasinę sveikatą stiprinančią, savarankiškumą, kritinį mąstymą, atsparumą neigiamiems socialiniams reiškiniams puoselėjančią, tvirtas moralines, psichologines nuostatas bei lyderiui reikalingas savybes ugdančią edukacinę aplinką.

Katalikiškas ugdymas

Katalikiškosios mokyklos tikslas – suteikti valstybės nustatytą išsilavinimą ir išugdyti kūrybingą ir intelektualią, darnią ir savarankišką, laisvą ir atsakingą asmenybę, kuri, įsisąmoninusi krikščioniškąsias vertybes, gebėtų rinktis prasmingus gyvenimo ir veiklos tikslus, siektų socialinio teisingumo ir savo gebėjimais tarnautų visuomenės gerovei.

Klasikinis ugdymas

Klasikinio ugdymo pagrindinis tikslas – išugdyti vakarietiško mentaliteto išsilavinusį, įgijusį platų kultūros akiratį, kūrybingą žmogų, įgalintą kompetentingai ir kūrybiškai reflektuoti praeities ir dabarties kultūrų santykį ir išlaikyti individo ir visuomenės tarpusavio įsipareigojimų pusiausvyrą. Vykdant pagrindinio ugdymo programą, sistemingai ir nuosekliai ugdomi intelektinės veiklos gebėjimai ir įgūdžiai (analizės, sintezės, interpretacijos, vertinimo). Vykdant vidurinio ugdymo programą, ugdomas konstruktyvus ir sisteminis mąstymas, vidinis poreikis ir gebėjimas bet kurioje srityje mąstymo sistemiškumą derinti su veiklos kūrybiškumu, įgalinama veiksmingai mokytis svetimų kalbų, padedama siekti asmenybės brandos.

Montesori pedagogika

Pagrindinis montesori mokyklos tikslas – remiantis M. Montessori pedagogine sistema išugdyti laisvą, savarankišką žmogų, suvokiantį mokymosi reikšmę, gebantį rinktis prasmingus gyvenimo ir veiklos tikslus, pajėgų integruotis į visuomenę ir ją tobulinti, pasirengusį nuolatos mokytis, ugdyti savo gebėjimus. Čia aplinka yra pritaikyta atitinkamo amžiaus tarpsnio asmens ugdymosi reikmėms ir sudaro galimybę mokiniui individualiai rinktis pageidaujamą veiklą, tenkinti savo poreikį tyrinėti, veikti, pažinti, judėti, puoselėti pasitikėjimą savo jėgomis, įgyvendinti sociokultūrinius – bendravimo, estetinius, tautinius, dorovinius, religinius – bręstančios asmenybės interesus.

Novatoriško verslumo ugdymas

Pagrindinis novatoriško verslumo ugdymo tikslas – išugdyti novatoriškai mąstančią asmenybę, gebančią savarankiškai ir aktyviai veikti, kurti naujas idėjas ir jas realizuoti. Ugdydamiesi pagal šią sampratą, 5–8 klasių mokiniai mokosi kurti socialines ir technologines inovacijas, animaciją, kompiuterinius žaidimus, filmus, atlikti tiriamuosius–praktinius darbus, veikti mokymosi aplinkoje veikiančioje praktikos vietose, kaupti idėjas. 9–10 klasių mokiniai mokosi pasitikrinti savo veiklos naudingumą, kurti skaitmeninius išteklius kaip mokymosi priemones, kaupti idėjas virtualioje aplinkoje, veikti praktikos vietose,  mokosi suvokti socialines ir technologines inovacijas kaip intelektinę nuosavybę. 11–12 klasių mokiniai susipažįsta su verslo organizavimo ypatumais, inovacijų ir intelektinės nuosavybės valdymu, pagrindžia idėjos naujumą, atranda tikslinę vartotojų grupę, geba ją sudominti idėja, jos reikalingumu, geba šią idėją „įdarbinti“, numato jos pagaminimo, įdiegimo galimybes bei šios idėjos pardavimo būdus.

Sausumos kadetų ugdymas

Sausumos kadetų mokykloje kadetai mokosi pagal pagrindinio, vidurinio ugdymo programas kartu su Teisės ir karybos pagrindų mokymo programa. Kadetai ugdomi vadovaujantis Tarptautinės rezervo pajėgų ir kadetų asociacijos, Jungtinių kadetų pajėgų ir Kariuomenės kadetų pajėgų organizacijų kadetų ugdymo nuostatomis. Čia siekiama, kad kartu su pagrindiniu ir viduriniu išsilavinimu mokiniai įgytų viešajam saugumui palaikyti ir krašto gynybai reikalingų kompetencijų pradmenų, mokiniai gebėtų savarankiškai spręsti problemas, bendradarbiauti, kritiškai mąstyti, mokėtų mokytis ir tobulėti visą gyvenimą, mokiniai taptų savo valstybę mylinčiais ir ginančiais piliečiais ir patriotais.

Sporto ir sveikatos ugdymas

Sporto ir sveikatos ugdymo tikslas - ugdyti mokinių nuostatą sveikai ir saugiai gyventi, įtvirtinti teigiamą požiūrį į sveikatą ir ją stiprinančius veiksnius, puoselėti sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą, sudaryti palankias sąlygas įgyti sporto ir bendrųjų kompetencijų, skatinti siekti sporto rezultatų. Čia siekiama, kad mokiniai racionaliai derintų bendrąjį, sporto ir sveikatos ugdymą, susiformuotų sporto ir sveikatos kaip vertybės sampratą, stiprintų ir palaikytų savo sveikatą, fizines ir dvasines galias, susiformuotų fizinio aktyvumo poreikį visam tolesniam gyvenimui, įvaldytų pasirinktos sporto šakos techniką ir taktiką, gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, garbingai rungtyniauti.

Suzuki talentų ugdymas

Suzuki talentų ugdymo tikslas – remiantis Suzuki ugdymo nuostatomis, taikomais savitais metodais bei priemonėmis ugdyti kūrybingą, kultūringą, intelektualų, gyvenimą bei kitus žmones mylinčią asmenybę. Suzuki metodas vadinamas motinos kalbos metodu ir yra paremtas tikslingu muzikiniu ugdymu. Pagrindinis Suzuki metodo principas yra tikėjimas, kad negabių vaikų nėra ir kad kiekvienas vaikas turi talentą, kurį privalu atskleisti kuo anksčiau pradedant vaiką lavinti. 

Pagrindinio ugdymo pakopoje toliau puoselėjamos vaikų prigimtinės galios, plečiamos ir sisteminamos įgytos žinios. Vaikai pratinami savarankiškai ir kritiškai žvelgti į pasaulio reiškinius. Daug dėmesio skiriama kryptingam muzikiniam ugdymui, sudarant galimybes plėtoti įgytus instrumentinio muzikavimo ar vokalo pasiekimus, bei skatinama aktyvi vaikų meninė saviraiška.

Valdorfo pedagogika

Valdorfo pedagogikos esmė – ugdymo turinio pritaikymas vaikui. Didžiausias dėmesys skiriamas žmogiškosioms vertybėms, kurios padeda vaikui atskleisti savo asmenybę ir ieškoti gėrio ir grožio. Ugdymo turinys rūpestingai pritaikomas pagal vaiko dvasinės raidos ypatumus ir padeda vaikui surasti save ir dorotis su tam tikromis kritinėmis akimirkomis, kurių kartais ištinka įvairiais vaiko raidos tarpsniais. Ugdymas padeda ugdyti ir atskleisti mokinių intelektą, jausmus ir valią.

Visos dienos mokykla

Visos dienos mokyklai (VDM) Lietuvoje keliamas tikslas – sudaryti sąlygas kokybiškam, įtraukiam, socialiai teisingam ir lygias galimybes užtikrinančiam vaikų ugdymui(si) visą dieną saugioje aplinkoje. VDM organizuojama remiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministro rekomendacijomis. VDM išskirtiniai bruožai: 

• ilgesnis negu įprastai mokykloje praleistas laikas;
• tikslingai planuojamas ir derinamas formalusis ugdymas ir neformalusis švietimas;
• teikiama individuali mokymosi, švietimo pagalba ir socialinės paslaugos vaikui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams);
• organizuojamas maitinimas dienos metu;
• į veiklas aktyviai įtraukiami verslo ir socialiniai partneriai ir užtikrinama saugi aplinka vaikui iki grįžtant į namus.

Nuotolinis mokymas

Lietuva kaip valstybė siekia palaikyti ryšį su savo diaspora užsienyje. Vienas būdų – sudaryti galimybę lietuvių emigrantų vaikams mokytis nuotoliniu būdu. Nuotolinis mokymasis taip pat naudojamas, kad grįžtančiųjų integracija būtų sklandesnė. Leidimą įgyvendinti bendrojo ugdymo programas nuotoliniu būdu išduoda Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 

Nuotolinis mokymas vykdomas dvejopai:

1. Pagal bendrąsias ugdymo programas. Tokiu atveju asmuo mokosi visų mokomųjų dalykų. Pabaigęs bendrojo ugdymo programą gauna atitinkamą dokumentą: pradinio, pagrindinio ugdymo baigimo pažymėjimą ar brandos atestatą (pabaigusiems tik dalį programos išduodama pažyma apie atitinkamos programos dalies baigimą).

2. Mokomasi „lituanistinio paketo“: pasirenkami tik lietuvių kalbos, literatūros, istorijos, geografijos kursai (išduodama pažyma apie šio kurso ar kursų baigimą).

Ugdymasis šeimoje

Šiuo būdu mokinys nuolat individualiai ir nuosekliai mokosi visų dalykų pagal pagrindinio, vidurinio ugdymo programas šeimos aplinkoje, mokomas tėvų ir (ar) samdomo mokytojo ir konsultuojamas mokyklos, su kuria sudaryta mokymo sutartis, mokytojo. Mokykla, padedanti tėvams organizuoti vaikų ugdymą šeimoje, mokymo sutartį galės sudaryti tik tuomet, kai tėvai išpildys reikiamas sąlygas. Pirmiausia tėvai turi įrodyti, kad per pastaruosius dvejus metus šeimoje nebuvo nustatytas nė vienas vaiko teisių pažeidimas. Mokyklos paskirti specialistai turi įvertinti vaiko brandą, kad vaikas turi kompetencijos mokytis pagal atitinkamą ugdymo programą, ar mokinio pasiekimų lygis mokantis pagal visų mokomųjų dalykų programas yra ne žemesnis kaip patenkinamas. Minėti specialistai taip pat turi įsitikinti, kad tėvai yra pasirengę užtikrinti tinkamą ir kokybišką vaiko ugdymą šeimoje ir socializaciją, o pats vaikas pokalbio su psichologu metu turi išreikšti norą ugdytis šeimoje.

Tėvams sudarius mokymo sutartį su mokykla dėl ugdymo(si) šeimoje, mokykla mokinį aprūpina reikiamais vadovėliais, teikia jam konsultacijas ir sudaro sąlygas dalyvauti mokyklos veikloje – būreliuose, renginiuose, akcijose. Taip pat mokykla du kartus per mokslo metus įvertina mokinio pasiekimus, pažangą ir ar užtikrinami mokinio socializacijos poreikiai.