Suaugusiųjų švietime, kaip ir bendrai formuojant ir įgyvendinant visą švietimo politiką, dalyvauja tiek centrinė valdžia, tiek vietos, t. y. savivaldybės. Nacionaliniu mastu veikia centrinė valdžia – Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų. Vietos lygiu veikia savivaldybės. Visų jų funkcijos, formuojant, koordinuojant ir įgyvendinant švietimo, o kartu ir suaugusiųjų švietimo, politiką, apibrėžtos Švietimo ir Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymuose.

Seimas atlieka šias funkcijas:

1. Inicijuoja, svarsto ir tvirtina suaugusiųjų švietimo sistemą reglamentuojančius įstatymus, kitus teisės aktus.
2. Atlieka suaugusiųjų švietimo politikos formavimo, koordinavimo ir įgyvendinimo parlamentinę kontrolę.

Vyriausybė atlieka šias funkcijas:

1. tvirtina nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuojamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi priemonės;
2. Koordinuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kitų ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą suaugusiųjų švietimo klausimais.
3. Steigia, reorganizuoja, likviduoja ir pertvarko valstybines kolegijas, švietimo įstaigas (kurių teisinė forma – viešoji įstaiga), prireikus– Vyriausybės įstaigas, steigia įstaigas prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir paveda šiai ministerijai įgyvendinti įstaigos prie ministerijos savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą).
4. tvirtina Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybos nuostatus;
5. Nustato neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi kokybės užtikrinimo tvarką.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras atlieka šias funkcijas: 

1. pasikonsultavęs su Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba ir kitais socialiniais partneriais, rengia nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuoja neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi priemones, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
2. nustato Individualių mokymosi paskyrų sistemoje skelbiamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų kokybės užtikrinimo tvarką;
3. tvirtina Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybos sudėtį. 

Savivaldybės atstovaujamoji institucija (taryba),  atsižvelgdama į Vyriausybės patvirtintas nacionalines plėtros programas, savivaldybės gyventojų, darbdavių, kitų socialinių partnerių poreikius, tvirtina savivaldybės neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi veiksmų planą ir skiria jo įgyvendinimo koordinatorių.

Suaugusiųjų švietimo politikos formavime ir politikos įgyvendinimo priežiūros procesuose dalyvauja visuomenė per 2014 m. veiklą atnaujinusią Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybą. Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba yra ekspertinė patariamoji institucija, kuri svarsto pagrindines Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi plėtros perspektyvas ir strategines kryptis ir šiais klausimais teikia išvadas ir siūlymus. Kartu ji atlieka suaugusiųjų švietimo sistemos plėtotės projektų analizę, koordinuoja suaugusiųjų švietimo įstaigų veiklą. Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba sudaroma iš valstybės ir savivaldybių institucijų, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujančių organizacijų, kitiems visuomenės interesams atstovaujančių organizacijų (neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi) atstovų. 

Kita visuomeninė organizacija, aktyviai veikianti suaugusiųjų švietimo politikos formavimą, yra 1992 m. susikūrusi Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija (LSŠA).  Bendradarbiaudama su Lietuvos bei kitų šalių suaugusiųjų švietėjais ir institucijomis, ji populiarina nuolatinio mokymosi visuomenėje nuostatas. LSŠA padeda kurti bendradarbiaujančių suaugusiųjų švietimo institucijų tinklą, padeda keistis informacija, programomis, rengti bendrus projektus, kelti narių andragoginę kvalifikaciją.