Švietimo administravimas ir valdymas savivaldybių lygmeniu

Savivaldybės institucijos (atstovaujamoji[1] ir/ arba vykdomoji[2]) vykdo valstybinę švietimo politiką savivaldybėje. Savivaldybės atstovaujamoji institucija:

• įgyvendina valstybinę švietimo politiką savivaldybėje, nustato ilgalaikius švietimo plėtros tikslus ir priemones jiems pasiekti;
• steigia, reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos švietimo padalinius;
• formuoja švietimo įstaigų tinklą, tai yra ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti. Inicijuoja, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas, savarankiškai formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą.

Savivaldybės vykdomoji institucija:

• analizuoja švietimo būklę, užtikrina valstybinės švietimo politikos vykdymą;
• organizuoja ikimokyklinį ugdymą, priešmokyklinį ugdymą, bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą ir profesinį orientavimą, kitą vaikų neformalųjį švietimą, suaugusiųjų neformalųjį švietimą;
• organizuoja ir koordinuoja švietimo pagalbos teikimą mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą, tvirtina prevencinių programų kriterijus, sudaro sutartis su psichologinės pagalbos teikėjais, teikiančiais švietimo pagalbą;
• skiria savivaldybės administracijos švietimo padalinių vadovus ir specialistus teisės aktų nustatyta tvarka;
• vykdo savivaldybės mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka; nuo 2018 m. sausio 1 d. nebevykdys atestacijos, o atliks tik savivaldybės švietimo įstaigų vadovų metų veiklos ataskaitų vertinimą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;
• organizuoja savivaldybės mokyklų mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;
• Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir tvarko savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitą; užtikrina, kad visi vaikai mokytųsi pagal privalomojo švietimo programas;
• organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų mokinių mokymosi pasiekimų patikrinimus;
• organizuoja nemokamą mokinių, gyvenančių jos teritorijoje, vežimą į mokyklas ir atgal;
• teikia informaciją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir visuomenei apie švietimo būklę savivaldybėje.

Savivaldybės administracijoje yra padalinys (padaliniai), kuris (kurie) atsakingi už švietimo sistemos funkcionavimą konkrečioje savivaldybėje.

Savivaldybės institucijų įgaliojimus švietimo srityje nustato Švietimo įstatymas (2011) ir Vietos savivaldos įstatymas (2008).

Skatinant visuomenės dalyvavimą formuojant savivaldybės švietimo politiką ir ją vykdant, gali būti steigiamos savivaldybės švietimo ir atskirų švietimo sričių tarybos. Savivaldybės švietimo taryboje atstovaujami mokiniai, mokytojai, tėvai (globėjai, rūpintojai), socialiniai partneriai, švietimo teikėjai ir (ar) jų asociacijos. Savivaldybės švietimo tarybos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.

Savivaldybės švietimo taryba analizuoja, kaip vykdoma bendroji švietimo politika, pritaria ilgalaikiams švietimo plėtros tikslams ir telkia visuomenę jiems siekti.

Švietimo administravimas ir valdymas švietimo įstaigos (mokyklos) lygmeniu

Tam tikrus mokyklos administravimo ir valdymo dalykus sprendžia mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliota institucija. Jos funkcijos:

• likviduoja, reorganizuoja ar pertvarko mokyklą;
• organizuoja atvirą konkursą į mokyklos vadovo pareigas, sudaro konkurso komisiją, atviro konkurso būdu į pareigas skiria mokyklos vadovą ir iš jų atleidžia;
• kartu su švietimo teikėju atsako už švietimo kokybę;
• atlieka mokyklos veiklos priežiūrą;
• organizuoja išorinį mokyklos vertinimą;
• nustato priėmimo į valstybinę ir savivaldybės mokyklą tvarką;
• vertina mokymosi pasiekimus;
• skiria ūkio lėšas valstybės ir savivaldybių mokykloms savo nustatyta tvarka;
• pritaria mokyklos strateginiam planui, kurį po pritarimo tvirtina mokyklos vadovas;
• nuo 2017-2018 m. m. priima sprendimą, kaip bus panaudojamos papildomos dienos, numatytos ugdymo procese ilginant mokslo metus;
• nuo 2018 m. sausio 1 d. pakartotinai vertina mokyklos vadovo metinę veiklos ataskaitą, jei nustatoma, kad mokykloje nėra sudarytos sąlygos užtikrinti švietimo kokybę laiduojantį valdymą arba mokyklos taryba neigiamai įvertina mokyklos vadovo metinę veiklos ataskaitą (jei mokyklos taryba įvertina nepatenkinamai mokyklos vadovo metinę veiklos ataskaitą dvejus metus iš eilės, per nustatytus terminus priimamas sprendimas dėl mokyklos vadovo atleidimo);
• nuo 2018 m. sausio 1 d. atsako už informacijos apie švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimo pateikimą viešai;
• atlieka kitas funkcijas.

Ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklų administravimas ir valdymas

Ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklai vadovauja mokyklos vadovas. Mokyklos vadovas:

• vadovauja mokyklos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
• vadovauja rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje priemonių įgyvendinimui;
• skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, o nuo 2018 m. sausio 1 d. kartu rūpinsis ir mokytojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygomis, organizuos trūkstamų mokytojų paiešką;
• atsako už demokratinį mokyklos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, mokytojo etikos normų laikymąsi (nuo 2018 m. sausio 1 d. turi įsigalioti Pedagogų etikos kodeksas, tad vadovas bus atsakingas už Pedagogų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi), skaidriai priimamus sprendimus, mokyklos bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
• nuo 2018 m. sausio 1 d. kartu su mokyklos taryba spręs mokyklai svarbius palankios ugdymui aplinkos kūrimo klausimus;
• analizuoja mokyklos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už mokyklos veiklos rezultatus;
• už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
• Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo;
• nuo 2018 m. sausio 1 d. kiekvienais metais teiks mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) bendruomenei ir tarybai svarstyti bei viešai paskelbs savo metų veiklos ataskaitą. Švietimo įstaigos vadovų metų veiklos ataskaitos reikalavimus nustato švietimo,  mokslo ir sporto ministras;
• nuo 2018 m. sausio 1 d. atsakys už mokyklos finansinę veiklą, svarstys ir priims sprendimus, susijusius su mokyklos lėšų (įskaitant lėšas, skirtas švietimo įstaigos darbuotojų darbo užmokesčiui), turto naudojimu ir disponavimu juo;
• atlieka kitas funkcijas.

Mokyklos savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos bei finansavimo klausimus ir pagal kompetenciją, apibrėžtą mokyklos įstatuose, priima sprendimus ir daro įtaką vadovo priimamiems sprendimams, atlieka visuomeninę mokyklos valdymo priežiūrą. Savivaldos institucijų įvairovę, jų kompetencijas ir sudarymo principus įteisina mokyklos įstatai.

Mokyklos taryba – aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei. Už savo veiklą mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigalioja nuostata, kad mokyklos tarybą sudaro mokiniai, mokytojai, tėvai (globėjai, rūpintojai) ir vietos bendruomenės atstovai. Mokyklos tarybos nariu galės būti asmuo, kuris turi žinių ir gebėjimų, padedančių siekti mokyklos strateginių tikslų ir įgyvendinti mokyklos misiją. Mokyklos tarybos nariu negalės būti tos pačios mokyklos vadovas, valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Kiekvienais metais mokyklos taryba vertins mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą ir teiks savo sprendimą dėl ataskaitos mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui). Jei dvejus metus iš eilės mokyklos taryba įvertins mokyklos vadovo veiklą nepatenkinamai, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priims sprendimą dėl mokyklos vadovo atleidimo.

Mokykloje gali veikti ir kitos mokyklos savivaldos institucijos (mokytojų, mokinių, tėvų tarybos).