Atramos tašku Lietuvos kaip nepriklausomos valstybės švietimo sistemai tapo 1988 m. pasirodžiusi Tautinės mokyklos koncepcija. Lietuva, kai buvo sukurta ši koncepcija, dar priklausė Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungai (Sovietų Sąjungai). Jos sukūrimui vadovavo lietuvių literatūrologė, kultūros istorikė, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narė, Lietuvos švietimo reformos pradininkė habil. dr. Meilė Lukšienė. Iškilūs Lietuvos mokslininkai,  o pirmiausia jų idėjinė vadovė prof. habil. dr. Meilė Lukšienė, kvietė tautą visų pirma kultūrinei kaitai. „Kultūra tarsi antroji žmogaus prigimtis. <...> individo ir jo gimtosios kultūros sąveika ir sudaro tautinės mokyklos koncepciją.”
Tautinės mokyklos koncepcijoje teigiama, jog „Itin svarbu ugdyti paties moksleivio nuostatą lanksčiai ir kūrybiškai mąstyti ir veikti. Jis turi būti viduje pasiruošęs, kad gyvenimas sparčiai keičiasi. <...> Iš bendrojo lavinimo mokyklos jaunuolis turi išsinešti giliai suformuotą nuovoką, kas žmoguje ir tautoje esminga, pastovu, kas ir kiek gali keistis.” Iki šiol, ruošiant strateginius švietimo dokumentus, remiamasi Tautinės mokyklos koncepcija. Pavyzdžiui, Geros mokyklos koncepcijoje pasakoma, kad pastaroji neneigia pirmtakėse koncepcijose pateiktos idėjos.

Tautinės mokyklos koncepcija tapo pagrindu atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę 1992 m. patvirtintai Lietuvos švietimo koncepcijai. Joje suformuluoti svarbiausi švietimo reformos principai ir tikslai, apibrėžta švietimo sistemos struktūra, pedagogų rengimas, švietimo sistemos valdymas ir finansavimas. Lietuvos švietimo koncepcijoje teigiama: “Reformuoto Lietuvos švietimo paskirtis – ne pateisinant įteisinti susiformavusias socialines bei ideologines struktūras, bet duoti pagrindą dinamiškai atsinaujinančiai visuomenei, atvirai ir kritiškai visuomenės sąmonei. Reformuoto ugdymo pagrindinis tikslas – savaranki ir kūrybinga, maksimaliai jau mokyklose savo gebėjimus išskleidžianti asmenybė. Reformuota mokykla turėtų padėti asmeniui atsiskleisti socialinėje ir kultūrinėje erdvėje, brandinti ugdytinio kultūrinę savimonę ir nuostatą, kad jis ne vien gimtosios kalbos vartotojas, bet ir jos kūrėjas, atsakingas už jos raidą ir identiteto išsaugojimą. Lietuvos švietimas grįstinas glaudžiu šeimos, mokyklos ir visuomenės bendradarbiavimu. Mokykla kuriama kaip šeimai ir visuomenei atviras kultūros židinys”. 

Svarbiausi valstybės švietimo principai yra nustatyti pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje. Konstituciją priėmė Lietuvos piliečiai referendumu 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijoje yra nustatyta, kad

• asmenims iki 16 metų mokslas yra privalomas.
• Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose yra nemokamas.
• Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus.
• Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.

Šie pagrindiniai principai atsispindi švietimą, mokslą ir studijas reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis švietimo sistemos veiklą, yra Švietimo įstatymas. Švietimo įstatymas nustato Lietuvos švietimo tikslus, švietimo sistemos principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje. Profesinio mokymo ir aukštojo mokslo ir studijų sritis papildomai reglamentuoja šioms sritims skirti įstatymai.

Švietimo įstatyme nustatyti švietimo sistemos principai:

• lygios galimybės, apimančios socialinį teisingumą, teisių įgyvendinimą, vienodą švietimo prieinamumą ir galimybę tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują;
• kontekstualumas, kai švietimo sistema yra glaudžiai susijusi su valstybės ūkio, socialine, kultūrine raida;
• veiksmingumas, kai siekiama geros kokybės rezultatų sumaniai ir taupiai naudojant turimus išteklius, nuolat vertinant, analizuojant ir planuojant savo veiklą, remiantis veiksminga vadyba – tinkamais ir laiku priimamais sprendimais;
• tęstinumas – švietimo sistema yra lanksti, atvira, pagrįsta įvairių formų ir institucijų sąveika; ji sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui mokytis visą gyvenimą;
• įtrauktis – švietimo sistema sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ir (ar) kitose veiklose ir būti nediskriminuojamam dėl ugdymosi poreikių įvairovės ir (ar) švietimo pagalbos reikmės.

Švietimo įstatyme yra keliami šie švietimo tikslai:

• išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, įgalinti jį veikti savarankiškai, padėti išsiugdyti šiuolaikiniam pasauliui reikalingus įgūdžius.
• Nustatyti asmens kūrybinius gebėjimus, pagal tai padėti jam įsigyti kompetencijų ir (ar) kvalifikaciją ir sudaryti sąlygas tobulėti mokantis visą gyvenimą.
• Stiprinti visuomenės galias užtikrinant visokeriopą demokratinės valstybės vystymąsi, konkurencingumą, nacionalinį saugumą.
• perteikti asmeniui tautinės, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes.
• sudaryti sąlygas asmeniui įgyti demokratijos tradicijas įkūnijančius pilietinės ir politinės kultūros pagrindus.

Profesinio mokymo įstatymas nustato profesinio mokymo tikslus ir principus, profesinio mokymo kvalifikacijų sandarą, profesinio mokymo organizavimą, kokybės užtikrinimą, kompetencijų įvertinimą ir kvalifikacijų suteikimą, profesinio mokymo dalyvių teises ir pareigas, profesinio mokymo finansavimą ir valdymą.  Profesinio mokymo įstatyme pakartoti tie patys principai, įteisinti Švietimo įstatyme: lygių galimybių, kontekstualumo, veiksmingumo ir tęstinumo principai. Papildomai yra įtvirtintas orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus principas, kuris reiškia, kad profesinio mokymo sistemos valdymo, išteklių, paramos mokiniui, mokymosi rezultatų ir veiklos kokybės užtikrinimo kriterijai yra grindžiami Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacine sistema.

Profesinio mokymo įstatyme yra keliami šie profesinio mokymo sistemos tikslai:

• sudaryti sąlygas įvairių poreikių ir gebėjimų asmenims įgyti kvalifikaciją ir kompetencijas, atitinkančias šiuolaikinį mokslo, technologijos, ekonomikos ir kultūros lygį, bendruosius gebėjimus, padedančius jam įsitvirtinti ir konkuruoti kintančioje darbo rinkoje,mokytis visą gyvenimą, tobulinti ir keisti kvalifikacijas;
• užtikrinti profesinio mokymo prieinamumą ir kokybę;
• užtikrinti kvalifikacijų atitiktį šalies ūkio poreikiams, kompetencijų vertinimo, kvalifikacijų suteikimo ir pripažinimo objektyvumą
• užtikrinti profesinio orientavimo sistemos veiksmingą funkcionavimą. 

Mokslo ir studijų įstatymas nustato visą mokslo ir studijų sistemą, pradedant mokslo ir studijų valstybiniu reguliavimu, kokybės užtikrinimo principais ir baigiant finansavimu bei turto valdymo principais.

Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinta, kad mokslas yra grindžiamas šiais principais:

• Kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvė.
• Akademinė etika.
• Lituanistikos prioritetas.
• Lygios galimybės.
• Mokslinių tyrimų rezultatų viešumas.
• Integracija į valstybės ir visuomenės gyvenimą.
• Orientavimasis į tarptautinius kokybės standartus.
• Sąžininga konkurencija.
• Intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimas.
• Dalyvavimas tarptautinėje ir Europos mokslinių tyrimų erdvėje. 

Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinta, kad studijos yra grindžiamos šiais principais:

• Akademinė laisvė ir autonomija.
• Akademinė etika.
• Atvirumo ir atsakomybė visuomenei.
• Akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimas.
• Studentų asmeninis suinteresuotumas.
• Įsipareigojimas ugdyti akademinės bendruomenės narių visuomeninį atsakingumą.
• aukštųjų mokyklų ir studentų sąžininga konkurencija.
• Lituanistikos prioritetas.
• Europos humanistinės ir demokratinės tradicijos.
• Dalyvavimas pasaulio ir Europos švietimo procesuose.
• Suderinamumas su Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis.
• Nuolatinio mokymosi siekis.
• Integracija į valstybės ir visuomenės gyvenimą. 

Švietimo įstatyme nustatyta, kad švietimo politikos strateginiai tikslai ir pažangos uždaviniai nustatomi Vyriausybės tvirtinamame Nacionaliniame pažangos plane. Šiame dokumente nustatyti Lietuvos politikos strateginiai tikslai, uždaviniai ir rodikliai.

Plane keliami šie su švietimu ir mokslu susiję tikslai:

• didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams;
• pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą.

Nacionaliniame pažangos plane iškelti tikslai yra detalizuojami Švietimo ir Mokslo plėtros programose.

2021-2030 Švietimo plėtros programa yra skirta Nacionalinio pažangos plano tikslo „Didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams“ uždaviniams įgyvendinti, kurie yra šie:

1. Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį.

2. Didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui.

3. Pritaikyti švietimo sistemą sklandžiai reemigravusių Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir atvykusių užsieniečių integracijai bei gerinti besimokančiųjų judumo sąlygas.

4. Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų.

5. Įdiegti efektyvią ir veiksmingą suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą, siekiant asmens gebėjimų ir kvalifikacijos darnos su asmens, darbo rinkos ir aplinkos poreikiais.

6. Sustiprinti pedagogo profesijos patrauklumą, sukurti veiksmingą jų rengimo ir kompetencijų tobulinimo sistemą.

2021-2030 Mokslo plėtros programa yra skirta Nacionalinio pažangos plano tikslų „Didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams“ ir „Pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą“ uždaviniams įgyvendinti, kurie yra šie:

1. Stiprinti žmonių išteklius ir kompetencijas aukšto lygio mokslui ir mokslu grįstoms technologijoms kurti.

2. Kurti aukšto lygio mokslo žinias, didinančias šalies konkurencingumą.

3. Skatinti mokslui imlaus verslo kūrimąsi bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir plėtoti verslumo kultūrą mokslo ir studijų institucijose.

4. Plėtoti mokslu grįstas studijas, geriau panaudojant laisvųjų mokslinių tyrimų potencialą, ir prisidėti prie Lietuvai ir pasauliui aktualių iššūkių sprendimo.

 Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairėmis siekiama nustatyti Lietuvos bendrojo ugdymo sisteminių pokyčių sritis ir strateginius uždavinius.. Šiame dokumente remiamasi sistemiškumo (švietimo sistema yra vientisa), kontekstualumo ir tarptautiškumo dermės, refleksijos ir ateities įžvalgos dermės, bendradarbiavimo principais. Kartu jame nustatomos politinių veiksmų kryptys, kuriose srityse, susijusiose su bendruoju ugdymu, pirmiausiai turi būti siekiama pokyčių. Tai yra:

• ugdymo turinys. Ugdymo programos turi orientuotis į kompetencijų plėtotę. Turi būti užtikrinti materialieji ugdymo (ugdymosi) ištekliai. Taip pat būtina tobulinti asmeninių pasiekimų vertinimo sistemą.
• Pedagogų rengimas ir karjera. Turėtų būti parengtas atnaujintas dokumentas,  nustatantis pedagogui reikalingas kompetencijas. Turi būti suformuota nacionalinė pedagogų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistema.Taip pat turi būti užtikrintos pedagogų nuoseklios karjeros galimybės.
• Edukologijos srities moksliniai tyrimai. Turi būti ugdomas pedagogų gebėjimas atlikti tyrimus. Ugdymo kaita ir inovacijų taikymas švietime turi būti išbandyti per žvalgomuosius projektus. Ir labai svarbu koordinuoti ugdymo tyrimus ir inovacijas vykdančių įstaigų veiklą.
• Mokyklų strateginis valdymas. Turi būti skatinamas mokyklų savarankiškumas ir įvairovė. Formuojama mokyklos kokybės kultūra, mokyklos ir vietos bendruomenės bendradarbiavimas.
• Bendrojo ugdymo finansavimas. Finansavimo pokyčiai turi didinti bendrojo ugdymo prieinamumą. Siekiant pritraukti gabiausius pedagogus, turi būti įdiegta mokytojo karjeros ypatumus atitinkanti atlyginimo sistema. Kartu turi būti užtikrintas efektyvus, nukreiptas į sisteminį pokytį ES lėšų panaudojimas.

Geros mokyklos koncepcija  nustato gaires, kaip kelti mokyklų veiklos kokybės lygį, kokios turėtų būti mokyklos veiklos kryptys bei gairės, kaip mokykla gali viso to pasiekti. Kartu, kad tai būtų įgyvendinta, turi kisti švietimo srities teisės aktai ir dokumentai. Geros mokyklos koncepcija sako, kad gera mokykla yra ta, kuri ugdymą grindžia humanistinėmis vertybėmis, siekia atradimų ir asmens ugdymo(si) sėkmės, savo veikloje vadovaujasi mokyklos bendruomenės susitarimais ir mokymusi. Geros mokyklos aspektai:

- asmenybės ūgtis - mokinių asmenybės branda, individualias galimybes atitinkantys ugdymo(si) pasiekimai ir nuolatinė ugdymo(si) pažanga;

- gyvenimas mokykloje: saviraiškus dalyvavimas - gyvenimas ir ugdymas(is) susilieja, persipinant veikloms, joms skirtoms erdvėms, laiko organizavimui ir patirtims;

- ugdymasis (mokymasis): dialogiškas ir tyrinėjantis - ugdymo turinys įdomus, provokuojantis, pakankamai platus ir gilus, kuriantis iššūkius;

- ugdymas (mokymas): paremiantis ugdymąsi (mokymąsi) - ugdymas (mokymas) nėra savitikslis, jis padeda mokiniui ugdytis įvairias jam ir visuomenei svarbias kompetencijas, moko lankstumo kintant aplinkai bei gebėjimo susidoroti su iššūkiais, skatina savarankiškai kelti klausimus ir mąstyti;

- darbuotojai: asmenybių įvairovė - mokykla įdomi ir įvairiapusė tiek, kiek įvairūs joje dirbantys žmonės: įvairaus amžiaus, moterys ir vyrai, skirtingų kompetencijų ir gyvenimo patirties, skirtingus ugdymo stilius pripažįstantys, įdomios asmenybės;

- mokyklos bendruomenė: besimokanti organizacija - mokymasis su kitais ir iš kitų, sutelktumas, refleksyvumas, mokymosi ir asmeninio tobulėjimo skatinimas, organizacijos atvirumas pasauliui.

- lyderystė ir vadyba: įgalinančios - mokyklos vizija ir strategija kuriama visos mokyklos bendruomenės, yra aiški bei įkvepianti.

- ugdymo(si) aplinka: dinamiška, atvira ir funkcionali - stimuliuojanti mokymąsi, skatinanti mąstymą, kūrybiškumą, nuo tradicinių klasių erdvių pereinama prie „klasių be sienų“.

- Vietos bendruomenė ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas): įsipareigoję – strateguojantys, drąsinantys, remiantys ir pasitikintys.

 Pedagogų rengimo modelio aprašo tikslas – sukurti prielaidas efektyviai ir kokybiškai veikiančiai pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemai.

Pedagogų rengimas koncentruojasi į šias dalis:

• Kompleksinė atranka į pedagogines studijas. Bus vertinama kandidatų mokymosi pasiekimai (konkursinis balas), motyvacija, asmeninės savybės ir vertybinės nuostatos.  Studijų pedagoginės praktikos metu bus pakartotinai vertinamas asmens tinkamumas profesijai.
• Pedagoginės studijos (pedagogų rengimas). Pedagogų rengimas vyks trijose stipriausiose aukštosiose mokyklose pasitelkiant tarptautinius ekspertus. Bus atnaujintos pedagogų rengimo studijų programos, įtvirtinta pedagogų rengimo būdų įvairovė (gretutinės, lygiagrečiosios, pedagoginės profesinės studijos, alternatyvūs būdai).
• Profesinis augimas per pedagoginę stažuotę, pedagoginę veiklą ir kompetencijų tobulinimą bei kvalifikacijos plėtojimą.