Skip to main content
European Commission logo

Eurydice

EACEA National Policies Platform:Eurydice
Neformaliojo mokymosi ir savišvietos pripažinimas
Lithuania

Lithuania

8.Suaugusiųjų švietimas ir mokymas

8.5Neformaliojo mokymosi ir savišvietos pripažinimas

Last update: 9 April 2025

Neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo bendruosius principus tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, o atlieka aukštosios mokyklos, profesinio mokymo įstaigos ir akredituotos institucijos.

Pagal Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymą, neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu asmens įgytos kompetencijos gali būti pripažintos kaip:

  1. baigta formaliojo švietimo programos (išskyrus studijų programas) dalis arba aukštosios mokyklos nustatyta tvarka – kaip studijų programos dalis;
  2. kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti;
  3. kvalifikacija, atitinkanti tam tikrą Lietuvos kvalifikacijų sandaroje nustatytą lygį.

Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašas reglamentuoja kompetencijų vertinimą, jį organizuojančias ir vykdančias institucijas, kompetencijų vertinimo struktūrą, organizavimą, vykdymą ir kitus su vertinimu susijusius klausimus. Aprašas taikomas vertinti I–V lygio kvalifikacijų kompetencijas, kurias reglamentuoja Vyriausybės patvirtintas Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašas. Daugiau apie Lietuvos kvalifikacijų sandarą informacijos galima rasti 2 skyriaus „Bendroji švietimo sistemos struktūra ir švietimo valdymas“ poskyryje 2.5. „Nacionalinė kvalifikacijų sąranga“. 

Asmens  pagal profesinio mokymo programą, darbo patirties ar savišvietos būdu įgytų  kompetencijų vertinimą organizuoja ir vykdo akredituotos institucijos. Institucija gali tapti vertinančia kompetencijas akredituota institucija pagal Reikalavimų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo institucijoms ir jų akreditavimo tvarkos aprašą. Svarbu pažymėti, kad, jeigu profesinio mokymo teikėjas yra akredituotas vertinti asmens įgytas kompetencijas, jis negali vertinti kompetencijų asmenų, kuriems teikė mokymo paslaugas. Asmens įgytas kompetencijas vertina akredituotos kvalifikaciją vertinti institucijos sudaryta komisija. Kompetencijų vertinimo užduotis susideda iš teorinės dalies – žinių vertinimo testo ir praktinės dalies – gebėjimų vertinimo užduoties. Asmens įgytų kompetencijų vertinimo priežiūrą vykdo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Siekiant užtikrinti asmenų teisę mokytis visą gyvenimą ir taip padidinti jų galimybes darbo rinkoje,  aukštosios mokyklos gali įvertinti ir pripažinti asmenų neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas. Vertinimas ir pripažinimas vyksta vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu  Dėl neformaliojo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose bendrųjų principų patvirtinimo. Aukštojoje mokykloje vertinamos įvairiai įgytos kompetencijos: dirbant, keliant kvalifikaciją, dalyvaujant įvairių organizacijų ir grupių veikloje, atliekant savanorišką veiklą, dirbant bendruomenei naudingą darbą, mokantis institucijose, vykdančiose neformalųjį švietimą, ar savarankiškai, mokantis laisvalaikiu, savišvietos būdu ir kt. Aukštosioms mokykloms rekomenduojama kompetencijų vertinimą ir pripažinimą vykdyti keturiais etapais:

  1. Informavimo, kurio metu asmuo supažindinamas su vertinimu – jo principais, procedūra, vertinimo sąlygomis, galimais rezultatais, individualius poreikius atitinkančiomis studijomis.
  2. Konsultavimo. Asmuo pasirengia vertinimo procedūrai konsultuodamasis grupėje arba individualiai.
  3. Vertinimo. Analizuojami asmens įgytų kompetencijų įrodymai ir nustatoma asmens įgytų kompetencijų ir atitinkamos studijų programoje nustatytų studijų rezultatų atitiktis bei šios atitikties apimtis.
  4. Sprendimo priėmimo (įvertinimo). Nustatoma, ar pakanka asmens pateiktų įrodymų pagrįsti jo įgytas kompetencijas ir (arba) kurie studijų programos moduliai (dalykai) gali būti įskaityti.