Vientisosios studijos jungia pirmosios (bakalauro) ir antrosios (magistrantūros) pakopos universitetines studijas, t. y. stojimas vyksta taip pat kaip į pirmosios pakopos studijas, o baigus gaunami antrosios pakopos studijų rezultatai. Plačiau apie pirmosios ir antrosios pakopos studijas galima paskaityti šio skyriaus 7.2. ir 7.3 poskyriuose.  

Vientisųjų studijų programų apimtis gali būti 300 arba 360 kreditų. Iš jų bendra praktikų apimtis turi sudaryti ne mažiau kaip 20 kreditų, baigiamajam darbui (projektui) ir (ar) baigiamiesiems egzaminams skiriama ne mažiau kaip 15 krypties kreditų.

Aukštoji mokykla turi sudaryti sąlygas studijuojantiesiems pagal vientisųjų studijų programas įgyti bent vienos dalykinės užsienio kalbos (plačiai vartojamos oficialios Europos Sąjungos kalbos – anglų, prancūzų, vokiečių) žinių ir gebėjimą komunikuoti dalykine kalba su specialistų auditorijomis.

Priėmimo sąlygos. Į aukštųjų mokyklų vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Stojantys turi teisę pateikti prašymą stoti į kelias aukštąsias mokyklas. 

 Išsilavinimo pažymėjimai. Baigus vientisųjų studijų programas išduodamas kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis (priedas). Diplomo priedėlis (priedas) yra neatskiriama diplomo dalis, diplomą papildantis dokumentas, kuriame nurodomas studijų programos pavadinimas ir informacija apie pasiektus studijų rezultatus.  

Laipsnio nesuteikiančios studijų programos

 Laipsnio nesuteikiančios studijų programos vykdomos aukštosiose mokyklose ir yra skirtos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti šiais atvejais:

• asmenims, siekiantiems įgyti atitinkamą gydytojo specialisto arba šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją – medicinos rezidentūra;

• asmenims, siekiantiems įgyti atitinkamą gydytojo odontologo specialisto profesinę kvalifikaciją – odontologijos rezidentūra;

• asmenims, siekiantiems įgyti veterinarinės medicinos praktikos rūšies veterinarijos gydytojo kvalifikaciją – veterinarinės medicinos rezidentūra;

• asmenims, siekiantiems įgyti pedagogo kvalifikaciją - pedagogikos profesinių studijų programa. 

Rezidentūra – tai studijos pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas, skirtos aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka pasirengti savarankiškai praktinei veiklai. Baigus rezidentūrą išduodamas rezidentūros pažymėjimas.

Pedagoginės studijos pagal profesines studijų programas – tai pedagoginei kvalifikacijai įgyti skirtos studijos. Į jas priimami aukštojo mokslo kvalifikaciją turintys asmenys, siekiantys tapti mokytojais. Baigus šias studijų programas suteikiama pedagogo kvalifikacija, patvirtinama studijų pažymėjimu.

Medicinos rezidentūra

 Medicinos rezidentūra yra skirta gydytojui, siekiančiam įgyti ar pakeisti medicinos praktikos rūšies (specialybės) gydytojo profesinę kvalifikaciją, universitetinės medicinos krypties studijos, kurias baigusiesiems išduodamas rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo specialisto arba šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją. Per rezidentūrą gydytojas rezidentas studijuoja ir atlieka nustatytas pareigas rezidento vadovo prižiūrimas ir įgyja specializuotos medicinos žinių, įgūdžių ir klinikinės patirties. 

Medicinos rezidentūros studijų programos trukmė yra 4–7 metai. Vienų studijų metų rezidentūros studijų programos bendra teorinės ir praktinės dalies apimtis yra ne mažiau kaip 60 studijų kreditų. Rezidentūros studijų programą sudaro teorinė dalis (25 procentai) ir gydytojo rezidento profesinė praktika (75 procentai).

 Rezidentūros studijų forma – nuolatinės studijos. Šios studijos organizuojamos universitete, universiteto ligoninėje arba universiteto įvertintoje ir parinktoje įstaigoje. 

Odontologijos rezidentūra yra universitetinės odontologijos krypties studijos, kurias baigusiesiems išduodamas rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo odontologo specialisto profesinę kvalifikaciją. Per rezidentūrą gydytojas odontologas rezidentas studijuoja ir atlieka nustatytas pareigas rezidento vadovo prižiūrimas ir įgyja specializuotos odontologijos žinių, įgūdžių ir klinikinės patirties. 

Odontologijos rezidentūros studijų programos trukmė yra 3 metai. Vienų studijų metų rezidentūros studijų programos bendra teorinės ir praktinės dalies apimtis yra ne mažiau kaip 60 studijų kreditų. Rezidentūros studijų programą sudaro teorinė dalis (25 procentai) ir gydytojo odontologo rezidento  profesinė praktika (75 procentai).

Rezidentūros studijų forma – nuolatinės studijos.. Šios studijos organizuojamos universitete, universiteto ligoninėje arba universiteto įvertintoje ir parinktoje įstaigoje. 

 Veterinarinės medicinos rezidentūra

Veterinarinės medicinos rezidentūra – universitetinės studijos, skirtos veterinarinės medicinos vientisąsias studijas baigusiam veterinarijos gydytojui, siekiančiam įgyti veterinarinės medicinos praktikos rūšies (specialybės) veterinarijos gydytojo kvalifikaciją. Rezidentūros studijas sudaro teorinė ir praktinė dalys, baigiamojo darbo parengimas ir gynimas. Rezidentūros studijų forma – dieninė. Į rezidentūrą gali būti priimami asmenys, turintys veterinarijos mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį, veterinarijos gydytojo kvalifikaciją (arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją) ir galiojančią veterinarijos praktikos licenciją. 

Rezidentūros metu rezidentas įgyja veterinarinės medicinos praktikos rūšies (specialybės) žinių, gebėjimų bei patirties ir atitinkamą veterinarijos gydytojo specialisto kvalifikaciją. Baigus rezidentūrą, išduodamas rezidentūros pažymėjimas. 

Veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų trukmė – 2 metai. Vienerių studijų metų veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programos bendra teorinės ir praktinės dalies apimtis yra 66 studijų kreditai. Studijų programą sudaro teorinė dalis (25 procentai) ir veterinarinės medicinos rezidento praktika (75 procentai).

Pedagogikos profesinių studijų programa yra parengta pedagogikos studijų ir mokomojo dalyko modulio pagrindu. Tai savarankiškai pedagoginei veiklai pasirengti skirtos universitetinės studijos, į kurias priimami aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą turintys asmenys, atitinkantys švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus reikalavimus mokytojų kvalifikacijai. 

Priimant asmenis į pedagogikos profesinių studijų programas, kandidatai atrenkami pagal aukštosios mokyklos taisyklėse nustatytus reikalavimus, jiems privalomas motyvacijos vertinimas.

Aukštoji mokykla pedagogikos profesinių studijų programos mokomojo dalyko modulyje (60 studijų kreditų) gali įvertinti ir pripažinti neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas bei sudaryti asmeniui individualų studijų planą trūkstamiems mokomojo dalyko moduliams.

Išsilavinimo pažymėjimai. Baigus šias  studijas, išduodamas studijų pažymėjimas.