Vidurinis ugdymas yra neprivalomas. Vidurinio ugdymo programa trunka dvejus metus gimnazijos III–IV klasėse.

Vidurinio ugdymo programos pradeda mokytis mokiniai, įgiję pagrindinį išsilavinimą. Mokiniai mokosi pagal individualius ugdymosi planus. Į programą gali būti įtraukti profesinio mokymo programos moduliai. Pagal vidurinio ugdymo programą galima mokytis gimnazijose. Profesinės mokyklos taip pat sudaro sąlygas savo mokiniams mokytis pagal vidurinio ugdymo programą.

 Nacionalinis pagrindinio ugdymo turinys aprašytas šiuose nacionaliniuose dokumentuose, kuriuos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras:

•  Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas, nustatantis pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų sandarą ir numato pagrindinius programų įgyvendinimo bruožus.
•  Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos, kuriose aprašyti pagrindinio ugdymo tikslai, rezultatai, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas, įgyvendinimo ypatumai.
• Atskirų dalykų bendrosios programos, kuriose nurodoma dalyko paskirtis, ugdymo tikslas ir uždaviniai.

Mokykla pagal ugdymo programas rengia savo ugdymo planą. Mokyklos ugdymo plane aprašomas ugdymo turinio įgyvendinimas, pateikiami sprendimai, kaip organizuojamas ugdymo procesas, mokinių pažangos vertinimas ir t.t. 

Mokyklos ugdymo plane, atsižvelgiant į mokyklos kontekstą, mokinių amžiaus grupes, sąlygas ugdymo procesui organizuoti, aprašomi mokyklos priimti sprendimai ugdymo procesui organizuoti. Šiame plane siūloma numatyti ugdymo proceso organizavimo kalendorių, užsienio kalbų, dalyko modulių, pasirenkamų dalykų, neformaliojo švietimo programų pasiūlą, mokymosi ir švietimo pagalbos teikimą, kitus aktualius klausimus, pvz. dėl vertinimo tvarkos, mokiniams teikiamų užduočių į namus apimties, ugdymo ne mokyklos aplinkose organizavimo ir kt.

Ugdymo planą rengia mokyklos vadovo sudaryta darbo grupė. Jai vadovauja pats vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Mokyklos ugdymo planą tvirtina mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba ir institucija, turinčia savininko teises.

Bendrosiose ugdymo programose dalyko turinys pateikiamas dvejiems metams. Mokykla pati apsisprendžia, kaip ugdymo plane skirstyti dalyko turinį. Ugdymo planas gali būti vieniems arba dvejiems metams. Ugdymo plane nurodomi privalomi ugdymo dalykai ir pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai.

Pagal mokyklos parengtą ugdymo planą, individualizuojamas mokinio ugdymo planas. Individualius ugdymo planus sudaro privalomieji dalykai ir mokinio pasirinktas ugdymo turinys.  Mokinys priima sprendimą, kokius dalykus ar modulius renkasi mokytis pagal vidurinio ugdymo programą. Jis apsisprendžia dėl vieno brandos darbo rengimo. Kartu su mokytojais, padedant ir tėvams (globėjams), pasirengia individualų ugdymo planą. Mokinių individualūs planai skiriasi priklausomai nuo vidurinio ugdymo programos ir mokinio planuojamo tolesnio mokymosi, studijų ar veiklos krypties. Mokinio pasirinkti mokytis dalykai tampa privalomi. Jei mokinys nebaigia pasirinkto dalyko, nepasiekia numatytų pasiekimų, yra pripažįstama, kad mokinys šio dalyko nesimokė.  

2025-2026 ir 2026-2027 mokslo metais besimokantiesiems pagal vidurinio ugdymo programą minimalus pamokų skaičius – 25 pamokos per savaitę (1 750 pamokų per dvejus metus); mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinių mažumų kalba, minimalus pamokų skaičius per savaitę – ne mažiau kaip 27 pamokos (1 890 pamokų per dvejus metus).  

Pamokų skaičius vidurinio ugdymo programai įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu per mokslo metus ir per savaitę.

Pastabos:  

* B   –  dalyko programos bendrasis kursas; 

** A  – dalyko programos išplėstinis kursas;

*** mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba;  

**** kaip laisvai pasirenkamas dalykas tęsiama pagrindiniame ugdyme pradėta mokytis antroji užsienio kalba arba naujai pradėta mokytis nauja užsienio kalba; 

***** informatikos modulis „Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys“ (70 pamokų) privalomas mokiniams, pasirinkusiems mokytis informatiką; 

****** modulis gali būti pasirinktas mokytis tiek III, tiek IV gimnazijos klasėje. Moduliui mokytis gali būti skiriama 1–2 savaitinės pamokos. Modulio trukmė III gimnazijos klasėje – 36 pamokos, IV gimnazijos klasėje – 34 pamokos. Mokinys gali pasirinkti mokytis skirtingus modulius III ir IV gimnazijos klasėje. Mokyklos mokytojų parengtą modulio programą (modulių programas) tvirtina mokyklos vadovas.

Siekdamas bendrųjų ugdymo tikslų, mokytojas turi visišką laisvę pasirinkti tinkamus ugdymo metodus ir priemones, susidaryti jų derinius, kurtis autentišką darbo stilių. Tai daroma atsižvelgiant į realią situaciją: mokinių poreikius ir galimybes, paties mokytojo gebėjimus ir savybes, kintantį sociokultūrinį kontekstą. Mokytojas turi teisę siūlyti savo individualias programas, pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinti švietimo aprūpinimo standartai (šiuo metu galioja 2011 m. patvirtinti Švietimo aprūpinimo standartai, tačiau 2024 m. buvo patvirtintas naujas Švietimo aprūpinimo standartas, kurį mokyklos privalo atitikti nuo 2028 m. rugsėjo 1 d.) nustato minimalius reikalavimus mokyklų materialinei aplinkai ir mokyklos skaitmeninei infrastruktūrai. Svarbu užtikrinti, kad mokiniai įgytų žinių, gebėjimų bei ugdytųsi reikalingas kompetencijas, pasitelkdami šiuolaikiškas ir mokslu grįstas mokymo(si) priemones ir įrangą, turėtų galimybes pritaikyti teorines žinias praktikoje, mokytųsi tyrinėdami, atlikdami ne tik teorines, bet ir praktines užduotis.

Mokymo priemonės skirstoms į 4 tipus: 

• mokymo priemonės – tik mokymui skirtos priemonės, modeliai, kortelės, edukaciniai žaidimai, plakatai ir pan.; 
• daiktai ir (ar) įranga – įvairi universali įranga, kuri gali būti naudojama ne tik mokymo tikslams, pavyzdžiui, kaitlentės, staklės, universalūs mikroskopai, stovai, mėgintuvėliai, sporto salių įranga ir pan.; 
• ugdymo procesui reikalinga literatūra – žodynai, žurnalai ir pan.; 
• medžiagos – mokslo ir mokymo tikslams skirtos medžiagos, kurios gali būti naudojamos tik vieną kartą.

Bendrosios programos suteikia mokykloms ir mokytojams realią galimybę įsitraukti į ugdymo turinio kūrimą. Tai yra, pritaikyti ugdymo turinį ir metodus klasės ir individualiems moksleivių poreikiams ir galioms, derinti su mokyklos keliamais tikslais, mokytojo turima patirtimi ir ištekliais. Individualūs mokymo metodai taikomi dirbant su gabiaisiais ir mokymosi sunkumų patiriančiais mokiniais.

Mokytojai taiko tokius mokymo metodus, kurie ugdo mokinių aktyvumą, savarankiškumą, kritinį ir kūrybinį mąstymą, konstruktyvumą, gebėjimą spręsti problemas, orientuotis aplinkoje, atsakingai veikti.

Mokykla sudaro sąlygas mokiniui pasirengti individualų ugdymo planą, vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro.