Mokinių vertinimas

Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarka

Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir turi derėti su keliamais ugdymo tikslais. Mokykla, vadovaudamasi teisės aktais ir mokyklos susitarimais, parengia Mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašą. Jį tvirtina direktorius ir jis yra skelbiamas mokyklos internetinėje svetainėje.

Mokykla priima sprendimus dėl:

• mokinio pasiekimams ir pažangai vertinti ar (ir) įvertinti būdų ir priemonių. Mokykla numato, ar mokinių pasiekimams ir pažangai vertinti ir įsivertinti bus naudojami: pažymiai (10 balų vertinimo sistema), komentarai, kaupiamieji taškai, aplankas (e. portfelis, e. aplankas), mokymosi pasiekimų aprašai, mokinio charakteristikos, mokinio sėkmės istorijos, į(si)vertinimas, aprašomasis vertinimas ir kt.
• Vertinimo būdų mokantis pagal dalykų, pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programas. Pavyzdžiui, jeigu vidurinio ugdymo programos mokinys ketina pasirinkti sporto krypties studijas, kūno kultūros mokymosi pasiekimus siūloma vertinti pažymiu, o ne įrašu.
• Įvertinimo konvertavimo į dešimtbalę sistemą. Jei mokykloje mokinių pasiekimams vertinti naudojama ne 10 balų vertinimo sistema, numatoma įvertinimų konvertavimo į dešimtbalę sistemą laikas. Neprivaloma konvertuoti, jeigu mokinio pasiekimai įvertinti įrašais „įskaityta“, „neįskaityta“.
• Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo formų dermės užtikrinimo.

Vertinimo nuostatos ir tipai

Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimu siekiama:

• mokiniams: paremti mokinių mokymąsi, teikiant grįžtamojo ryšio informaciją apie jų pasiekimus ir pažangą; sukurti sąlygas analizuoti savo mokymąsi ir priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi;
• mokytojams: suprasti, fiksuoti ir įvertinti mokinio įgytus pasiekimus ir patvirtinti bendrojoje programoje aprašytą pasiekimų lygį; priimti pagrįstus sprendimus tolimesniam ugdymui planuoti ir tobulinti; kurti palankią ugdymo aplinką, atsižvelgiant į kintančius mokinių poreikius, ir tikslingai panaudoti informaciją apie mokinio pasiekimus ir daromą pažangą, bendradarbiaujant su šeima, kitais ugdymo proceso dalyviais;
• vaiko atstovams pagal įstatymą: sužinoti, kokią pažangą daro jų vaikas; gauti informacijos apie jo pasiekimų lygį ir tai, kaip padėti jam mokytis;
• mokyklų vadovams: stebėti mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus, juos analizuoti ir priimti sprendimus dėl pagalbos mokytojams ir mokiniams; skatinti mokykloje vertinimo ir įsivertinimo kultūros formavimąsi;
• mokyklų savininkams: teikti pagalbą mokytojams ir mokykloms, siekiant mokinių mokymosi geresnių pasiekimų ir pažangos;
• švietimo politikos formuotojams: vertinimo informaciją naudoti stebėsenos, nacionalinės pažangos rodikliams, visos švietimo sistemos būklei vertinti ir prognozuoti, kaitai inicijuoti.

Vertinimo nuostatos:

• mokinių pasiekimai vertinami, naudojantis bendrosiose programose įvardytais pasiekimais ir pasiekimų lygių aprašymais;
• vertinimas turi būti naudingas mokiniams; tokiu jis tampa, kai sukuria sąlygas individualiai pažangai;
• pereinama nuo visiems mokiniams vienodos prie suasmenintos vertinimo kultūros;
• individualiai pažangai skatinti, stebėti ir vertinti taikomas formuojamasis vertinimas; mokymosi pasiekimams įvertinti – apibendrinamasis vertinimas;
• vertinimas turėtų apimti bent kelis įrodymų šaltinius, įvairius vertinimo būdus, pasiekimų įrodymų kaupimą ir apibendrinimą;
• vertinimo rezultatų dalijamasis su vaiko atstovais pagal įstatymą turi tapti nuolatiniu procesu, įtraukiančiu juos į mokinio mokymąsi;
• vertinimo procese svarbus mokinio dalyvavimas; mokinys įsivertina savo mokymosi procesą ir rezultatus.

Įgyvendinant bendrąsias programas, naudojami šie vertinimo būdai:

• formuojamasis vertinimas – mokinio pažangos skatinimui, stebėjimui ir vertinimui ugdymo procese teikiamas grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymąsi, nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus, siekiant kuo geresnių rezultatų. Viena iš formuojamojo vertinimo dalių yra esamos situacijos įvertinimas, kuris padeda mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba, kaip toliau planuoti ugdymą. Formuojamasis vertinimas nesiejamas su pažymiu, jis teikia duomenis, kurių pagrindu mokytojas mokiniui teikia kokybinį grįžtamąjį ryšį apie tolesnius jo mokymosi žingsnius;
• įsivertinimas – paties mokinio mokymosi proceso, mokymosi pasiekimų ir pažangos stebėjimas, vertinimas ir apmąstymas, numatant tolesnius savo mokymosi žingsnius;
• apibendrinamasis vertinimas – juo patvirtinami mokinio pasiekimai, baigus temą, skyrių, kursą, modulį, programą. Priešmokykliniame ugdyme apibendrinamuoju vertinimu įvertinami vaiko pasiekimai, baigus programą. Pagal poreikį taip pat galima taikyti tarpinį vertinimą. Pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme apibendrinamasis vertinimas sukuria sąlygas konstruktyviai kelti ugdymo tikslus ir pa(si)rinkti tinkamus mokymo ir mokymosi būdus, pateikti pasiekimų įrodymus mokiniui, vaiko atstovams pagal įstatymą, mokytojams. Vidiniu apibendrinamuoju vertinimu mokytojas apibendrina mokinio mokymosi pasiekimus, jo rezultatus fiksuoja pažymiu ar kita forma. Išoriniu apibendrinamuoju vertinimu užtikrinamas patikimas, duomenimis grįstas ugdymo proceso grįžtamasis ryšys. Be to, jis suteikia galimybę šalies mastu informuoti bendruomenę apie tai, kaip sekasi siekti užsibrėžtų nacionalinių švietimo tikslų. Išorinis apibendrinamasis vertinimas taip pat naudojamas patvirtinti mokinių pasiekimus, baigiant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas;
• įsivertinimo, formuojamojo ir apibendrinamojo vertinimo dermę užtikrina mokytojų ir mokyklų vadovų atsakomybė, įtrauki mokyklos vertinimo kultūra ir visų su ugdymu susijusių asmenų dialogas.

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose išskirti slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis lygiai. Pradinio ugdymo programoje mokinių pažangai ir pasiekimams fiksuoti ir vertinimo informacijai pateikti naudojami pasiekimų lygiai, vertinimo aplankai. Šiuos aplankus, mokytojo padedami, mokosi sudaryti patys mokiniai; taip jie kartu mokosi įsivertinti pasiekimus. Mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose pasiekimų lygiai siejami su pažymiu: slenkstinis lygis – 4 balai, patenkinamas lygis – 5–6 balai, pagrindinis lygis – 7–8 balai, aukštesnysis lygis – 9–10 balų.

Visi organizuojami egzaminai yra valstybiniai. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas ir matematikos valstybinis brandos egzaminas turi bendrojo ir išplėstinio kurso atskiras užduotis. Kiti egzaminai rengiami pagal išplėstinio kurso reikalavimus. Visus valstybinius brandos egzaminus sudaro II dalys. Pirmąją dalį, kurią sudaro 40 taškų užduotis (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros VBE, kurią sudaro 30 taškų) mokiniai laiko pirmaisiais mokymosi metais pagal Vidurinio ugdymo programą (III gimnazijos klasėje), o II egzamino dalį, kurią sudaro 60 taškų užduotis (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros VBE, kurią sudaro 70 taškų) – pabaigę mokymąsi pagal Vidurinio programą (po IV gimnazijos klasės). Egzamino I dalis yra organizuojama elektroniniu būdu, mokiniai užduotis atlieka kompiuteriu, II dalis – raštu.

Valstybinio brandos egzamino rezultatą sudaro valstybinio brandos egzamino pirmos dalies ir valstybinio brandos egzamino antros dalies rezultato suma. Abi egzamino dalys yra privalomos,

Valstybinis brandos egzaminas  laikomas išlaikytu mokiniui surinkus 35 taškus iš 100 susumuotų dalyko egzamino I ir II dalies galimų taškų. Galutinis egzamino įvertinimas, įrašomas į atestatą, yra skalėje nuo 40 iki 100 balų.

Vertinimo dalyviai

Mokymosi pasiekimus vertina mokytojas, švietimo teikėjas, mokyklos steigėjas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir jos įgaliotos institucijos.

Mokytojai planuoja ir vertina mokinių pažangą bei pasiekimus. Apibendrina ir įvertina mokinio pasiekimus. Mokykloje nustatyta tvarka fiksuoja vertinimo informaciją. Informuoja mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus mokytojus, mokyklos vadovus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas. Analizuoja ir tikslina mokinių mokymą ir mokymąsi. Rūpinasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, būtų laiku suteikiama reikiama pagalba.

Mokykla nustato bendrą mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacijos rinkimo, fiksavimo ir panaudojimo tvarką. Ji užtikrina vertinimo metodikų dermę pereinant iš klasės į klasę, iš vienos ugdymo pakopos į kitą, tarp paralelių klasių, atskirų dalykų. Koordinuoja kontrolinių užduočių apimtis ir dažnį. Teikia pagalbą mokymosi problemų turintiems mokiniams. Vertina mokyklos ir mokytojo darbo kokybę, remdamasi mokinių pasiekimais.

Mokyklos steigėjo administracijos švietimo padalinys analizuoja vertinimo informaciją mokyklose ir ja remiasi priimdamas sprendimus. Vertindamas mokyklos darbo veiksmingumą atsižvelgia į sociokultūrinį kontekstą. Užtikrina, kad išorinio mokinių pasiekimų vertinimo tvarka būtų derinama su mokykla ir mokytojais. Sudaro galimybes mokytojams tobulinti kvalifikaciją.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tvirtina formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo turinį ir mokinių pasiekimų vertinimą reglamentuojančius dokumentus. Nustato pasiekimų vertinimo tvarką mokiniui baigiant vidurinio ugdymo programas. Užtikrina operatyvią ir kokybišką išorinio mokinių pasiekimų vertinimo rezultatų analizę, jos pristatymą pedagoginei ir plačiajai visuomenei, tinkamą šios informacijos panaudojimą.

Mokinių kėlimas į aukštesnę klasę

Mokinių perkėlimas

III gimnazijos klasės mokinys, turintis visų ugdymo plano privalomųjų dalykų patenkinamus metinius įvertinimus, keliamas į aukštesnę klasę.

Abiturientas, užbaigęs mokslo metus ir turintis nepatenkinamų metinių pažymių arba neišlaikęs kai kurių egzaminų, kurso kartoti nepaliekamas. Savarankiškai mokydamasis mokinys gali panaikinti dalykų įsiskolinimus, už juos atsiskaitydamas atitinkamą vidurinio ugdymo programą vykdančioje mokykloje.

Brandos egzaminai

Mokinys, baigęs vidurinio ugdymo programą ir norintis gauti brandos atestatą, turi laikyti valstybinį brandos egzaminą. Reikia išlaikyti du valstybinius brandos egzaminus atestatui gauti, Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas bendruoju arba išplėstiniu kursu yra privalomas. 

Valstybinis brandos egzaminas (VBE) – egzaminas, kurio užduotis parengta pagal Bendrosiose programose apibrėžtą struktūrą ir reikalavimus ir kuris vykdomas valstybinio brandos egzamino centruose. Mokinių egzaminų darbai yra vertinami centralizuotai.

Nuo 2013 m. Lietuvoje keitėsi VBE mokinių darbų vertinimas. Ligi tol VBE mokinių darbų vertinimas buvo norminis su kriterinio vertinimo elementais. VBE išlaikę mokiniai būdavo vertinami skalėje nuo 1 iki 100 balų. Nuo 2013 metų VBE užduotys ir jų vertinimas yra kriteriniai.  Remiantis kriterinio vertinimo principais, egzaminą laikiusiojo rezultatas priskiriamas iš anksto nustatytam VBE pasiekimų lygiui. Atnaujinus Bendrąsias programas, nuo 2024 – 2025 mokslo metų VBE rezultatas yra priskiriamas slenkstiniam, patenkinamam, pagrindiniam ar aukštesniajam pasiekimų lygiams. Mokinio VBE įvertinimas, siekiantis 40 balų, atitinka slenkstinį pasiekimų lygį, 41–49 balus – patenkinamą pasiekimų lygį, 50–85 balus – pagrindinį pasiekimų lygį, 86–100 balų – aukštesnįjį pasiekimų lygį.

Leidimas laikyti brandos egzaminą

Mokiniui leidžiama laikyti brandos egzaminą, jei jis yra pabaigęs mokomojo dalyko programą ir to mokomojo dalyko metinis įvertinimas yra ne mažiau kaip patenkinamas. Mokyklos vadovas įsakymu patvirtina leidimą laikyti brandos egzaminą. Jei dalyko metinis įvertinimas yra nepatenkinamas, mokiniui šio dalyko brandos egzamino laikyti neleidžiama.

Asmeniui, gavusiam nepatenkinamą lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino įvertinimą pagrindinės sesijos metu, leidžiama laikyti to dalyko ir to paties mokymosi lygio brandos egzaminą per pakartotinę sesiją.

Egzaminus organizuoja ir kitus pasiekimų vertinimo būdus užsako švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos.

Išsilavinimo pažymėjimai

Vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis patenkinamus visų dalykų metinius įvertinimus, laikomas baigusiu vidurinio ugdymo programą. Kai mokinys išlaiko ir brandos egzaminus – įgijusiu vidurinį išsilavinimą. Vidurinio ugdymo programos baigimo ir vidurinio išsilavinimo įgijimo metai gali nesutapti.

Mokymosi pasiekimų pažymėjimas išduodamas vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokiniui, nelaikiusiam brandos egzaminų ar išlaikiusiam tik dalį brandos atestatui gauti privalomų egzaminų. Šis skaitmeninis dokumentas nuo 2023 m. gegužės 1 d. taip pat išduodamas asmeniui, turinčiam brandos atestatą ar kitą vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą ir pakartotinai ir / ar papildomai išlaikiusiam brandos egzaminą ar / ir papildomai ar pakartotinai besimokiusiam pagal dalyko bendrąją programą ir ją baigusiam.

Brandos atestatas išduodamas mokiniui, baigusiam vidurinio ugdymo programą ir išlaikiusiam valstybinius brandos egzaminus. Norint gauti brandos atestatą reikia išlaikyti du brandos egzaminus (išskyrus tuos atvejus, kai nuo pasirinkto brandos egzamino mokyklos vadovo įsakymu kandidatas bus atleistas). Vienas iš jų privalomas – lietuvių kalbos ir literatūros bendruoju arba išplėstiniu lygiu. Mokinys, be lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, gali rinktis ir laikyti neribotą skaičių skirtingų dalykų brandos egzaminus. Nuo 2016 m. norintis studijuoti mokinys valstybės finansuojamoje studijų vietoje, laiko matematikos brandos egzaminą (išimtis taikoma stojantiesiems į menų studijas). Nuo 2024–2025 mokslo metų yra organizuojami du matematikos valstybinių brandos egzaminų tipai: bendruoju ir išplėstiniu kursu.

Brandos atestatas su pagyrimu išduodamas mokiniui, turinčiam ne žemesnius kaip 9 balų visų dalykų metinius ir mokyklinių brandos egzaminų įvertinimus, išlaikiusiam bent vieno dalyko valstybinį brandos egzaminą ir turinčiam ne žemesnius kaip 86 balų visų laikytų valstybinių brandos egzaminų įvertinimus.

Brandos atestatas išduodamas valstybinių ir savivaldybių bei nevalstybinių, profesinių mokyklų mokiniams, baigusiems vidurinio ugdymo programą, suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programą, vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programą, vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programą, vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programą, vidurinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programą.

Nuo 2023 m. gegužės 1 d. Lietuvoje išduodami pažymėjimai ir brandos atestatai yra skaitmeniniai. Lietuvos Respublikoje bendrojo ugdymo pažymėjimai ir brandos atestatai išduodami vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Dėl Pažymėjimų ir brandos atestatų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo.

Skaitmeniniai (elektroniniai) pažymėjimai ir brandos atestatai sudaromi naudojantis Mokinių registro ir Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registro informacinės sistemos priemonėmis ir pasiekiami (gali būti peržiūrimi, atsiunčiami elektroniniu paštu ir (ar) atspausdinami) Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registre.

Pažymėjimo ir brandos atestato paskutinėje lentelėje nurodytas skaitmeninis kodas ir QR kodas. Šį kodą mokykla gali suteikti mokiniui, jei mokinys neturi galimybės jungtis per Elektroninius valdžios vartus ir atsisiųsti (ar peržiūrėti) savo pažymėjimo ir /ar brandos atestato. Kiti asmenys, šalies ir užsienio institucijos, vadovaudamiesi teisės aktais, užtikrinančiais asmens duomenų saugumą, gali pasitikrinti pažymėjimo, brandos atestato išdavimo faktą, duomenų tikrumą ir kt., prisijungę su pažymėjimo ar brandos atestato savininko sutikimu pateiktu kodu ir / ar QR kodu (prisijungimo nuoroda: https://www.dakpr.smm.lt/aikos2-dakpr/edocSearch.xhtml).

Daugiau informacijos, kaip išduoti skaitmeninius pažymėjimus ir brandos atestatus, kaip mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) atsisiųsti, peržiūrėti, atsispausdinti pažymėjimą ir (ar) brandos atestatą ir kt. prisijungus prie Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registro informacinės sistemos, yra pateikta Nacionalinės švietimo agentūros tinklalapyje.

Brandos atestatų, išduodamų nuo 2023-05-01 iki 2024-05-14, forma

Brandos egzaminus išlaikę Lietuvos mokyklų abiturientai nuo 2024 m. gaus skaitmeninius brandos atestatus lietuvių ir anglų kalbomis. Tai numatyta pakeistoje Pažymėjimų ir brandos atestatų išdavimo tvarkoje, kuri įsigalios nuo 2024 m. gegužės 15 d.

Brandos atestatai pasiekiami (gali būti peržiūrimi, atsiunčiami ir atspausdinami) Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registre. Atestatai laikomi išduotais, kai mokyklai juos sudarius įregistruojami Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registre, suteikiant registracijos numerį. Notariškai tvirtinant brandos atestato autentiškumą, pirmiausia iš Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registro išspausdintą brandos atestatą fiziniu arba elektroniniu parašu pasirašo mokyklos vadovas ir pažymi mokyklos antspaudu. Tuomet notaras brandos atestatą patvirtina pažyma (Apostille).

Pagal pakeistą tvarką keičiasi ir mokymosi pasiekimų pažymėjimo, išduodamas asmeniui, turinčiam brandos atestatą ir papildomai ar pakartotinai laikiusiam brandos egzaminus (siekiant aukštesnių balų) ar (ir) baigus tam tikrų dalykų programas (siekiant aukštesnių metinių įvertinimų), forma. 

Dvikalbio brandos atestato forma

Mokymosi pasiekimų pažymėjimo forma