Netradicinio ugdymo koncepcija siekiama apibrėžti netradicinio ugdymo vaidmenį ir statusą Lietuvos švietimo sistemoje, netradicinio ugdymo programas teikiančių švietimo įstaigų funkcijas ir pagrindinę veiklą.

Pagrindinės koncepcijos nuostatos atliepia bendruomenės ugdymo poreikių įvairovę ir įgyvendina tėvų ir vaikų teisę pasirinkti tokį ugdymą, kuris atitiktų jų vertybes, pasaulėžiūrą, religinius ir filosofinius įsitikinimus. Jomis užtikrinamas nuoseklus ir laisvas vaiko individualumo ir asmenybės ugdymas ir pagrindžiamas individo prasmingos saviraiškos poreikis. Švietimo įstaigų kūrimas, remiantis alternatyviomis ugdymo struktūromis, leidžia pasirinkti kuo įvairesnių galimybių, išplečia Lietuvos švietimo institucinę įvairovę, skatina ugdymo proceso modernizavimą ir alternatyvių ugdymo metodų paieškas, taip pat atspindi ir stiprina demokratinių pradų sklaidą Lietuvos švietimo sistemoje.  

Vadovaujantis Netradicinio ugdymo koncepcija , netradicinis ugdymas yra pagal formaliojo (pradinio, pagrindinio ir vidurinio) ir (ar) neformaliojo (ikimokyklinio, priešmokyklinio ir kito neformaliojo) ugdymo programas vykdomas ugdymas, grindžiamas savita pedagogine sistema (M. Montessori, Valdorfo, Sh. Suzuki ir kt.) ar atskirais jos elementais. 

Bendrojo lavinimo mokyklos, kurios naudoja netradicinio ugdymo sistemas, grindžia ugdymą savo pačių poreikiams pritaikyta bendrąja ugdymo programa arba rengia savo ugdymo programas, kurios turi būti įregistruotos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Netradicinės bendrojo lavinimo mokyklos dirba pagal pasirengtus ugdymo planus, kurie neprieštarauja bendriesiems ugdymo planams, yra suderinti su mokyklos steigėju ir tvirtinami mokyklos direktoriaus įsakymu.

Bendras mokomųjų dalykų ir atskiram dalykui skiriamų valandų skaičius per visą mokymosi mokykloje laikotarpį (1–12 klasėse) gali ne daugiau kaip 25 procentais skirtis nuo valstybiniuose bendruosiuose ugdymo planuose numatytų dalykų ir atskiram dalykui skiriamų valandų skaičiaus. Netradicinės bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo proceso organizavimo trukmė (dienos, savaitės ar visų mokslo metų) gali skirtis nuo tradicinės mokyklos ugdymo proceso organizavimo trukmės. Netradicinės mokyklos gali laisvai rinktis ugdymo metodus ir strategijas, padedančias įgyvendinti užsibrėžtus ugdymo tikslus. Jos gali kurti savitą ugdymo aplinką, rengti ir naudoti savitas mokymo priemonių, ugdymo pasiekimų vertinimo sistemas.

Šiuo metu Lietuvoje yra įtvirtintos keletas netradicinių ugdymo sampratų.

Ekologijos ir aplinkos technologijų ugdymas

Ekologijos ir aplinkos technologijų ugdymo tikslas - ugdyti brandžią, turinčią esminių ekologijos ir aplinkos technologijų žinių, gebėjimų, vertybinių nuostatų asmenybę, gebančią savarankiškai pasirinkti tinkamas elgesio strategijas, prognozuoti savo veiklos padarinius aplinkai ir aktyviai veikti, siekiant aplinkos išsaugojimo. Čia formuojamas tausojantis, atsakingas, draugiškas santykis su supančiu pasauliu, darnus ryšis su gamta ir žmonėmis, praktiniai gebėjimai ugdomi natūralioje gamtoje (miškai, pievos, vietos prie vandens telkinių, gamtos draustiniai ir pan.), žmogaus sukurtose aplinkose (parkai, botanikos ir kiti sodai, medelynai) bei gamtos mokslų tyrimams, ekologijos ir aplinkos technologijų bandymams skirtose erdvėse (laboratorijos, tyrimų bazės, verslo slėniai) ir kitose erdvėse.

Humanistinės kultūros ugdymas menine veikla

Menine veikla ugdant mokinių humanistinę kultūrą siekiama, kad mokiniai kartu su pradiniu išsilavinimu įgytų meninių kompetencijų, perimtų humanistines vertybes ir grįstų jomis savo gyvenimą, atskleistų savo kūrybines galias, išsiugdytų esminių kūrinio ar jo atlikimo bruožų suvokimą ir gebėtų kritiškai vertinti savo pačių ir kitų darbus, suvoktų kultūrinį, meninį paveldą ir kultūrinę įvairovę, domėtųsi menu visą gyvenimą. 

Mokydamiesi pagal pradinio ugdymo programą, mokiniai mokosi muzikos (raiškos, kūrybos, interpretacijos, muzikinės kalbos), dailės (piešimo, kompozicijos), teatro (vaidybos, sceninės kalbos), šokio, liaudies kūrybos ir kitų meno srities dalykų. Mokiniai meninės raiškos mokosi pradinių klasių mokinių choruose, vokaliniuose ansambliuose, dailės studijose, etnokultūros, keramikos ir kituose pagal mokinių poreikius organizuojamuose neformaliojo švietimo užsiėmimuose. 2–4 klasių mokiniai mokosi groti fortepijonu, smuiku, fleita, kanklėmis ar kitais instrumentais.

Jėzuitų pedagogika grįstas ugdymas

Jėzuitų ugdymo tikslas – remiantis jėzuitų švietimo principais, krikščioniškos moralės dvasia kurti bendruomenę, ugdyti tikinčią, visavertę asmenybę, siekiančią socialinio teisingumo ir skiriančią savo gebėjimus visuomenės ir Dievo tarnystei. Čia organizuojamas tikybos mokomojo dalyko pagilintas mokymas. Mokiniai supažindindami su krikščioniškąja tradicija, sudaromos sąlygos pažinti savo asmenines vertybes ir įgyti religinės patirties, ugdomi turintys krikščioniškojo humanizmo pasaulėžiūrą ir tvirtus dorinius pagrindus, savarankiški, gebantys gyventi laisvėje, atsakingi, išsilavinę, bendrauti ir bendradarbiauti gebantys, pilietiškai sąmoningi, tvirto charakterio, kultūriškai ir ekologiškai susipratę, kūrybingi, fiziškai aktyvūs ir darnos siekiantys asmenys.

Katalikiškas ugdymas

Katalikiškosios mokyklos tikslas – suteikti valstybės nustatytą išsilavinimą ir išugdyti kūrybingą ir intelektualią, darnią ir savarankišką, laisvą ir atsakingą asmenybę, kuri, įsisąmoninusi krikščioniškąsias vertybes, gebėtų rinktis prasmingus gyvenimo ir veiklos tikslus, siektų socialinio teisingumo ir savo gebėjimais tarnautų visuomenės gerovei.

Klasikinis ugdymas

Klasikinio ugdymo pagrindinis tikslas – išugdyti vakarietiško mentaliteto išsilavinusį, įgijusį platų kultūros akiratį, kūrybingą žmogų, įgalintą kompetentingai ir kūrybiškai reflektuoti praeities ir dabarties kultūrų santykį ir išlaikyti individo ir visuomenės tarpusavio įsipareigojimų pusiausvyrą. Vykdant pradinio ugdymo programą, mokiniai supažindinami su senųjų kultūrų pradmenimis, žadinamas ir puoselėjamas prigimtinis vaikų kūrybingumas, atskleidžiama jo vertė ir reikšmė bet kurioje veikloje.

Montesori pedagogika

Pagrindinis montesori mokyklos tikslas – remiantis M. Montessori pedagogine sistema išugdyti laisvą, savarankišką žmogų, suvokiantį mokymosi reikšmę, gebantį rinktis prasmingus gyvenimo ir veiklos tikslus, pajėgų integruotis į visuomenę ir ją tobulinti, pasirengusį nuolatos mokytis, ugdyti savo gebėjimus. Čia aplinka yra pritaikyta atitinkamo amžiaus tarpsnio asmens ugdymosi reikmėms ir sudaro galimybę mokiniui individualiai rinktis pageidaujamą veiklą, tenkinti savo poreikį tyrinėti, veikti, pažinti, judėti, puoselėti pasitikėjimą savo jėgomis, įgyvendinti sociokultūrinius – bendravimo, estetinius, tautinius, dorovinius, religinius – bręstančios asmenybės interesus.

Novatoriško verslumo ugdymas

Pagrindinis novatoriško verslumo ugdymo tikslas – išugdyti novatoriškai mąstančią asmenybę, gebančią savarankiškai ir aktyviai veikti, kurti naujas idėjas ir jas realizuoti. Pradiniame ugdyme mokiniai mokosi konstruoti, tyrinėti, pažinti, lyginti, imtis atsakomybės už savo mokymąsi ar kitą veiklą, pozityviai elgtis savo ugdymosi ir gyvenimo aplinkoje, kurti žaidimus, elementariąsias socialines technologines inovacijas, patirti tikslingos kūrybos džiaugsmą. Novatoriško verslumo ugdymo programos temos ir kūrybinės užduotys integruojamos į bendrąsias programas ir sudaro iki 20 procentų ugdymo turinio dalies.

Valdorfo pedagogika

Valdorfo pedagogikos esmė – ugdymo turinio pritaikymas vaikui. Didžiausias dėmesys skiriamas žmogiškosioms vertybėms, kurios padeda vaikui atskleisti savo asmenybę ir ieškoti gėrio ir grožio. Ugdymo turinys rūpestingai pritaikomas pagal vaiko dvasinės raidos ypatumus ir padeda vaikui surasti save ir dorotis su tam tikromis kritinėmis akimirkomis, kurių kartais ištinka įvairiais vaiko raidos tarpsniais. Ugdymas padeda ugdyti ir atskleisti mokinių intelektą, jausmus ir valią.

Sporto ir sveikatos ugdymas

Sporto ir sveikatos ugdymo tikslas - ugdyti mokinių nuostatą sveikai ir saugiai gyventi, įtvirtinti teigiamą požiūrį į sveikatą ir ją stiprinančius veiksnius, puoselėti sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą, sudaryti palankias sąlygas įgyti sporto ir bendrųjų kompetencijų, skatinti siekti sporto rezultatų. Čia siekiama, kad mokiniai racionaliai derintų bendrąjį, sporto ir sveikatos ugdymą, susiformuotų sporto ir sveikatos kaip vertybės sampratą, sustiprintų ir palaikytų savo sveikatą, fizines ir dvasines galias, susiformuotų fizinio aktyvumo poreikį visam tolesniam gyvenimui, įvaldytų pasirinktos sporto šakos techniką ir taktiką, gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, garbingai rungtyniauti.

Suzuki talentų ugdymas

Suzuki talentų ugdymo tikslas – remiantis Suzuki ugdymo nuostatomis, taikomais savitais metodais bei priemonėmis ugdyti kūrybingą, kultūringą, intelektualų, gyvenimą bei kitus žmones mylinčią asmenybę. Suzuki metodas vadinamas motinos kalbos metodu ir yra paremtas tikslingu muzikiniu lavinimu. Pagrindinis Suzuki metodo principas yra tikėjimas, kad negabių vaikų nėra ir kad kiekvienas vaikas turi talentą, kurį privalu atskleisti kuo anksčiau pradedant vaiką lavinti. Pradinio ugdymo pakopoje plėtojami vaiko muzikavimo pasirinktu instrumentu ar vokalo pagrindai. Į pradinio ugdymo pakopą gali įsilieti ir vaikai, kurie prieš tai nebuvo lavinami Suzuki ugdymo principais. Organizuojant ugdymo procesą ypač rūpinamasi vaiko gebėjimu sukaupti dėmesį. Atsižvelgiant į šiuo požiūriu vaiko daromą pažangą, ugdomosios užduotys yra įvairinamos ir keičiamos.