Tikslinės grupės
Švietimo įstatymas numato, kad specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Specialiąją pedagoginę pagalbą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka asmeniui iki 21 metų, o tiems, kurie dėl ligos mokėsi su pertraukomis ir pateikė tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, – iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos teikia pedagoginių psichologinių tarnybų, mokyklų specialieji pedagogai.
Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Aukštojoje mokykloje specialioji pagalba teikiama aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
Pedagoginių psichologinių tarnybų, mokyklų specialieji pedagogai konsultuoja specialiosios pedagoginės pagalbos gavėjus, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokytojus.
Specialusis ugdymas Lietuvoje organizuojamas vadovaujantis Konstitucija, švietimo įstatymu, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais.
Mokinių priėmimas ir mokyklos pasirinkimas
Švietimo įstatymas apibrėžia vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, teisę būti ugdomiems švietimo institucijose, esančiose arčiausiai jų gyvenamosios vietos.
Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos. Tėvai, tardamiesi su specialistais, galės rinktis, kokia įstaiga geriausiai atitinka vaiko poreikius.
Klasės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams komplektuojamos vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.
Specialiojoje klasėje, skirtoje turintiesiems nežymų intelekto sutrikimą ir turintiesiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, gali būti iki 12 mokinių. Specialiojoje klasėje, skirtoje akliesiems ir silpnaregiams, kurtiesiems ir neprigirdintiems, turintiesiems judesio ir padėties sutrikimų, taip pat turintiesiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, gali būti iki 10 mokinių. Specialiojoje klasėje, skirtoje turintiesiems kompleksinių negalių, kurių derinio dalis yra intelekto sutrikimas, turintiesiems elgesio ir emocijų sutrikimų, taip pat turintiesiems įvairiapusių raidos sutrikimų, gali būti iki 6 mokinių.
Mokinio specialiųjų ugdymo poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymo skyrimo tvarkos aprašas nustato, kad vaikai, kuriems skirtas specialusis ugdymas, turi teisę, tėvams (ar vaiko globėjams) pritarus, rinktis ugdymo formą (visiška integracija, dalinė integracija, ugdymas specialiojo ugdymo įstaigoje) pagal pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendaciją.
Specialiųjų poreikių mokiniai pagal pradinio, pagrindinio individualizuotas, socialinių įgūdžių ugdymo programas mokomi vadovaujantis Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašu.
Asmuo, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo, baigęs adaptuotą pradinio ugdymo programą, specialiąją pradinio ugdymo programą arba pradinio ugdymo individualizuotą programą, priimamas mokytis pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą (pagrindinio ugdymo individualizuotos programos pirmąją dalį), pateikęs pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie mokymosi pasiekimus.
Asmuo, turintis didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo, baigęs adaptuotą pagrindinio ugdymo programą, specialiąją pagrindinio ugdymo programą arba pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, priimamas mokytis pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą, pateikęs pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie mokymosi pasiekimus.
Specialiųjų poreikių asmenys iki 21 metų, priimant juos į profesinę mokyklą, turi pateikti pedagoginės psichologinės tarnybos pažymas. Asmens specialieji poreikiai turi leisti jam mokytis pagal atitinkamą profesinio mokymo programą ir dirbti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją. Asmenys, baigę adaptuotą pagrindinio ugdymo programą ir pateikę pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą bei pažymą apie 10 klasės dalykų programų adaptavimą ir mokymosi pasiekimus (ko išmoko), į profesinę mokyklą priimami mokytis pagal adaptuotą vidurinio ugdymo programą.
Amžiaus grupės ir mokinių skirstymas į grupes
Ugdymo, mokymosi pakopos pagal amžių specialiųjų poreikių turintiems mokiniams nesiskiria nuo įprastų ugdymo pakopų: ikimokyklinis ugdymas (nuo gimimo iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis arba pradinis ugdymas), priešmokyklinis ugdymas (pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai ir gali būti teikiamas dvejus metus), pradinis ugdymas (pradedamas teikti vaikui, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai arba metais anksčiau), pagrindinis ugdymas, vidurinis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas, suaugusiųjų neformalus švietimas.
Vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo mokyklų specialiosiose grupėse priklauso nuo vaikų amžiaus grupės ir sutrikimo pobūdžio. Specialiųjų poreikių turintys asmenys, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą, pagrindinio ugdymo individualizuotą ar socialinių įgūdžių ugdymo programą, ugdosi bendrojo ugdymo mokyklos bendrosiose klasėse. Komplektuojant klases, specialiųjų poreikių mokiniai (išskyrus lengvai sutrikusios komunikacijos mokinius) į bendrą klasės mokinių skaičių yra įtraukiami taikant koeficientą 2 (vienas specialiųjų poreikių mokinys atstovauja dviem mokiniams).
Ugdymo turinys, mokomieji dalykai
2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai nustato, kad mokykla, rengdama savo ugdymo planą, turi užtikrinti visų mokinių įtrauktį į švietimą, šalinti kliūtis, dėl kurių mokinys patiria dalyvavimo švietime ir ugdymosi sunkumų, ir teikti būtiną švietimo pagalbą.
Mokykla kiekvienam mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, rengia individualų ugdymo planą, kurio sudėtinė dalis yra pagalbos planas, apimantis pagalbą ugdymo procese ir kitų specialistų teikiamą pagalbą, didinančią ugdymo veiksmingumą, ir kuriam rengti bei įgyvendinimui koordinuoti paskiria asmenį, kuris kartu su mokytojais ir švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, vaiku, su jo tėvais (globėjais, rūpintojais) numato ugdymo ir pagalbos tikslus ir kuriam įgyvendinti turi būti sudaryti individualūs tvarkaraščiai, derantys su klasės, kurioje mokinys mokosi, tvarkaraščiu.
Vaikai mokydamiesi pagal pradinio ugdymo programą, mokosi dorinio ugdymo (tikybos arba etikos), lietuvių kalbos, užsienio kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų, muzikos, kūno kultūros ir kitų mokyklos nuožiūra skiriamų dalykų. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų mokiniai mokosi dorinio ugdymo (tikybos arba etikos), lietuvių kalbos, užsienio kalbų, matematikos, informacinių technologijų, istorijos, geografijos, biologijos, chemijos, fizikos, dailės ir technologijų, muzikos, kūno kultūros ir kitų mokyklos nuožiūra skiriamų dalykų.
Organizuodama specialiųjų poreikių mokinių ugdymą, mokykla atsižvelgia į mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius ir sutrikimus; ugdymo formą (ugdosi bendrojo ugdymo mokykloje integruotai (visiškai, iš dalies), namuose ar specialiojo ugdymo įstaigoje); į ugdymo programą (Bendrąją programą ar specialiųjų poreikių mokiniams pritaikytas programas: modifikuotą, adaptuotą, individualiąją); turimas mokymo lėšas; ugdymo (si) aplinką.
Specialioji mokykla ir bendrojo ugdymo mokykla, ugdanti specialiųjų poreikių mokinius, sudarydama mokyklos, klasės ar specialiųjų poreikių mokinio individualų ugdymo planą turi vadovautis Bendrajame ugdymo plane pradinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi. Taip pat mokykla gali iki 25 procentų koreguoti dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičių, keisti dalykams skirtų pamokų skaičių (mažinti, didinti), planuoti specialiąsias pamokas ir (ar) didinti pamokų skaičių, skirtą meniniam ugdymui, kitiems dalykams mokyti, papildomai mokytojo pagalbai teikti.
Nežymų ir vidutinį intelekto sutrikimą turintiems mokiniams ir besimokantiems pagal specialiųjų poreikių mokiniui pritaikytą Bendrąją programą ar pagal specialiojo pradinio ugdymo programą, mokykla gali 1–2 pamokomis mažinti mažiausią privalomų pamokų skaičių mokiniui, didindama neformaliojo ugdymo valandų skaičių.
Per mokslo metus mokyklos specialiojo ugdymo komisijai ar pedagoginei psichologinei tarnybai įvertinus ir rekomendavus, mokykla gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių, o intensyvindama mokiniui teikiamą specialiąją pedagoginę ar mokytojo papildomą pagalbą, nustatytam laikotarpiui gali skirti papildomų pamokų kiekvienam mokiniui individualiai ar mokinių grupei.
Mokykla savo sprendimu specialiųjų poreikių mokiniams, atsižvelgdama į mokinio sveikatos sutrikimus ir mokyklos specialiojo ugdymo komisijos rekomendacijas, gali trumpinti pamokų trukmę 5 minutėmis, o sutaupytą laiką skirti mokinių veiklai keisti, pertraukoms organizuoti.
Mokykla, vykdydama formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, specialiųjų poreikių mokinių skaičių grupėje, atsižvelgusi į mokymo lėšas, mokinių poreikius, turimas mokymo (si) sąlygas ir mokymo priemones gali nustatyti pati.
Turintiesiems kompleksinių sutrikimų, kai intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į intelekto sutrikimą, planuojant specialiąją pedagoginę pagalbą kitoms sutrikusioms funkcijoms lavinti: specialiosios lavinamosios klasės mokytojas mokiniams, turintiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, ir mokiniams, turintiems kompleksinių sutrikimų, kai vidutinis, žymus ir labai žymus intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, rengia individualią ugdymo programą; mokykla gali organizuoti šių klasių užimtumą ir mokinių atostogų metu (išskyrus vasarą). Savanoriai aukštesniųjų klasių mokiniai, vykdantys socialinės veiklos programas, gali mokytojui padėti organizuoti šią veiklą.
Mokyklos specialiajai ugdymo komisijai ar pedagoginei psichologinei tarnybai pasiūlius ir tėvams pritarus, specialiųjų poreikių mokiniai: kurtieji ir neprigirdintys, turintys vidutinį ir žymų kalbos neišsivystimą, autizmą (normalus intelektas), elgesio, emocijų ir socialinės raidos sutrikimų, skaitymo ir (ar) rašymo sutrikimų, vidutinį ir labai žymų judesio ir padėties sutrikimą, ribotą ar sutrikusį intelektą, sergantys psichikos ligomis, ir tautinės mažumos kalba besimokantys, įvardytų sutrikimų turintys specialiųjų poreikių mokiniai gali nesimokyti ar pradėti vėliau mokytis užsienio kalbos; sutrikusios klausos mokiniai gali nesimokyti, o kurtieji visai nesimoko muzikos; judesio ir padėties sutrikimų turintis mokinys gali būti atleidžiamas nuo technologijų pamokų; vietoj mokinio nesimokomų dalykų mokykla gali tenkinti mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, organizuoti specialiąsias pamokas, teikti papildomą mokytojo pagalbą, o tautinės mažumos kalba besimokantiems, kurtiesiems ir neprigirdintiems mokiniams skirti pamokų lietuvių valstybinei kalbai mokyti; integruotai besimokantiems mokiniams visi ugdymo plano keitimai, susiję su atleidimu nuo dalykų mokymosi, įforminami direktoriaus įsakymu.
Specialiųjų poreikių mokinių, kurie mokosi specialiosiose mokyklose, skirtose kurtiems ir neprigirdintiems, sutrikusios regos, sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimų turintiems mokiniams, Bendrojoje programoje numatytiems pasiekimams pasiekti per ilgesnį laiką yra skiriami papildomi privalomo ugdymo metai parengiamajai klasei. Atskiriems dalykams numatytas pamokų skaičius mokyklos nuožiūra gali būti keičiamas atsižvelgiant į vaiko ugdymosi poreikius, išlaikant mokiniui mažiausią privalomų pamokų skaičių per savaitę.
Kurtiems ir neprigirdintiems vaikams vietoj kalboms skiriamų pamokų organizuojamos komunikacinės veiklos pamokos (7 pamokos per savaitę), kurias sudaro šios veiklos sritys – lietuvių kalba, bendravimas ir 1 savaitinė pamoka skiriama lietuvių gestų kalbai mokyti. Pažintinės veiklos pamokos šiems mokiniams apima socialinę, kultūrinę veiklą, gamtinės aplinkos pažinimą, elementarių matematinių vaizdinių su(si)formavimą, meninės veiklos pamokas sudaro muzikos ritmikos mokymasis ir dailės sričių pažinimas, dalykinei praktinei veiklai skiriamos 3 pamokos per savaitę, tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualioms pratyboms skiriamos 2 pamokos (kochlearinių implantų naudotojams 2–3 pamokos) per savaitę kiekvienam mokiniui. Tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualios pratybos vyksta per komunikacinės ir pažintinės veiklos pamokas (pratybų ir minėtų pamokų turinys turi derėti).
Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos vaikų ugdymo plane turi būti skiriama specialiųjų pamokų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti. Individualioms pratyboms skiriama 1 pamoka kiekvienam mokiniui.
Sutrikusios regos vaikų ugdymo plane būtina skirti specialiąją pamoką, skirtą abilitacinėms pratyboms (sensomotorikai ir regėjimui lavinti).
Sergančių specialiųjų poreikių mokinių mokymo namuose ugdymo turinį formuoja mokykla, parinkdama ugdymo sritis, pritaikydama dalykų programas pagal šių mokinių gebėjimus, ugdymosi poreikius ir atsižvelgdama į gydytojų rekomendacijas.
Kurčią ar neprigirdintį vaiką namuose ugdantis surdopedagogas ar logopedas, atsižvelgdamas į individualius vaiko gebėjimus ir klausos sutrikimo laipsnį, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) individualiai pritaiko mokiniui programą, lavina vaiko gebėjimus, konsultuoja tėvus.
Nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokantiems nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams mokyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę. Šios valandos skiriamos kalbiniam, matematiniam, socialiniam ugdymui ir specialiosioms pamokoms specialiesiems mokinio poreikiams tenkinti.
Vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokančių nežymaus, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę. Ugdoma atskiromis veiklos sritimis: komunikacinės, pažintinės, orientacinės, meninės ir darbinės veiklos kryptimis mokinį namuose ugdo specialusis pedagogas; jis, atsižvelgdamas į individualius kiekvieno vaiko gebėjimus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) individualiai pritaiko mokiniui bendrąją pradinio ugdymo programą, lavina vaiko gebėjimus, konsultuoja tėvus; namuose mokant žymiai ar labai žymiai sutrikusio intelekto vaikus, turinčius judesio ir padėties sutrikimų, rekomenduojama 1–2 val. per savaitę skirti gydomajai mankštai.
Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimas namuose ikimokyklinio amžiaus specialiųjų poreikių vaikams, neturintiems sąlygų lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos, vyksta vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo specialiųjų poreikių ikimokyklinio amžiaus vaikams namuose tvarka.
Mokymo metodai ir medžiaga
Mokytojai, ugdantys specialiųjų poreikių asmenis, privalo pritaikyti specialiųjų poreikių asmenims ugdymo metodus, programą, turinį ir parinkti tinkamas mokomąsias priemones.
Mokymas pagal specialiesiems neįgaliųjų poreikiams pritaikytas programas nulemia ir naujų mokymo ir mokymosi būdų taikymą. Mokiniai su skirtingomis negalėmis ir skirtingais mokymosi poreikiais mokomi nevienodais būdais ir metodais. Pagrindiniai principai, pasirenkant ugdymo metodus, – mokymo diferencijavimas ir individualizavimas. Taikant mokymo metodus, pirmiausia atsižvelgiama į individualius specialiuosius poreikius. Net ir naudojant tas pačias ugdymo programas, kiekvienam asmeniui gali būti taikomi skirtingi metodai.
Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo procese taikomi įvairūs metodai: pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas, spausdintiniai ar garsiniai šaltiniai, parastieji ir kompiuteriniai žaidimai. Mokiniai mokosi pažinti tikrovę, vertinti reiškinius, susidaryti individualų požiūrį į žmones, daiktus, aplinką ir patį save. Atliekami praktiniai darbai, bandymai, stebėjimai, judrieji ir didaktiniai, kūrybiniai žaidimai, sprendžiamos loginės užduotys. Žaidžiama grupėmis, komandomis, vaikams leidžiama patiems įvertinti savo darbą. Taikomas individualus darbas su vaikais kaip koreguojamasis ugdymas. Plačiai taikomi tokie metodai, kaip ekskursijos ir praktiniai darbai.
Sutrikusios klausos mokiniams ugdyti daugiau naudojamos regimosios priemonės, tobulinamas bendravimas sakytine kalba (tarimas ir skaitymo iš lūpų įgūdžiai), daugiau informacijos pateikiama rašytine kalba, organizuojamos individualios pratybos. Ypač svarbios vaizdinės priemonės, įvairi regimoji informacija (schemos, paveikslai, lentelės, formulės, sutartiniai ženklai), taip pat specifinės kalbinio bendravimo priemonės – bendravimas gestais ir bendravimas pirštų kalba (daktilologija). Mokiniams, besimokantiems bendrojo ugdymo mokykloje, teikiama surdopedagogo pagalba. Kurtieji gali būti mokomi totalinės komunikacijos, žodiniu arba dvikalbiu (bilingviniu) metodu. Ugdant kurčiuosius, labai svarbus yra meninis ugdymas. Mokinius stengiamasi įtraukti į meninę raišką per šiuolaikinio šiokio, teatrinio judesio elementų sintezę.
Sutrikusios regos vaikų ugdymo procese naudojamos specialios mokymo priemonės. Kiekvienam silpnaregiui, kuriam gresia pavojus apakti, po pusę savaitinės pamokos individualių pratybų (iki ketverių metų) skiriama Brailio rašto mokymuisi. Silpnaregiai ir aklieji mokomi lytėjimu pažinti juos supančius daiktus, žmones.
Specialiųjų poreikių mokinius nemokamai mokymo priemonėmis aprūpina mokykla, tam panaudodama klasės krepšelyje skiriamas lėšas.
Mokinių pažanga
Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal mokinio individualiame ugdymo plane numatytus individualios pažangos keliamus tikslus, kurie yra suderinti su bendrosiose programose numatytais pasiekimais, aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys, ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus mokoma(si), kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis mokymo(si) priemonėmis bus naudojamasi.
Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus, taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu), diagnostinis (pagal mokyklos pasirinktą vertinimo formalizavimo būdą) ir apibendrinamasis (pvz., aprašas) vertinimas. Pradinių klasių mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami.
Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pradinio ugdymo ir individualizuotą pagrindinio ugdymo programą arba socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Vertinimo būdus renkasi mokykla (vertinimo įrašai „įskaityta“, „neįskaityta“, aprašai, pažymiai ir kt.).
Pažymėjimai
Pažymėjimų ir brandos atestatų išdavimo tvarkos aprašas reglamentuoja pažymėjimo ir brandos atestato išdavimą pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiojo ugdymo programos mokiniui.
Mokymosi pasiekimų pažymėjimas išduodamas pradinio ugdymo individualizuotos programos, pagrindinio ugdymo individualizuotos programos, socialinių įgūdžių ugdymo programos keliamosios klasės mokiniui, baigusiam ugdymo programos dalį ir perkeltam į aukštesnę klasę.
Pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam pradinio ugdymo individualizuotą programą. Pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam pagrindinio ugdymo individualizuotą programą. Į pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą įrašomi ugdymo programos dalykų pavadinimai, jų kodai, dalykų metiniai įvertinimai. Vidurinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam socialinių įgūdžių ugdymo programą. Į vidurinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą įrašomi ugdymo programos dalykų pavadinimai, jų kodai, metiniai įvertinimai.