2020 m. spalį vykusius Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (konservatoriai)(TS-LKD). Ji gavo 50 mandatų Seime. TS-LKD kartu su dviem taip pat į parlamentą patekusiomis liberaliomis partijomis – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu (LRLS, 11 mandatų) ir Laisvės partija (LP, 11 mandatų) – sudarė koaliciją ir suformavo centro-dešinės Vyriausybę. Šios kadencijos Vyriausybė pasirinko ministrais skirti politikus (daugiau nei pusė iš 14 ministrų yra ir Seimo nariai). Švietimo, mokslo ir sporto ministre yra paskirta TS-LKD partijos narė, socialinių mokslų daktarė Jurgita Šiugždinienė, turinti daugiau nei 15 metų darbo patirtį viešojo valdymo srityje. Ministrė yra ėjusi studijų prorektorės ir laikinosios rektorės pareigas Kauno technologijos universitete. J. Šiugždinienės prioritetiniai tikslai šios Vyriausybės kadencijoje - vienodos starto pozicijos visiems Lietuvos vaikams, geros darbo sąlygos mokytojams ir pasaulinio lygio mokslas (kartu su pedagogų rengimu). Seimo Švietimo ir mokslo komitetui vadovauti paskirtas LP narys fizikas akademikas Artūras Žukauskas, 2015–2020 buvęs Vilniaus universiteto rektoriumi.

2020-2024 m. Vyriausybės programa. Savo ketverių metų veiklos programoje Vyriausybė nusistatė pagrindines misijas. Pirmoji misija yra „Vienodos starto pozicijos visiems Lietuvos žmonėms“. Šios misijos Vyriausybė nusimatė siekti prioritetiniais darbais:

• Visiems prieinamas, kokybiškas ankstyvasis ugdymas.
• Visiems prieinama gera mokykla ir šiuolaikinio ugdymo turinys.
• Patraukli mokytojo darbo vieta ir pedagogų rengimo ekscelencijos centrai.
• Lyderystė skaitmeninio švietimo srityje.
• Pasaulinio lygio mokslas.
• Aukščiausios kokybės, tarptautiškos ir prieinamos studijos.
• Modernus, efektyvus ir į misijas orientuotas aukštojo mokslo valdymas.
• Rinkos poreikius atliepianti profesinio mokymo sistema.
• Mokymosi visą gyvenimą galimybė kiekvienam Lietuvos gyventojui.

Vyriausybė, įvertinusi tai, kad pokyčiai švietime įgyvendinami ilgiau nei viena kadencija, iniciavo Nacionalinio susitarimo dėl švietimo rengimą ir partijų atstovai susitarė dėl esminių švietimo principų ir jų laikymosi iki 2030 m., nepriklausomai nuo to, kas laimės kitus rinkimus. Dėl dokumento turinio diskutavo parlamentinių partijų ir pora mišrios grupės atstovų, Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos vadovė ir Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė. Šis susitarimas buvo pasirašytas 2021 m. rugsėjo 1 d. Dokumente susitarta dėl pagrindinių įsipareigojimų švietimo srityje 2021–2030 metais ir numatyti konkretūs veiksmai, kurie užtikrins priimamų ilgalaikių sprendimų švietimo srityje tęstinumą, švietimo raidos nuoseklumą ir kryptingumą, švietimo sistemos finansavimo tvarų augimą.

Antra daugiausiai rinkimuose balsų surinkusi partija yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Šios partijos frakcijai Seime priklauso 20 Seimo narių. LVŽS taip pat yra sudariusi šešėlinę Vyriausybę, kurioje švietimo, mokslo ir sporto šešėlinio ministro pozicija yra patikėta buvusiam Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui archeologui akademikui Eugenijui Jovaišai. Likusias vietas dalinasi Lietuvos socialdemokratų partija (12 mandatų), Darbo partija (10 mandatų) ir mišri frakcija, kurią sudaro arba pavieniai į Seimą nepatekusių partijų nariai, arba patys save išsikėlę ir išrinkti politikai. Vėliau susiformavo nauja Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ (16 narių). Kiti Seimo rinkimai – 2024 metais.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. vasarį Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, į Lietuvą per metus atvyko virš 74 tūkst. karo pabėgėlių, iš jų virš 19 tūkst. 6-17 m. amžiaus vaikų. Lietuvos mokyklas ir darželius lanko apie 12 tūkst. iš Ukrainos atvykusių vaikų. Lietuvių kalba mokosi 61 proc. mokinių, rusų k. – 20 proc., ukrainiečių k. – 17 proc. Pagal Ukrainos programas dirba 3 savivaldybių mokyklos ir 3 nevalstybinės – dvi iš jų Vilniuje.

2023 m. pradžioje Vyriausybė skyrė 38 mln. EUR į Lietuvą dėl karo atvykusių ukrainiečių švietimo reikmėms finansuoti. Daugiausia lėšų, virš 31 mln. EUR, numatyta finansuoti vaikų ugdymui valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose bei jų pavėžėjimui iki mokyklos ir atgal. 4 mln. EUR skiriami iš Ukrainos atvykusių ir mūsų šalies valstybinėse aukštosiose mokyklose besimokančių studentų stipendijoms mokėti, iš dalies kompensuoti studijų kainai ar kitai paramai. Papildomai numatyti 2,9 mln. EUR bus skirti naujai atvykstančių ir šalies ugdymo įstaigas pradėsiančių lankyti vaikų švietimui.

Lietuvą, kaip ir visą pasaulį, palietė pandemija COVID-19. Užfiksavus pirmuosius ligos atvejus, 2020 m. kovo 15 d. buvo įvestas griežtas karantinas – uždarytos nebūtiniausių prekių parduotuvės, uždraustos paslaugos. Viešajame sektoriuje darbas buvo organizuojamas nuotoline forma. Ir privatus sektorius buvo skatinamas dirbti nuotoliu. Sustabdžius verslus, darbuotojai buvo išleisti į prastovas. Ikimokyklinio amžiaus ir pradinių klasių vaikų tėvai naudojosi galimybe pasinaudoti vaiko priežiūros išmoka kol neveikė darželiai, o pradinukų ugdymas mokyklose vyko nuotoliu.

Trumpai atsikvėpus nuo karantino vasaros metu ir ankstyvą rudenį, jis vėl buvo įvestas lapkričio mėnesį. Stabdytos maitinimo, pramogų paslaugos. Itin griežtas karantinas įvestas nuo 2020 m. gruodžio vidurio, užsikrėtusiųjų skaičiams pasiekus 3-4 tūkst. susirgimų per parą ir, kartu, išaugus mirčių skaičiui. 2021 m. pirmaisiais dvejais mėnesiais buvo tęsiamas griežtas karantinas, siekiant suvaldyti pandemiją, ir ribojimai sumažinti tuomet, kai pandemija buvo valdoma. 2021 m. kovo mėnesį Lietuvoje aptikus viruso mutacijas ir po truputį vykstant vakcinavimui, apribojimai maitinimo, poilsio, pramogų, laisvalaikio paslaugoms išlieka galioti. Nuo 2022 metų pradžios apribojimai buvo sušvelninti.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 m. augo  2,2 proc. [i]. 2022 m. metinė infliacija buvo 20 proc. Nedarbo lygis 2022 m. paskutinį ketvirtį mėn. siekė 6,4 proc. Tam tikruose sektoriuose, pavyzdžiui, statybų, transporto, vis didėja darbuotojų trūkumas. Valdyti situacijai įmonės samdosi darbuotojus iš trečiųjų šalių.

Lietuva 2018 m. tapo pilnateise Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare. Vien stojimas į šią organizaciją pareikalavo šalį pasitempti švietimo srityje. Būdama EBPO nare, Lietuva naudojasi EBPO naujausiais tyrimais ir pasitelkia EBPO ekspertus, vertinant švietimo situaciją įvairiais aspektais. Tyrimų duomenys naudojami formuojant politinius sprendimus.

Lietuva nuo 2015 m. prisijungė prie euro zonos. Stojimo ir buvimo euro zonoje griežti konvergencijos reikalavimai (infliacijos lygis, valstybės skolos dydis ir kt.) padeda subalansuoti šalies biudžetą ir žymiai neviršyti šalies finansinių galimybių.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos švietimui, palyginti su BVP, proc.

 Duomenų šaltinis: Valstybė duomenų agentūra

Politiniu lygmeniu – Seimo nutarimu patvirtintoje Valstybinėje švietimo 2013-2022 m. strategijoje – užsibrėžta išlaikyti ne mažiau kaip 6 proc. nuo BVP švietimui. Patvirtintame  Nacionaliniame susitarime dėl švietimo, kalbama apie papildomus rodiklius, indikuojančius išlaidų švietimui didėjimą, t. y. vienam mokiniui / studentui tenkančios išlaidos, palyginus su BVP.

Mokymosi visą gyvenimą lygis (25-64 amžiaus gyventojai), proc.

Duomenų šaltinis: Valstybės duomenų agentūra

Miesto gyventojai yra linkę aktyviau mokytis nei kaimiškų vietovių gyventojai. Statistika rodo, kad 2022 m. mokymosi visą gyvenimą lygis mieste yra 9,7 proc., tuo tarpu kaime – 6 proc. Skirtumas tarp moterų ir vyrų, dalyvaujančių mokymesi visą gyvenimą, yra 3,5 proc., nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Palyginus su 2019 metais, besimokančiųjų skaičius šoktelėjo. Tai būtų galima sieti su pandemija COVID-19, kurios metu žmonės daugiau laiko skiria savišvietai.

Gyventojų išsilavinimas, 15 metų ir vyresni (tūkst.)

Duomenų šaltinis: Valstybės duomenų agentūra

Lietuvoje kasmet didėja aukštąjį išsilavinimą įgijusių gyventojų (šiuo metu Lietuvoje nėra studijų programų, atitinkančių ISCED 5 lygį). Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje 2020 m. buvo 59,6 proc. 30-34 m. gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Lyginant gyventojus pagal jų išsilavinimą pagal gyvenamąją vietovę, mieste gyvena daugiau asmenų su aukštuoju išsilavinimu, kaime – su viduriniu, poviduriniu išsilavinimu, suteikiančiu profesinę kvalifikaciją. Tiek mieste, tiek kaime daugiau moterų nei vyrų yra įgijusios aukštąjį išsilavinimą. Tuo tarpu daugiau vyrų nei moterų yra įgiję kurį nors bendrojo išsilavinimo lygį kartu su profesine kvalifikacija, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietovės.