Švietimo įstatymas numato, kad už švietimo kokybę atsako švietimo teikėjas ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Bendrojo ugdymo kokybę užtikrina valstybė. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybę valstybė užtikrina iš dalies.

Siekiant gerinti švietimo kokybę, vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas, švietimo įstaigos vadovai teikia mokyklos bendruomenei ir tarybai svarstyti metų veiklos ataskaitą.

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas

Atsakingos institucijos

Už savivaldybių teikiamą ikimokyklinio ugdymo organizavimą atsako savivaldybės. Jos, kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, teikia pritarimą įstaigos parengtai ikimokyklinio ugdymo programai[1]. Kiekviena įstaiga rengia savo ikimokyklinio ugdymo programą. Tuo tarpu Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa yra nacionaliniu lygiu patvirtinta programa, kuria vadovaujasi visi priešmokyklinio ugdymo teikėjai.  

Kadangi valstybės lygiu nėra ikimokyklinio ugdymo įstaigų išorinio vertinimo tvarkos, dalis savivaldybių yra pasitvirtinusios savo neformaliojo švietimo mokyklų (kartu – ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigų) vertinimo tvarkos aprašus. Kiekviena savivaldybė pati nustato, kokį vaidmenį ji atliks išoriniame įstaigos vertinime. 

Savivaldybės kaip įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos organizuoja ar pačios (tiksliau – jų vidaus audito skyriai) atlieka švietimo įstaigų auditus, temines patikras.  

Mokyklos pačios gali atlikti savo veiklos įsivertinimą. Mokyklos veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo.

Kokybės užtikrinimo būdai ir metodai

Išorinis vertinimas

Iki 2022 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra įsipareigojusi sukurti ikimokyklinio ugdymo įstaigų išorinio vertinimo sistemą[2]. Savivaldybės gali būti patvirtinusios savo įstaigų išorinio vertinimo tvarką. Valstybės kontrolė 2018 m. rugsėjo 27 d. paskelbtoje veiklos audito ataskaitoje „Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“ nurodė, kad Neformaliojo švietimo mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašus yra pasitvirtinusios 30 proc. šalies savivaldybių[3]. Tačiau tik 5 iš 60-ies savivaldybių audituojamuoju laikotarpiu atliko išorinius kelių ikimokyklinio ugdymo įstaigų vertinimus.

Įsivertinimas

Ikimokyklinio ugdymo mokyklos įsivertinimas atliekamas pagal dar 2005 m. patvirtintą Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodiką. Metodikos paskirtis – padėti mokyklai susikurti suderintą, nuoseklų ir lankstų mokyklos veiklos įsivertinimo modelį, kurį taikant būtų gaunami patikimi duomenys apie mokyklos veiklos kokybę. Metodika remiasi vientisos veiklos rodiklių sistemos taikymu.

Pagal tam tikrus požymius vertinamos šios sritys mokykloje: etosas; vaiko ugdymas ir ugdymasis; vaiko ugdymo(si) pasiekimai; parama ir pagalba vaikui, šeimai; ištekliai ir mokyklos valdymas. Įsivertinus šias sritis, nusistatomi privalumai ir trūkumai. Rengiant mokyklos strateginį planą ir metinę veiklos programą tai padeda mokyklos bendruomenei priimti pagrįstus sprendimus dėl mokyklos tobulinimo krypčių ir iškelti mokyklos tobulinimo prioritetus.

Pastebėta, kad kai kurios mokyklos, vertindamos savo veiklą, naudojasi bendrojo ugdymo mokykloms skirta priemone – Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodika. Daugiau apie šią metodiką – dalyje apie bendrojo ugdymo mokyklų įsivertinimą.

Mokytojų veiklos vertinimas

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų veikla vertinama per atestaciją – taip pat kaip ir bendrojo ugdymo mokytojų. Daugiau apie atestaciją ir mokytojų kvalifikacijos lygius – dalies apie bendrajį ugdymą skyrelyje „Mokytojų veiklos vertinimas“.

Bendrasis ugdymas

Atsakingos institucijos

Bendrojo ugdymo mokyklos išorinį vertinimą inicijuoja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Bendrojo ugdymo mokyklos išorinį vertinimą atlieka Nacionalinė švietimo agentūra (anksčiau – Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra) ir jos rengiami išoriniai vertintojai. Tai yra nacionaliniu lygiu veikianti institucija, ruošianti nacionalinius vertintojus visos Lietuvos mokykloms vertinti. Vertintojai mokyklas vertina naudodamiesi viena vertinimo sistema.

Bendrojo ugdymo mokyklos įsivertinimą atlieka pačios. Įsivertinimą inicijuoja mokyklos vadovas.

Mokyklos veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba.

Kokybės užtikrinimo būdai ir metodai

Išorinis vertinimas

Išoriniu vertinimu siekiama paskatinti mokyklas siekti geresnės ugdymo(si) kokybės, geresnių mokinių pasiekimų ir taip mokykloms tobulėti. Mokyklų veiklos kokybės išorinis vertinimas yra formuojamasis mokykloje vykstančių procesų vertinimas. Išorinis vertinimas remiasi mokyklos atliktu įsivertinimu.

Išorinis vertinimas gali būti:

• Visuminis – vertinama visa mokyklos veikla. Jis vykdomas naudojant 25 rodiklių sistemą, apimančią 4 mokyklos veiklos sritis – rezultatus, ugdymą(si) ir mokinių patirtis, ugdymo(si) aplinkas, lyderystę ir vadybą.
• Teminis – vertinama mokyklos veikla, gilinantis į švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą aktualią temą (problemą, klausimą). Šiuo atveju rodikliai gali būti perstruktūruojami atsižvelgiant į nustatytą aktualią temą (problemą, klausimą). Analizuojamos 3 mokyklos veiklos sritys: rezultatai, ugdymas(is) ir mokinių patirtys, lyderystė ir vadyba.
• Rizikos – vykdomas mokyklos veiklos rizikos veiksnių identifikavimas, analizė ir veiklos tobulinimo galimybių numatymas. Analizuojami 3 mokyklos veiklos sričių (rezultatai, pagalba mokiniui, ugdymo(si) procesas) rodikliai. Praėjus metams po rizikos vertinimo analizuojami gauti duomenys apie mokyklos veiklos kokybės kaitą ir mokyklos vadovo veiklos vertinimo rezultatus. Praėjus dvejiems metams organizuojamas pakartotinis vertinimas. Teigiamas mokyklos veiklos pokytis konstatuojamas, jeigu pakartotinio vertinimo metu aukštesniu lygiu įvertinama daugiau kaip pusė rodiklių.

Vertinimo procesas prasideda mokyklos įsivertinimu. Su juo susipažinę išorės vertintojai vizituoja mokykloje ir renka informaciją. Vertinimo mokykloje metu daugiausiai dėmesio skiriama ugdymo proceso stebėjimui (tam skiriama ne mažiau kaip 75 procentai vertintojų darbo mokykloje laiko). Vertinant mokyklos veiklą naudojami penki vertinimo lygiai. Mokykla su išorinio vertinimo išvadomis supažindina mokinius ir jų tėvus. Po vertinimo veiklos tobulinimu rūpinasi mokykla ir jos steigėjas, veiklos tobulinimui pasitelkiami konsultantai.

Nacionalinė švietimo agentūra kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija stebi ir analizuoja mokyklų pažangą ir mokykloms teikiamos pagalbos poveikį po išorinio vertinimo.

Mokyklos vertinamos periodiškai, ne rečiau kaip kas 7 metus.

Įsivertinimas

Bendrojo ugdymo mokykla savo įsivertinimą organizuoja pagal Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodiką. Įsivertinimą gali inicijuoti mokyklos vadovas. Atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Įsivertinimą atlieka iš mokyklos darbuotojų suformuota mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo grupė.

Vertinimo sritys. Mokyklos veikla vertinama sritimis: rezultatai, ugdymas(is) ir mokinių patirtys, ugdymo(si) aplinkos, lyderystė ir vadyba. Atliekant vertinimą, šios sritys detalizuojamos temomis. Pastarosios skaidomos į rodiklius. Kaip atskira sritis neišskirta mokyklos kultūra. Jos aspektai aprašyti rezultatus lemiančiose srityse.

Įsivertinimo atlikimo būdai:

• platusis (arba visuminis) įsivertinimas. Jo metu, atsižvelgus į mokyklos tipą, jos kontekstą, mokyklos bendruomenė vertina visas sritis, temas ir rodiklius. Vertinimo rezultatai gali tapti atspirties tašku gilesniam teminiam ar iškilusios problemos tyrimui.
• Teminis įsivertinimas. Teminiam įsivertinimui pasirenkama sritis, tema ar siauresnis veiklos aspektas, kad būtų ištirtas detaliau.
• Iškilusios mokykloje problemos analizė. Problemos analizė pradedama problemos, išreiškiančios neatitikimą tarp esamos ir pageidaujamos padėties, identifikavimu. Problemos analizės tikslas – surinkti duomenis, atskleidžiančius nepasitenkinimą keliančios situacijos priežastis, ir, remiantis jais, pateikti problemos sprendimo būdą.

Įsivertinimo metodai. Atliekant įsivertinimą yra renkami patikimi duomenys, pasirenkant tinkamus socialinio tyrimo metodus. Duomenims rinkti ir jiems apdoroti rekomenduojama naudotis tiesiogine internetine sistema www.iqesonline.lt. Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimui taip pat plačiai taikomi antrinių duomenų šaltiniai: kiekybiniai mokyklos stebėsenos duomenys, mokinių pažangos ir mokymosi pasiekimų duomenys, mokytojų ir vadovų įsivertinimo ir atestacijos duomenys, įvairių mokykloje vykdytų apklausų ir tyrimų duomenys ir kt.

Įsivertinimo etapai:

• pasirengimo etapas. Jo metu pasirenkami tam tikri įsivertinimo aspektai, įsivertinimo atlikimo būdas.
• Įsivertinimo plano parengimo etapas. Jo metu apibrėžiami mokyklos įsivertinimo tikslai, numatomi dalyviai ir jų funkcijos, duomenų šaltiniai, respondentų grupės, sukonkretinami rodikliai, numatomi duomenų interpretavimo kriterijai, parengiamas vertinimo eigos planas, numatoma, kas ir kaip pasinaudos vertinimo rezultatais.
• Įsivertinimo instrumento(-ų) parengimo etapas.
• Įsivertinimo atlikimo etapas.
• Atsiskaitymo ir informavimo etapas. Jo metu parengiama mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo ataskaita.

Apie mokyklos veiklos kokybės apibendrintus įsivertinimo rezultatus ir tobulinimo kryptis informuojama mokyklos bendruomenė, mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, kiti suinteresuoti asmenys. Konkretūs įsivertinimo metu gauti duomenys yra konfidenciali mokyklos bendruomenės informacija. Juos teikti kitiems asmenims ar institucijoms mokykla gali tik gavusi mokyklos bendruomenės sutikimą.

Mokytojų veiklos vertinimas

Yra keturios mokytojų kvalifikacinės kategorijos – mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto.

Aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) ir pedagogo kvalifikaciją įgijęs asmuo prilyginamas turinčiam kvalifikacinę kategoriją.

[1] Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. ISAK-627 „Dėl ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo“ (2011 m. redakcija).

[2] Nacionalinė švietimo agentūra 2018-2021 m. vykdo projektą „Neformaliojo vaikų švietimo, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo vertinimo, įsivertinimo tobulinimas ir plėtotė“ (vertė – 2 023 000,00 Eur). Pasibaigus projektui, turės būti parengtos ir išbandytos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo ir išorinio vertinimo metodikos; įgalinta neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo metodika; išplėtotas švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų kompetencijų ir veiklos vertinimas; parengtas bendrojo ugdymo programas vykdančių mokyklų pažangos stebėsenos vertinimo modelis; sukurta išorinio vertinimo virtuali aplinka elektroninėje erdvėje bei plėtojama internetinė mokyklų įsivertinimo ir veiklos tobulinimo sistema.

[3] Iš viso Lietuvoje yra 60 savivaldybių.