Finansavimas

Suaugusiųjų bendrasis pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas, vykstantis formaliojo ugdymo įstaigose, mokinio krepšelio principu yra visiškai finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.

Pirminis profesinis mokymas taip pat yra finansuojamas valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšomis pagal lėšų skyrimo vienam mokiniui principą. Profesinio mokymo įstatyme yra numatytas darbdavių, vykdančių dirbančių asmenų kvalifikacijos tobulinimą ir dalyvaujančių profesiniame mokyme, skatinimo teisinis pagrindas.

Siekiantys pirmą kartą įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją asmenys gali pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas. Asmenys, įstoję į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, už savo studijas aukštojoje mokykloje turi sumokėti patys. Studijos taip pat gali būti apmokėtos darbdavių, kitų fizinių ar juridinių asmenų.

Neformalusis suaugusiųjų švietimas dažniausiai finansuojamas programos dalyvių arba suinteresuotų juridinių ar fizinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybių užsakomas programas, finansuojamas iš atitinkamo biudžeto. Valstybės ir savivaldybių užsakomos neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos ir tiksliniai projektai finansuojami iš valstybės ar savivaldybių biudžeto. 2014 m. Seimas priėmė Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d. 2016 m. patvirtinta Mokymosi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas finansavimo metodika, pagal kurią neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos finansuojamos tikslinėmis valstybės arba savivaldybių biudžeto lėšomis. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija siūlymus dėl lėšų skyrimo programoms vykdyti ministerijai teikia programų atrankos tvarkos aprašo nustatyta tvarka, ir atitinkamai programų, finansuojamoms iš savivaldybės lėšų, tvarką nustato ir tvirtinta savivaldybių tarybos. 

Valstybės institucijos finansuoja neformalias suaugusiųjų švietimo programas tikslinių dotacijų forma arba projektų atrankos būdais. Daugiausia dėmesio skiriama į darbo rinkos poreikius orientuotus neformaliuosius suaugusiųjų mokymus, tačiau didesniu ar mažesniu mastu remiamas ir neprofesinis suaugusiųjų švietimas.

Besimokančiojo mokami mokesčiai

Suaugusiųjų bendrasis, pradinis bei vidurinis ugdymas ir pirminis profesinis mokymas yra nemokamas. Asmuo, norintis studijuoti aukštojoje mokykloje, gali gauti valstybės finansavimą, jei siekia įgyti pirmą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asmuo, negavęs valstybės finansavimo savo studijoms, gali gauti valstybės remiamas paskolas studijų kainai sumokėti.

Neformalusis suaugusiųjų švietimas gali būti apmokamas paties besimokančiojo arba įvairių programų ar projektų, jį siunčiančios mokytis organizacijos lėšomis.

Finansinė parama besimokančiam suaugusiajam

Iš asmens apmokestinamų pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos profesinio mokymo ar studijų (kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat doktorantūros studijos) kainai sumokėti. Tais atvejais, kai ne vyresnis kaip 26 metų studijuojantis nuolatinis Lietuvos gyventojas nėra pajamų mokesčio mokėtojas arba neturi galimybių pasinaudoti teise iš pajamų atimti sumokėtas už studijas išlaidas, šias išlaidas gali iš savo pajamų atimti vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjų. Tokiu būdu studijuojantis gyventojas arba jo vienas iš tėvų gali susigrąžinti dalį už studijas sumokėtų mokesčių.

 Darbo kodeksas numato tikslines atostogas mokymuisi:

• darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti – po 3 dienas kiekvienam egzaminui. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja nuostata, kad darbuotojui suteikiamos vienos dienos mokymosi atostogos disertacijai, baigus mokslo doktorantūrą, arba meno projektui, baigus meno doktorantūrą, ginti; 
• darbuotojams, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose ar pagal nustatytą tvarką įregistruotose aukštosiose mokyklose, pagal šių mokyklų pažymas suteikiamos mokymosi atostogos: eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti – po 3 dienas kiekvienam egzaminui; įskaitoms pasirengti ir laikyti – po 2 dienas kiekvienai įskaitai; laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi – tiek dienų, kiek nustatyta mokymosi planuose ir tvarkaraščiuose; diplominiam  (bakalauro, magistro) darbui baigti ir ginti – 30 kalendorinių dienų; valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti – po 6 dienas kiekvienam egzaminui. 
• Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigalioja dar viena papildoma mokymosi atostogų rūšis – iki penkių darbo dienų per metus atostogos suaugusiajam dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose darbuotojo (besimokančiojo) ir darbdavio susitarimu. 

Privatus ir dotuojamas ugdymas

Nevalstybinių formaliojo bendrojo ugdymo įstaigų, skirtų mokytis suaugusiesiems, Lietuvoje nėra. Neformalųjį suaugusiųjų švietimą organizuojančios nevalstybinės organizacijos gali pretenduoti į konkursiniu būdu skiriamą finansavimą suaugusiųjų mokymuisi.