Demografinė padėtis

Lietuvos plotas yra 65 286 km². Lietuva – lygumų ir miškų kraštas. Miškų teritorija sudaro maždaug trečdalį Lietuvos teritorijos –tai daro įtaką apgyvendinimo tankumui. Lietuvoje gausiausiai gyvenamos didžiausių miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – apskritys. 2023 m. pradžioje gyventojų tankis jose atitinkamai buvo 87,3 gyventojo vienam kvadratiniam kilometrui (gyv./ km2), 71,7 gyv./km2 ir 64,1 gyv./km2. Šiose trijose apskrityse gyventojų tankis po truputį didėja. Mažiausias gyventojų tankis yra Tauragės (20,5 gyv./ km2) ir Utenos (17,4 gyv./km2) apskrityse ir kasmet jis vis mažėja.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. liepos 1 d. gyveno 2 867 725 gyventojai. 2019 m. nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje nustojo mažėti ir kasmet auga. Lietuvos populiaciją pastaraisiais metais stabilizavo išaugusi imigracija iš Ukrainos ir Baltarusijos.

Gyventojų gimstamumas, po truputį didėjęs 2005–2009 m., pastaraisiais metais stabilizavosi, o 2020 m. vėl sumažėjo. Natūrali gyventojų kaita Lietuvoje yra neigiama. 

Gimusių gyventojų skaičius

*Preliminarūs duomenys

Duomenų šaltinis: Oficialiosios statistikos portalas (žiūrėta 2024-02-02).

Natūrali gyventojų kaita

*Preliminarūs duomenys

Duomenų šaltinis: Oficialiosios statistikos portalas (žiūrėta 2024-02-02).

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. metais

Duomenų šaltinis: Oficialiosios statistikos portalas (žiūrėta 2024-02-02).

Vidutinė Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė po truputį ilgėja. Vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra maždaug 10 metų trumpesnė nei moterų ir siekia 70,86 metus. Moterys pagal vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę gyvena maždaug 79,57  metus.

Lietuvoje taip pat vyksta gyventojų senėjimo procesai. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje žymiai sumažėjo mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunuolių, augo vyresnio amžiaus gyventojų skaičius. Demografiniai pokyčiai kartu su emigracijos mastais turi tiesioginės įtakos švietimui. Ruošiamos skatinimo priemonės optimizuoti švietimo įstaigų tinklą, kuris šiuo metu yra jau nebeatitinkantis sumažėjusio mokinių ir studentų skaičiaus. Imamasi priemonių atjauninti pedagogų sektorių ir kartu jį pritaikyti tinklo poreikiams.

Nuolatiniai gyventojai pagal pagrindines amžiaus grupes metų pradžioje, procentais

Duomenų šaltinis: Oficialiosios statistikos portalas (žiūrėta 2024-02-02).

Statistikos departamento duomenimis nedarbo lygis šalyje, išaugęs per ekonominę krizę, kasmet mažėjo, tačiau pandemija COVID-19 lėmė nedarbo lygio pakilimą. 2020 metais jis buvo apie 8,5 proc. Atitinkamai kasmet didėja užimtumo lygis, paskutiniais metais nukritęs tik per 0,5 proc.

Nedarbo ir užimtumo lygis šalyje (proc.)*

* Paskutinio metų ketvirčio duomenys

Duomenų šaltinis: Oficialiosios statistikos portalas (žiūrėta 2024-02-02).

Nedirbantis, nesimokantis ir mokymuose nedalyvaujantis 15-29 m. jaunimas (proc.)

Duomenų šaltinis: Oficialiosios statistikos portalas (žiūrėta 2023-02-28).

2022 m. į Lietuvą imigravo 87,4 tūkst. žmonių. Imigrantų skaičius, palyginti su 2021 m., padidėjo beveik 2 kartus (42,5 tūkst.). Paskutiniais metais emigracijos mastai sumažėjo. Lietuvos Respublikos piliečių tarptautinė migracija išlieka teigiama (daugiau gyventojų imigravo negu emigravo). 2020 m. gerokai sumažėjusią emigraciją lėmė pasaulį apėmusi pandemija COVID-19. Po 2022 m. prasidėjusios Rusijos karinės invazijos į Ukrainą, imigrantų skaičius žymiai ūgtelėjo dėl atvykstančių ukrainiečių. 2023 m. į Lietuvą naujai atvyko daugiau kaip 12 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių. Kadangi dalis pabėgėlių yra mokyklinio amžiaus, tai imamasi priemonių, kad jų mokymosi procesas nenutrūktų.  

Migracijos srautai (asmenys)

* Išankstiniai duomenys

Duomenų šaltinis: Oficialiosios statistikos portalas (žiūrėta 2024-02-05).

Šalyje taip pat vyksta vidinė migracija. Paskutinius kelerius metus buvo stebima tendencija vykti iš miesto į kaimą, tačiau paskutiniais metais vykstančiųjų iš miesto į kaimą sumažėjo ir susilygino su vykstančių iš kaimo į miestą skaičiumi. Vykstančiųjų iš kaimo į miestą 2022 m. buvo 27 689 ir iš miesto į kaimą 2022 m. buvo 35 402. Bendra suma migruojančių į miestus ir tarp miestų yra didesnė nei migruojančių į kaimus ir tarp kaimiškų vietovių. Ši vidinė migracija kelia iššūkių mokyklų tinklui.

Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių.

Oficialiosios statistikos portalo 2023 m. duomenimis, 83,6 proc. šalies gyventojų sudarė lietuviai, 6,4 proc. - lenkai, 5,1 proc. - rusai, 1,7 proc. - baltarusiai, 1,6 proc. – ukrainiečiai ir apie 1 proc. – kitų tautybių gyventojai. 2011 m. Lietuvoje gyveno 154 tautybių gyventojai.

Lietuvoje tautinėms mažumoms yra sudarytos visos sąlygos būti pripažintomis. Jos gali mokyti vaikus gimtosios kalbos, savo tautos istorijos, puoselėti savo kultūrą, išpažinti religiją. Lietuvoje veikia ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose ugdymas organizuojamas ne tik lietuvių, bet ir tautinių mažumų kalbomis. Kolegijų ir universitetų studentai taip pat turi galimybes studijuoti ne tik valstybine kalba.

Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Tačiau didžiausia konfesija yra Romos katalikai. 2011 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, šį tikėjimą išpažino apie 77 proc. tikinčiųjų šalies gyventojų. Taip pat gyventojai save priskyrė stačiatikiams (ortodoksams), sentikiams, evangelikams liuteronams, evangelikams reformatams, kitiems tikėjimas. 6 proc. gyventojų savęs nepriskyrė nė vienai religinei bendruomenei.

Dauguma ugdymo įstaigų yra pasaulietinės. Šiose bendrojo ugdymo mokyklose tėvų pageidavimu vaikai yra mokomi tikybos. Švietimo, mokslo ir sporto ministras yra patvirtinęs Katalikiškojo ugdymo sistemos sampratą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nurodo, kad šios sampratos elementus įgyvendina ar visa samprata grindžia ugdymą 17 įvairių tipų bendrojo ugdymo mokyklų. Kita švietimo ir mokslo ministro patvirtinta ugdymo samprata - Jėzuitų pedagogika grįsta ugdymo Lietuvoje samprata. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nurodo, kad šia pedagogikos samprata savo ugdymą grindžia trys mokyklos Lietuvoje.