Geografinis prieinamumas

Mokyklų tinklo formavimas ir pavėžėjimas yra dvi pagrindinės priemonės, padedančios mokiniams mokytis pradinio ugdymo kuo arčiau namų esančiose mokyklose. Mokyklos taip pat gali turėti bendrabučius mokiniams, gyvenantiems ne mokyklos aptarnavimo teritorijoje. 

Mokyklų tinklas

Demografinės priežastys ir gyventojų migracija verčia nuolat peržiūrėti mokyklų tinklą.

Šiuo metu mokyklų tinklas Lietuvoje planuojamas pagal Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. patvirtintas Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles. Šiose taisyklėse nustatytos tinklo kūrimo nuostatos, procedūros, kaip rengiami bendrieji planai, steigiamos, reorganizuojamos, likviduojamos mokyklos. Mokyklų tinklas turi būti kuriamas siekiant teikti prieinamą geros kokybės privalomą ir visuotinį švietimą už protingą, tai yra, valstybei ir savivaldybėms pakeliamą kainą. Savivaldybės mokyklų tinklą tvarko savivaldybė. Savivaldybės gali bendradarbiauti, tvarkydamos savo mokyklų tinklus, tačiau kol kas tai nėra dažna praktika. 

Kuriant mokyklų tinklą yra analizuojami švietimo poreikiai ir tam tikroje teritorijoje esančių skirtingo pavaldumo mokyklų situacija, vertinama mokyklų perspektyva, analizuojamas mokyklų išsidėstymas, jų įvairovė.

Siekiama, kad patiems mažiausiems mokiniams ugdymas vyktų kuo arčiau namų. Todėl dėl mažo mokinių skaičiaus jungiamos mokyklos gali toliau veikti tose pačiose patalpose kaip mokyklos, prie kurios yra prijungtos, struktūrinis padalinys, pavyzdžiui, pradinio ugdymo skyrius ar filialas. Kaimo vietovėse, kur moksleivių skaičius nėra didelis, viename pastate gali veikti dvi ir daugiau mokyklų. Mokyklos, turinčios laisvų patalpų, gali keisti paskirtį ir tapti, pavyzdžiui, mokyklomis-daugiafunkciais centrais.

Mokinių pavėžėjimas

Siekiant sudaryti miesto ir kaimo vaikams lygias galimybes įgyti tinkamą išsilavinimą, organizuojamas nemokamas mokinių pavėžėjimas. Vadovaujantis įstatymais, į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose bei miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai. Jie vežami į artimiausią atitinkamą ugdymo programą vykdančią mokyklą. Dalis mokinių vežiojami visuomeniniu, mokyklos ar privačiu transportu. Mokinys, turintis mokinio pažymėjimą, važiuoja mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu nemokamai. Važiavimas kompensuojamas iš institucijos, turinčios mokyklos savininko statusą, lėšų. 

Nuo 2008 m. vykdoma mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais programa. Jos tikslas – pagerinti atokiose vietovėse gyvenančių mokinių vežiojimą į artimiausias mokyklas. Šie autobusiukai taip pat yra pritaikyti vežioti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinius. Programos finansavimo šaltinis – valstybės biudžeto lėšos.

Apgyvendinimas

Bendrojo ugdymo mokykla gali turėti bendrabutį. Dažnai bendrabučius turi mokyklos, kurios priima vaikus iš didesnės teritorijos ar net visos šalies. Jei mokinys gyvena mokyklai nepriskirtoje aptarnavimo teritorijoje, jo / jos tėvų (globėjų) pageidavimu gali apsigyventi mokyklos bendrabutyje. Priėmimo į mokyklos bendrabutį tvarką nustato mokyklos direktorius. Gyvenimas bendrabutyje yra nemokamas. Šios išlaidos apmokamos iš mokyklos ūkio lėšų. Tėvai (globėjai) apmoka vaiko maitinimo išlaidas.

Priėmimo sąlygos ir mokyklos pasirinkimas

Vaikas pradedamas ugdyti privalomai pagal pradinio ugdymo programą, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. Tėvai gali vaiką leisti ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą nuo 5 metų. Tokiu atveju vaikas gali pradėti mokytis pagal pradinio ugdymo programą ir vienais metais anksčiau. Institucijos privalomai nevertina vaiko brandumo mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Vaikas iki 16 metų negali nutraukti mokymosi pagal privalomojo švietimo programas.

Švietimo įstatyme nurodoma, kad tėvai ir mokinys turi teisę rinktis mokyklą − valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę. Taip pat ją keisti. Tėvai taip pat gali pasirinkti, kaip ugdyti specialiųjų poreikių turintį vaiką – specialiojoje ugdymo įstaigoje ar bendrojo ugdymo mokykloje pagal individualizuotą ugdymo programą (atsižvelgdami į specialistų, pedagoginių psichologinių tarnybų rekomendacijas).

Bendrieji reikalavimai ir pirmumas

Mokinys priimamas mokytis pagal pradinio ugdymo programą vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendraisiais priėmimo kriterijais. Konkrečią priėmimo tvarką nustato institucija, turinti savininko statusą. Rekomenduojama mokinių priėmimą į mokyklą organizuoti centralizuotai vieno langelio principu, t. y. vienoje vietoje, pavyzdžiui, elektroniškai, pateikiant visus reikiamus dokumentus.

Teritorija

Į valstybės ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal pradinio ugdymo programą pirmumo teise privalo būti priimami mokiniai, gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Priskirtą teritoriją nustato institucija, turinti savininko statusą. Jei lieka laisvų vietų, į jas gali būti priimti ir mokyklai priskirtoje teritorijoje negyvenantys mokiniai. Tokiu atveju pirmumą turi:

• mokiniai, turintys įgimtų ar įgytų sutrikimų, dėl kurių kyla specialieji ugdymosi poreikiai;
• mokiniai, kurių broliai ar seserys jau mokosi toje mokykloje;
• arčiau mokyklos gyvenantys mokiniai.

Žinių patikrinimas

Priimant į mokyklą negali būti vykdomi egzaminai, testai ar taikomi kiti žinių ir gebėjimų patikrinimo būdai, išskyrus kelis atvejus. Žinių patikrinimas gali būti taikomas tik tada, jei priimama mokytis į menų, dailės, sporto mokyklas bei turint atskirus institucijos, turinčios savininko statusą, ar jos įgalioto atstovo leidimus vykdyti mokinių priėmimą konkurso būdu.

Motyvacija

Jei bendrojo ugdymo mokykla įgyvendina atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus, pavyzdžiui, Valdorfo pedagogikos ugdymo, Katalikiško ugdymo, Klasikinio ugdymo ir pan., mokiniai priimami iš visos savivaldybės teritorijos laisvu jų ir jų tėvų apsisprendimu. Jei norinčių mokytis mokinių yra daugiau nei laisvų vietų, priėmimą lemia motyvacijos, kuri vertinama pagal pateiktą motyvacinį prašymą, įvertinimo rezultatai.

Specialieji ugdymosi poreikiai

Į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, skirtą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdyti, į bendrojo ugdymo mokyklos klasę, skirtą mokiniams, turintiems specialiųjų poreikių, ugdyti, priimami mokiniai, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.

Amžiaus tarpsniai ir vaikų grupės

Mokinių amžius

Pradinė mokykla skirta 7(6)–10 metų mokiniams. Vienoje klasėje mokosi to paties amžiaus mokiniai. Visgi, gali būti maždaug vienerių metų skirtumas (priklauso nuo to, kelerių metų mokinys pradėjo lankyti mokyklą – 6 ar 7 metų).

Pradinio ugdymo programos skirstymas

Pradinio ugdymo programa yra 4 metų (1-4 klasės). Ji susideda iš dviejų koncentrų, kurių kiekvieno trukmė – 2 metai. Vieneri mokymosi metai prilyginami klasei.

Bendrojo ugdymo mokyklos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams gali pasiūlyti parengiamuosius mokymosi metus. Tai yra papildomi metai, skirti 1 ir 2 klasių mokomųjų dalykų programoms išeiti per ilgesnį laiką.

Mokytojai 

Pradinėse klasėse mokiniai turi vieną mokytoją, kuris moko visų dalykų. Jei mokytojas neturi reikiamos kvalifikacijos, pavyzdžiui, mokyti užsienio kalbos, šokio metodikos ir pan., tų dalykų moko dalyko mokytojai. Švietimo pagalbą pradinio ugdymo programoje teikia specialistai (psichologas, logopedas, specialusis pedagogas ir kt.), mokytojai padėjėjai. Pradinio ugdymo mokytojas integruoja visų ugdytojų  veiklą į visuminį procesą.

Paprastai tas pats mokytojas tuos pačius mokinius moko visus ketverius metus nuo pirmos iki ketvirtos klasės.

Klasės dydis

1–4 klasėse vienoje klasėje turi būti ne mažiau kaip 8 ir ne daugiau kaip 24 mokiniai. Konkrečios klasės dydis taip pat priklauso nuo vietovės (gyvenvietė ar savivaldybės centras), mokyklos tipo ir mokyklos dydžio [i].

Jei mokykloje mažai mokinių, mokyklos administracija gali nuspręsti sujungti klases. Teisės aktais rekomenduojama jungti gretimas klases. Galima jungti dvi arba tris klases. Dvi klasės jungiamos susidarius ne daugiau kaip 18 mokinių, trys – ne daugiau kaip 15[ii].

Vienas didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintis mokinys, besimokantis bendrojo ugdymo klasėje, prilyginamas dviem tos klasės mokiniams. Atitinkamai gali būti mažinamas didžiausias nustatytas mokinių skaičius klasėje. Bendrojo ugdymo klasėje, jungtinėje klasėje gali būti ne daugiau kaip 3 mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių (skaičius taikomas sudaromoms naujoms ar jungtinėms klasėms)[iii].

Klasės dalinimas dėl ugdymo turinio

Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė gali būti dalijama į grupes arba sudaromos laikinosios (mobiliosios) grupės iš kelių klasių mokinių konkretiems dalykams mokyti.

Klasė dalijama, kai:

• tos pačios klasės mokiniai mokosi tikybos ir etikos;
• lietuvių kalbai mokyti tautinių mažumų mokykloje, kai klasėje yra ne mažiau kaip 18 mokinių;
• lietuvių kalbai mokyti tautinių mažumų mokykloje jungtinėje klasėje: kai jungiamos 2 klasės, klasėje esant ne mažiau kaip 12; kai jungiamos 3 klasės – ne mažiau kaip 10 mokinių (jei mokykla turi pakankamai mokymo lėšų);
• lietuvių kalbai mokyti mokykloje, esančioje daugiakalbėje aplinkoje, kai klasėje yra ne mažiau kaip 18 mokinių;
• lietuvių kalbai mokyti mokyklos, esančios daugiakalbėje aplinkoje, jungtinėje klasėje, kai jungiamos 2 klasės, klasėje esant ne mažiau kaip 12; kai jungiamos 3 klasės – ne mažiau kaip 10 mokinių, jei mokykla turi pakankamai mokymo lėšų;
• užsienio kalbai mokyti, kai klasėje yra ne mažiau kaip 20 mokinių, ir jei mokykla turi pakankamai mokymo lėšų.

Laikinosios grupės iš kelių klasių mokinių gali būti sudaromos:

• doriniam ugdymui (tikybai, etikai);
• tautinės mažumos gimtajai kalbai mokyti;
• užsienio kalbai mokyti;
• kūno kultūrai ugdyti mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės);
• grupinėms konsultacijoms, mokymo pagalbai teikti ar kitai ugdymo veiklai, kuria siekiama spręsti mokyklai aktualias ugdymo problemas (pvz., gabiems mokiniams; turintiesiems mokymosi sunkumų);
• specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

Ugdymo laiko organizavimas

Mokslo metų ir ugdymo proceso trukmė

Mokslo metai organizuojami vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintu konkrečių metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu. 

Mokslo metai prasideda einamųjų metų rugsėjo 1 d., baigiasi rugpjūčio 31 d. Mokykla paskirsto metams ugdymo ir atostogų dienas. Įprastai mokiniams vasaros atostogos prasideda birželio mėnesį ir trunka iki rugsėjo 1 d. Ugdymo proceso trukmė pradinių klasių mokiniams 175 ugdymo dienos. 

Atostogos

Mokiniams mokslo metų eigoje yra skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos ir pavasario (Velykų) atostogos. Šių atostogų metu mokyklos personalas dirba. Bendra atostogų trukmė – ne daugiau nei 17 ugdymo dienų. Į atostogų trukmę neįskaičiuojamos švenčių dienos. Rekomenduojama atostogas skirti mokiniams ne rečiau kaip kas 7–8 ugdymo savaites. Atostogų datą nustato mokyklos vadovas. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui. Įprastai tai būna birželį.

Ugdymo proceso skirstymas

Ugdymo procesas, įgyvendinant pradinio ugdymo programą, gali būti skirstomas trimestrais, pusmečiais arba kitokios trukmės laikotarpiais. Ugdymo proceso skirstymą nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba.

Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka. 1 klasėje ugdymo valandos arba pamokos trukmė yra 35 minutės, 2-4 klasėse – 45 minutės. Mokykla gali rinktis ir kitokias ugdymo proceso organizavimo formas, pavyzdžiui, integruotos veiklos, kūrybinių dirbtuvių, projekto ir kt.

Ugdymo valandų paskirstymas pagal dalykus nurodytas skyriaus „5.2. Pradinis ugdymas: mokymas ir mokymasis” dalyje „Ugdymo turinys, dalykai, valandų skaičius“.

Savaitės ir dienos tvarkaraštis

Mokykloje mokiniai mokosi penkias dienas per savaitę.

Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę turi būti optimalus ir paskirstytas proporcingai. Mokykla pasirenka, kaip organizuoti ugdymo procesą – pamoka ar kitomis formomis.

Pamokos pradedamos ne anksčiau kaip 8 val. ryto ir ne vėliau kaip 9 val. ryto. Jei mokykla dirba dviem pamainomis, pradinių klasių mokiniai mokosi pirmoje pamainoje.

Pertraukų laiką nustato mokykla. Pertraukos tarp pamokų paprastai trunka 5–15 min. (dažniausiai 10 min., trumpiausiai pertrauka gali trukti 5 min.). Būtina viena ilgoji 30 minučių pertrauka arba dvi pertraukos po 20 minučių, skirtos pietums. Pertraukoms per dieną 1–4 klasėse turi būti skiriama ne mažiau kaip 1 val. 10 min.

Pradinių klasių mokiniams mokyklose gali būti organizuojamos pailgintos dienos grupės, kurių darbo laiką nustato mokykla. Laikas, praleistas pailgintoje dienos grupėje, nėra skaičiuojamas kaip privaloma ugdymo proceso dalis. Mokykla pati nusprendžia, kokios paslaugos bus teikiamos pailgintos dienos grupėje.

[i] Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016. Nutarimas dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programos, tinklo kūrimo taisyklių (žiūrėta 2018-10-12).

[ii] Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2023. 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai (žiūrėta 2023-10-12).

[iii] Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016. Nutarimas dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programos, tinklo kūrimo taisyklių (žiūrėta 2018-10-12).

[iv] Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, 2017. Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (žiūrėta 2018-10-12).

[v] Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2023. 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai (žiūrėta 2023-10-12)