Tikslinės grupės

Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės nustatomos ir jų specialieji ugdymosi poreikiai skirstomi į nedidelius, vidutinius, didelius ir labai didelius švietimo, mokslo ir sporto, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo ministrų nustatyta tvarka.

Švietimo įstatymas reglamentuoja, kad bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose saugios ir palankios mokiniams aplinkos kūrimu rūpinasi Vaiko gerovės komisija. Ji organizuoja ir koordinuoja švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, švietimo pagalbos teikimą ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas. Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.

Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą atlieka Vaiko gerovės komisija. Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertina pedagoginė psichologinė tarnyba ir specialųjį ugdymąsi skiria šios tarnybos vadovas, atskirais atvejais – mokyklos vadovas su tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

Išskiriamos šios mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės:

• Mokiniai, turintys negalių (intelekto sutrikimai, regos sutrikimai, klausos sutrikimai, kochleariniai implantai, judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai, įvairiapusiai raidos sutrikimai, kurčneregystė, kompleksinės ir kitos negalios);
• Mokiniai, turintys sutrikimų (mokymosi, elgesio ir/ar emocijų, kalbėjimo ir kalbos, kompleksiniai sutrikimai);
• Mokiniai, turintys mokymosi sunkumų (besimokantys ne gimtąja kalba arba gyvenantys kitoje kultūrinėje/ kalbinėje aplinkoje, turintys sulėtėjusią raidą, turintys sveikatos problemų, patiriantys nepalankių aplinkos veiksnių įtaką, patiriantys emocinę krizę, nerealizuojantys ypatingų gabumų.

Tėvai (globėjai), kuriems kyla vaiko ugdymo sunkumų (kalbos, bendravimo, elgesio ir kitų) namuose, kreipiasi į Pedagoginę psichologinę tarnybą arba Švietimo pagalbos tarnybą dėl įvertinimo.

Tarnybos specialistai (specialusis pedagogas, psichologas, logopedas, vaikų gydytojas neurologas ir (ar) neurologas, socialinis pedagogas, surdopedagogas, jeigu vaikas turi klausos sutrikimų, tiflopedagogas, jeigu vaikas turi regos sutrikimų) atlieka įvertinimą, nustato specialiųjų ugdymosi poreikių lygį ir pildo tarnybos pažymą dėl. Įvertinimo rezultatai aptariami su tėvais (globėjais). Tarnyba prireikus tėvų (globėjų) sutikimu, skiria specialųjį ugdymąsi ir (ar) švietimo pagalbą.

Specialiosios pagalbos priemonės

Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai gali būti ugdomi bendrojo ugdymo mokyklose visiškos integracijos forma (kai specialiųjų ugdymosi  poreikių turinys mokiniai yra ugdomi bendrojo ugdymo mokyklos bendrojoje klasėje) ir dalinės integracijos forma (kai specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai yra ugdomi lavinamosiose, išlyginamosiose, specialiosiose bendrojo ugdymo mokyklų klasėse). 2020 m. priimti Švietimo įstatymo pakeitimai numato, kad nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų ugdymosi poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą  yra  geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos. Tėvai, tardamiesi su specialistais, galės rinktis, kokia įstaiga geriausiai atitinka vaiko poreikius.

Mokyklos, atsižvelgdamos į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, užtikrina ugdymąsi pritaikytoje ugdymosi aplinkoje, reikiamos švietimo pagalbos teikimą, aprūpinimą specialiosiomis mokymo priemonėmis ir ugdymui skirtomis techninėmis pagalbos priemonėmis mokykloje. 

Specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams ugdyti bendrojo ugdymo mokyklose pritaikomos pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos. 

Atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, mokinio, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus ir vadovaujantis pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos tarnybos išvadomis ir rekomendacijomis gali būti pritaikomi ugdymo metodai, mokomųjų dalykų programų turinys, ugdymo planas, mokinių pasiekimų ir pažangos patikrinimo organizavimas, pasiekimų vertinimo tvarka. 

Studijų programos pritaikomos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.

Mokiniui teikiamos specialioji pedagoginė, socialinė pedagoginė (šios dvi – tik mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių), specialioji ir psichologinė pagalbos turi būti tarpusavyje derinamos.

Specialioji pedagoginė pagalba mokiniams teikiama formaliojo ir neformaliojo švietimo mokyklose, mokinio namuose ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybose. Jos paskirtis – didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Ją gali teikti specialieji pedagogai, tiflopedagogai, surdopedagogai ir logopedai.

Socialinė pedagoginė pagalba teikiama švietimo įstaigose, vaikų globos įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose ir kitose įstaigose ar organizacijose. Jos paskirtis – padėti vaikui įgyvendinti jo teisę mokytis, stiprinti vaiko ir mokinio socialines ir emocines kompetencijas, skatinti saugios vaiko ir mokinio mokymosi galias ir poreikius atliepiančios ugdymo aplinkos kūrimą. Ją gali teikti socialiniai pedagogai.

Specialioji pagalba teikiama formaliojo (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir neformaliojo švietimo mokyklose. Jos didinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio ugdymosi veiksmingumą. Ją gali teikti mokytojo padėjėjas, gestų kalbos vertėjas.

Psichologinė pagalba teikiama ikimokyklinio ugdymo mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, vykdančiose pirminį profesinį mokymą, pedagoginėse psichologinėse tarnybose ir kitose švietimo pagalbos įstaigose ar atitinkamo psichologinės pagalbos teikėjo, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl Pagalbos teikimo. Ją gali teikti psichologai. Mokytojo padėjėjo etatas gali būti steigiamas, jei mokykloje mokosi mokinys, turintis vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir negalintis savarankiškai dalyvauti ugdymo procese.