Pedagogus Lietuvoje ruošia aukštosios mokyklos – universitetai ir kolegijos. Būsimieji mokytojai studijuoja pagal ikimokyklinio, pradinio ugdymo ar konkretaus dalyko studijų programas. Mokytojai, dirbantys su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, ruošiami pagal specialiosios pedagogikos šakos atitinkamą studijų programą. Stojantys į menų pedagogikos studijas įprastai turi laikyti stojamąjį egzaminą. Jo metu būsimasis studentas turi pademonstruoti savo meninius gebėjimus. Stojant į sporto ir kūno kultūros pedagogiką yra vertinami sporto pasiekimai. Stojant į kalbos pedagogiką atskiro kalbos, kurios pedagogikos bus mokomasi, vertinimo nėra.

Pedagogų rengimo institucijos, modeliai ir studijos

Pedagogų rengimas yra aprašytas Pedagogų rengimo reglamente (toliau – Reglamentas) ir Pedagogų rengimo modelio apraše. 

Pedagogų rengimas – vientisa sistema, apimanti studijas pedagogo kvalifikacijai įgyti ir pedagogo profesinį augimą, kuris prasideda pedagogine stažuote ir tęsiasi visą aktyvios pedagoginės veiklos laikotarpį, gilinant ir plėtojant profesines kompetencijas. Studijos pedagogo kvalifikacijai įgyti organizuojamos tiek pagal lygiagretųjį, tiek pagal nuoseklųjį modelius

Pedagogų rengimo institucijos

Iki 2018 m. rugsėjo pedagogus rengė aukštosios mokyklos – universitetai ir kolegijos. 2018 m. gegužės 29 d. patvirtintame Reglamente nurodyta, kad pedagogikos studijų krypties studijų programas vykdo Pedagogų rengimo centrai (toliau – Centras) ir kitos aukštosios mokyklos, turinčios bendradarbiavimo sutartį su Centrais. Centras yra švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus atitinkantis universitetas. Jis turi telkti šalies (regiono) mokslinį edukologinį potencialą, bendradarbiavimo pagrindais veikti kartu su kitomis ugdymo mokslų krypčių grupės studijas vykdančiomis aukštosiomis mokyklomis.

Pedagogikos studijų krypties studijų programų trukmė

Yra galimos įvairios pedagogikos studijų krypties studijų formos.

Jei tai yra bakalauro/ profesinio bakalauro integruotos pedagoginės studijos, jų trukmė atitinka bakalaurui ir profesiniam bakalaurui keliamus reikalavimus. Bakalauro pedagoginės studijos trunka 4 metus (240 kreditų (toliau - ECTS). Profesinio bakalauro studijos trunka 3 metus (210 ECTS).

Pedagoginių studijų modulį sudaro 60 ECTS. Kreditai dažniausiai išdėstomi per metų laikotarpį.

Mokomojo dalyko arba pedagoginės specializacijos apimtis – ne mažiau 60 ECTS. Kelių mokomųjų dalykų ar pedagoginių specializacijų moduliams skiriama iki 180 ECTS.

Ne mažiau kaip 30 ECTS yra skiriama pedagoginei praktikai studijų metu atlikti.

Pedagogų rengimo modeliai

Pedagogai rengiami lygiagrečiųjų ir gretutinių studijų būdu. Pedagogo kvalifikaciją taip pat galima įgyti baigus profesines pedagogines studijas (nuosekliuoju būdu) ar alternatyviais būdais. Alternatyvūs būdai yra aprašomi šio skyriaus poskyryje „Alternatyvios rengimo galimybės“.

Lygiagrečiuoju būdu besimokantis asmuo baigia bakalauro arba profesinio bakalauro pedagogikos studijų krypties studijų programą. Į ją yra integruotas pedagoginių studijų modulis. Baigus studijų programą įgyjamas ugdymo mokslų bakalauro arba profesinio bakalauro laipsnis ir pedagogo kvalifikacija.

Gretutiniu būdu asmuo baigia pedagoginių studijų modulį greta bakalauro / profesinio bakalauro ne pedagogikos studijų krypties studijų programos. Baigus studijas įgyjamas studijuojamos pagrindinės studijų krypties bakalauro ar profesinio bakalauro laipsnis ir pedagogo kvalifikacija.

Asmenys, kurie jau yra įgiję aukštąjį išsilavinimą ir nori tapti mokytojais, gali rinktis nuoseklųjį būdą. Tai yra, baigti profesinių studijų programą, kuri yra parengta pedagoginių studijų modulio pagrindu. Baigus profesines studijas, įgyjama pedagogo kvalifikacija.

Priėmimo reikalavimai

2017 m. rugsėjo 14 d. švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino Pedagogų rengimo modelio aprašą. Jame nurodoma kandidatų atranka į pedagogines studijas. Tai yra kompleksinė pedagogų atranka, per kurią vertinama:

• asmens mokymosi pasiekimai (konkursinis balas);
• motyvacija;
• asmeninės savybės ir vertybinės nuostatos.

Asmens mokymosi pasiekimų vertinimas vyksta stojant į bet kokios studijų krypties programą aukštojoje mokykloje. Motyvacijos vertinimas yra papildomas vertinimas, nustatytas stojant būtent į švietimo ir ugdymo programų, suteikiančių pedagogo kvalifikaciją, studijas.

Išsilavinimo reikalavimai stojantiesiems

Stojantieji į bakalauro ar profesinio bakalauro pedagogų rengimo studijas turi turėti bent vidurinį išsilavinimą.

Priėmimui į magistro studijų programas reikalingas bakalauro diplomas arba bet koks kitas atitinkamas aukštasis išsilavinimas.

Priėmimui į edukologijos doktorantūros studijas reikalingas magistro diplomas arba lygiavertis aukštojo mokslo diplomas.

Stojantieji į laipsnio nesuteikiančias profesines pedagogikos studijas turi būti įgiję aukštąjį išsilavinimą.

Priėmimo į pedagogikos studijų krypties studijas organizavimas

Centralizuotą priėmimą į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas vykdo LAMA BPO. Priėmimas vykdomas pagal LAMA BPO patvirtintą bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas tvarkos aprašą kiekvieniems metams. LAMA BPO kiekvienas metais paskelbia dokumentų priėmimo datas, konkursinio balo ir konkursinių eilių sudarymo tvarką, motyvacijos stojantiesiems į švietimo ir ugdymo programas vertinimo procedūras ir datas. Prašymą studijuoti ir atitinkamų dokumentų kopijas galima pateikti per LAMA BPO sistemą.

Pagrindinis priėmimas vyksta nuo birželio pradžios iki liepos antros pusės. Jei lieka laisvų studijų vietų, į jas organizuojamas papildomas priėmimas. Jis vyksta rugpjūčio pirmoje pusėje. Konkrečios  priėmimo datos nustatomos kiekvienais metais.

Priėmimą į magistro, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančias profesines pedagogikos studijas organizuoja aukštoji mokykla. Ji taip pat nustato priėmimo reikalavimus. Įprastai tai yra konkursinio balo sudarymas, remiantis mokymosi pasiekimais. Kandidatai laiko motyvacijos testą. Taip pat pretenduojantys mokytis pagal šias programas turi būti įgiję atitinkamos pakopos aukštąjį išsilavinimą. Stojantys į menų pedagogikos studijas turi turėti atitinkamos meno šakos išsilavinimą. Kai kuriose studijų programose prioritetas teikiamas tiems stojantiesiems, kurie turi darbo patirties pasirinktoje specialybėje ir kurie moko su programa susijusį dalyką mokykloje.

Mokymo programa, specializacija ir mokymosi rezultatai

Studijų programos rengimas

Pedagogikos studijų krypčių studijų programos rengiamos ir įregistruojamos kaip ir kitos studijų programos.

Pedagogikos studijų krypčių studijų programas rengia aukštosios mokyklos. Programa rengiama pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės aprašą. Parengtai programai turi pritarti švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Pedagogų kvalifikacijos ir studijų programų komisijos rekomendacijas. Parengtą programą su ministro pritarimu vertina Studijų kokybės vertinimo centras. Jei po išorinio vertinimo programa įvertinama teigiamai, Studijų kokybės vertinimo centras ją akredituoja ir įregistruoja.

Kompetencijos, reikalingos pedagogo darbui

Pedagogų rengimo reglamentas nurodo, kad pedagogo kvalifikacijai įgyti būtinos profesinės elgsenos srities, kognityvinės srities, veikimo kartu srities, emocinės-motyvacinės srities kompetencijos, apibrėžiamos ir tvirtinamos švietimo, mokslo ir sporto ministro. Jos turi būti įgyjamos studijų metu ir plėtojamos bei gilinamos per visą darbo mokytoju laikotarpį.

Profesinės elgsenos sritis susijusi su kryptinga pedagogo veikla, profesinės elgsenos formavimusi ir nuolatiniu stiprinimu, siekiant ugdymo tikslų, puoselėjant organizacijos kultūrą, suvokiant jos svarbą, atliekant veiklas mokykloje ir už jos ribų. Profesinės elgsenos srities kompetencijos: 

• profesinės etikos kompetencija; 

• profesinio tobulėjimo kompetencija; 

• profesinio atsparumo ir streso valdymo kompetencija; 

• sveikos gyvensenos kompetencija; 

• profesinės autonomijos ir reflektavimo kompetencija.

Kognityvinės srities kompetencijos yra susijusios su ugdomąja veikla, siekiant atliepti ir įgyvendinti ugdymo aktualijas, ugdymosi prieinamumą, ugdytinių savarankiškumą. Kognityvinės srities kompetencijos:

• ugdytinių pažinimo kompetencija;

• įtraukiojo ugdymo planavimo ir įgyvendinimo kompetencija;

• mokomojo dalyko (srities) ir tarpdalykinė kompetencija;

• ugdymo turinio kūrimo ir realizavimo kompetencija;

• kritinio mąstymo ir problemų sprendimo kompetencija;

• profesinės veiklos tyrimo ir duomenų analizavimo kompetencija;

• kūrybiškumo kompetencija;

• ugdytinių motyvavimo, jų individualios pažangos ir pasiekimų fiksavimo ir vertinimo kompetencija;

• kalbinė (daugiakalbystės) ir komunikavimo kompetencija;

• medijų ir skaitmeninio raštingumo kompetencija.

Veikimo kartu srities kompetencijos suvokiamos kaip pagrindas pedagogo proaktyviam veikimui mokykloje ir už jos ribų. Veikimas kartu, siekiant ugdymo tikslų, apima pedagogo veiklą mokyklos vidiniuose ir išoriniuose tinkluose individualiai ar kartu su kitais pedagogais, su ugdytinio šeima (tėvais, globėjais, rūpintojais), kitais specialistais. Veikimo kartu srities kompetencijos:

• mokymosi drauge, su kitais ir iš kitų kompetencija;

• bendradarbiavimo su ugdytinio šeima (tėvais, globėjais, rūpintojais) kompetencija;

• darbo komandoje kompetencija; 

• konstruktyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo pedagogų profesiniuose ir tarpprofesiniuose tinkluose kompetencija.

Emocinės-motyvacinės srities kompetencijos leidžia pastebėti, jausti, atpažinti savo ir kitų emocijas ir, atsižvelgiant į tai, bendrauti, dalintis jomis, įvertinant savo ir tų, su kuriais bendraujama, emocinį patyrimą. Pedagogų emocijos veikia jų pačių ir mokinių elgesį, motyvaciją, mąstymą, taip pat ir pedagogo bei mokinio, pedagogo ir kolegų, pedagogo ir tėvų ir kt. santykius. Emocinės-motyvacinės srities kompetencijos:

• emocinio intelekto kompetencija;

• lyderystės kompetencija;

• kultūrinio identiteto, pilietiškumo ir tarpkultūrinė kompetencija.

Temos, įtrauktos į studijų programą

Švietimo ir ugdymo studijų krypčių apraše nurodoma, kokios žinios turi būti apimamos švietimo ir ugdymo sričių krypties grupės studijų programose, vykdomas visomis formomis:

• ugdymo mokslo teorija, istoriniai, filosofiniai, psichologiniai, sociologiniai, tarpkultūriniai aspektai, kuriais remiantis analizuojamas ugdymas ir švietimo veikla;
• mokomojo dalyko ar pasirinktos pedagoginės specializacijos žinios;
• asmens raida ir asmenybės branda;
• motyvacijos ir mokymosi teorijos;
• grupiniai procesai ir jų dinamikos mokymosi aplinkoje;
• mokymosi procesų planavimas ir valdymas (ugdymo turinio, tikslų, užduočių planavimas, atsižvelgiant į besimokančiųjų patirtį, sunkumus);
• mokymo(si) strategijų, metodų, technologijų taikymas ugdymo(si) aplinkoje;
• pasiekimų vertinimo bei įsivertinimo metodai;
• besimokančiųjų įvairovė, suvokiant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių besimokančiųjų (įtraukiojo ugdymo) ir gabių vaikų ugdymosi kontekstą;
• mokomojo dalyko didaktika ir metodika;
• refleksyvioji praktika, profesinė raida, bendradarbiavimas institucijoje ir su profesionalų bendruomene;
• sveikos gyvensenos ir žmogaus saugos mokymasis;
• asmens, visuomenės, organizacijų darnus vystymasis;
• švietimo vadyba, lyderystė, savivaldos įgyvendinimas mokyklos, vietos bendruomenės, savivaldybės ir nacionaliniu lygmenimis;
• švietimo politika, jos kryptingumas ir įgyvendinimas instituciniu, tarpinstituciniu, nacionaliniu, tarptautiniu lygmenimis.