Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, Teismai. Valdžios galias riboja Konstitucija. Svarbiausi valstybės ar tautos klausimai sprendžiami referendumu, kurį skelbia Seimas įstatymo nustatytais atvejais.
Lietuvos Respublikos Seimas – Lietuvos parlamentas, nacionalinė įstatymų leidžiamosios valdžios institucija. Seimą sudaro tiesiogiai ir slaptu balsavimu ketveriems metams išrinktas 141 Seimo narys. Seimas laikomas išrinktu tada, kai yra išrinkta ne mažiau kaip trys penktadaliai Seimo narių. Naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia Respublikos Prezidentas. Jeigu Respublikos Prezidentas nekviečia jo susirinkti, Seimo nariai renkasi patys kitą dieną, pasibaigus 15 dienų terminui. Seimas kasmet renkasi į eilines pavasario ir rudens sesijas. Jos trunka nuo kovo 10 iki birželio 30 d. ir nuo rugsėjo 10 iki gruodžio 23 d. Neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip trečdalio visų Seimo narių siūlymu, o Konstitucijos numatytais atvejais – Respublikos Prezidentas.
Seimo posėdžiams vadovauja Seimo Pirmininkas arba vienas iš jo pavaduotojų. Po rinkimų pirmąjį Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys. Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo Statutas. Jis turi įstatymo galią.
Seimas svarsto, priima, leidžia įstatymus, pritaria arba nepritaria Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko (Vyriausybės vadovo) kandidatūrai, prižiūri Vyriausybės veiklą, tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas, nustato valstybinius mokesčius, skelbia savivaldybių rinkimus, ratifikuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. Įstatymų projektams nagrinėti Seimas sudaro komitetus, o siauresnės paskirties reikalus tvarko komisijos (nuolatinės ir laikinosios).
Seime veikia Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kuris rengia ir svarsto švietimą, mokslą, kultūrą, reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus; svarsto ir teikia išvadas dėl komitetui perduotų dokumentų projektų, susijusių su švietimo, mokslo, kultūros ir informacijos teikimo klausimais, taip pat kitus projektus, įvertina, ar jie atitinka valstybės politiką šiais klausimais; rengia pasiūlymus ir rekomendacijas Vyriausybei ir savivaldybėms dėl švietimo, mokslo, kultūros ir informacijos teikimo; rūpinasi parama kultūrai tarnaujantiems asmenims, organizacijoms ir judėjimams; atlieka Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Kultūros ministerijos, švietimo, mokslo ir kultūros institucijų parlamentinę kontrolę.
Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas. Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. Prezidentas didžiausius įgaliojimus turi užsienio politikos srityje: jis sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką; pasirašo tarptautines sutartis ir teikia jas ratifikuoti Seimui; Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojimus ir atšaukiamuosius raštus, teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus.
Prezidentas svarbias funkcijas atlieka ir valstybės vidaus politikoje: jis yra Vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas; vadovauja Valstybės gynybos tarybai; suteikia aukščiausius karinius laipsnius. Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą; turi įstatymų leidybos Seime iniciatyvos teisę, taip pat teisę vetuoti Seimo priimtus įstatymus. Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį; gali kreiptis į Konstitucinį Teismą; Konstitucijoje numatytais atvejais gali paleisti Seimą.
Prezidentas yra svarbus veiksmingos teismų valdžios garantas: jis teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko kandidatūrą; skiria Apeliacinio teismo teisėjus ir Apeliacinio teismo pirmininką; skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus; teikia Seimui trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras ir Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą.
Prezidentas turi teisę suteikti pilietybę, teikti malonę nuteistiesiems, skirti valstybinius apdovanojimus.
Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią Lietuvoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir 14 ministrų. Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.
Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą savo veiklą. Ji ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui savo metinę veiklos ataskaitą. Seimo reikalavimu, pagal Seimo statuto nustatytą tvarką, Vyriausybė arba atskiri ministrai atsiskaito Seimui už savo veiklą. Ministrai vadovauja jiems pavestoms valdymo sritims ir yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui bei tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.
Vyriausybės posėdžius kviečia ir jiems pirmininkauja Ministras Pirmininkas. Posėdžiai paprastai rengiami Vyriausybės rūmuose kartą per savaitę, trečiadieniais,
Ministro Pirmininko paskirtu laiku. Jeigu būtina nedelsiant priimti Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės posėdis rengiamas kitu Ministro Pirmininko nustatytu laiku. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Vyriausybės narių.
Ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas. Jis atsakingas Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldus Ministrui Pirmininkui.
Vyriausybės lygmeniu už švietimą atsako Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri formuoja valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o įstatymų nustatytais atvejais – ją įgyvendina švietimo, mokslo ir sporto ministro pavestas valdymo sritis. Švietimo ir mokslo klausimus taip pat iš dalies sprendžia tokios ministerijos kaip Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio, Kultūros, Sveikatos apsaugos ir kt.
Vietos savivalda – valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų bendruomenės, kurios turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, savitvarką ir savaveiksmiškumą pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją.
Lietuvoje yra 60 savivaldybių. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą (2008 m. rugsėjo 15 d.), savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas bei įstaigas. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo. Už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos yra savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, ir savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas.
Savivaldybių tarybos nariai renkami ketveriems metams daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu per tiesioginius rinkimus pagal proporcinę rinkimų sistemą. Savivaldybei vadovauja meras. Nuo 2015 m. Meras bus renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui. Iki 2015 m. vyksiančių mero ir savivaldos tiesioginių rinkimų merą rinkdavo savivaldybės taryba. Meras yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savo ir savivaldybės veiklą.
Kiekvienos savivaldybės administracijoje yra padalinys, atsakingas už švietimo įstaigų konkrečioje savivaldybėje veiklą, tiriantis ir vertinantis švietimo būklę savivaldybėje, rengiantis savivaldybės biudžeto projektą švietimo programoms įgyvendinti ir pan.