Švietimo įstatymas nustato, kad valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Kvalifikacinius reikalavimus valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai į pareigas priimami atviro konkurso būdu. Nevalstybinių mokyklų vadovai (išskyrus aukštąsias mokyklas) skiriami, renkami ir atleidžiami darbo įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinę bendrojo ugdymo mokyklų veiklos priežiūrą atlieka Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Mokyklos veiklą prižiūri savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų), prireikus pasitelkdami išorinius vertintojus.

Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašas nustato konkurso skelbimo, dokumentų pateikimo ir priėmimo, komisijos sudarymo ir veiklos bei atrankos tvarką. Kvalifikaciniai reikalavimai pretendentams į valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovo pareigas nustatyti Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams apraše.

Kvalifikacinius reikalavimus valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašas numato, kad valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovai į pareigas priimami atviro konkurso būdu. Nevalstybinių mokyklų vadovai skiriami, renkami ir atleidžiami darbo įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal minėtą aprašą pretendentui į valstybinės arba savivaldybės mokyklos vadovo pareigas taikomi tokie reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą (nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. - ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį), turėti atitinkamą kvalifikaciją ir pedagoginio darbo stažą, turėti bendrąsias ir vadovavimo įstaigai kompetencijas, ne mažesnę kaip vienerių metų vadovavimo asmenų grupei patirtį, mokėti naudotis informacinėmis technologijoms, gerai mokėti lietuvių kalbą, ne žemesniu kaip B1 kalbos mokėjimo lygiu mokėti bent vieną Europos Sąjungos darbo kalbų (anglų, prancūzų, vokiečių), būti nepriekaištingos reputacijos.

Kandidatų į mokyklų vadovus kompetencija vertinama pagal visiems vienodus kriterijus, o į jų atranką įtraukiami profesionalūs personalo atrankos specialistai ir mokinių, tėvų, mokytojų atstovai. Pretendentas, siekiantis užimti ikimokyklinio ugdymo institucijos, bendrojo ugdymo ar profesinės mokyklos vadovo pareigas, turi pereiti kelių atranką, kurią sudaro šie etapai:

• pasirengimas. Jo metu komisija aptaria pateikiamus klausimus, pokalbio struktūrą ir kitus atrankos metodinius aspektus, taip pat sutikrina, ar visi pretendentai yra pateikę reikalingus dokumentus ir atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
• rašytinės informacijos apie pretendentus analizė. Jos metu komisijos nariai išnagrinėja pretendentų pateiktus dokumentus, pasižymi pradinius savo argumentus apie kiekvieno pretendento kompetencijas;
• pokalbis su pretendentu. Jo metu pretendentas atsako į komisijos narių teikiamus klausimus, skirtus pretendento vertinamoms kompetencijoms išsiaiškinti. Pagrindiniai klausimai visiems pretendentams yra vienodi;
• pretendentų įvertinimas. Jo metu komisija aptaria pagrindines pastabas ir komisijos nariai savarankiškai įvertina kiekvieno pretendento vertinamas kompetencijas pagal 1–5 balų skalę;
• konkursinio balo skaičiavimas.

Darbo sąlygos

Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas nustato, kad mokyklų vadovų pareiginės alga susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalių. Pastovioji dalis nustatoma atsižvelgiant į mokykloje ugdomų mokinių skaičių, pedagoginio darbo stažą ir veiklos sudėtingumą. Kintamoji dalis gali būti skiriama už praėjusių metų rezultatus.  Mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:(Baziniais dydžiais[1])

Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo gali būti didinami, jei įstaigoje yra ugdoma vaikų, turinčių didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, užsieniečių, nemokančių valstybinės kalbos ir kitais įstatyme numatytais atvejais.

Valstybinės švietimo įstaigos vadovui gali būti teikiama materialinė parama ar kompensuojamos tam tikros išlaidos (važiavimo į darbą ir atgal nuosava, išsinuomota ar pagal panaudos sutartį perduota transporto priemone, gyvenamojo ploto nuomos ir kitas).

Mokyklų vadovams yra nustatyta ne ilgesnė kaip 36 valandų darbo savaitė. Jiems skiriamos 56 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų.

Teisės akto, kuris reglamentuotų privalomą darbuotojo atleidimą, suėjus pensiniam amžiui, nėra. Remiantis Darbo kodeksu, mokyklos vadovas į pensiją gali būti išleidžiamas šalims susitarus. Mokyklų vadovams pensijos mokamos kaip ir kitų sferų darbuotojams. Senatvės pensiją pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą sudaro pagrindinė (bazinė) dalis, kuri yra vienoda visiems gavėjams, turintiems reikalingą draudimo stažą, ir papildoma, priklausanti nuo draudimo stažo (darbo stažo) bei uždarbio, nuo kurio buvo mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos. 

Mokyklų vadovams yra sudaromos sąlygos ne mažiau kaip 5 dienas per metus tobulinti kvalifikaciją. Tokia nuostata įtvirtinta Švietimo įstatyme.