Doktorantūros studijų organizavimas

Trečiosios pakopos studijos vykdomos mokslo ir meno doktorantūroje. Mokslo doktorantūros paskirtis –  rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų bei eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Doktorantūros teisę universitetams ir universitetams kartu su mokslinių tyrimų institutais, kuriuose atliekami mokslo kryptį atitinkantys aukšto lygio moksliniai tyrimai, arba universitetams kartu su užsienio mokslo ir studijų institucijomis suteikia Švietimo ir mokslo ministerija. Teisė suteikiama remiantis į mokslo doktorantūrą pretenduojančių institucijų atitinkamo mokslo krypties mokslinių tyrimų lygio įvertinimu. Disertaciją apgynusiems asmenims suteikiamas mokslo daktaro laipsnis.

Meno doktorantūros paskirtis – rengti tyrėjus menininkus, kurie gebėtų kurti, interpretuoti ir plėtoti meno praktika pagrįstus tyrimus. Meno doktorantūros teisę universitetams suteikia Švietimo ir mokslo ministerija. Teisė suteikiama remiantis į meno doktorantūrą pretenduojančios institucijos meno ir mokslinės veiklos lygio įvertinimu. Meno projektą apgynusiems asmenims suteikiamas meno daktaro laipsnis.

Mokslo daktaro laipsnis gali būti suteikiamas asmeniui, kuris sėkmingai baigė nuolatinės (iki 4 metų) arba ištęstinės (iki 6 metų) formos doktorantūrą, parengė disertaciją ir ją apgynė, arba asmeniui, kuris apgynė eksternu parengtą disertaciją. Bendra mokslo doktorantūros studijų apimtis – ne mažiau kaip 30 ECTS kreditų.

Mokslo doktorantūros teisę universitetui arba universitetui su kitais Lietuvos ir (ar) užsienio šalių universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais, kuriuose atliekami aukšto lygio moksliniai tyrimai, suteikia Švietimo ir mokslo ministerija, vadovaudamasi savo patvirtintu Mokslo doktorantūros teisės suteikimo tvarkos aprašu.

Lietuvos mokslo taryba ne rečiau kaip kas 3 metai pagal Lietuvos mokslo tarybos nustatytą tvarką organizuoja institucijos (institucijų) vykdomos doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimą ir teikia siūlymus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai. Vertinama vykdomos mokslo doktorantūros atitiktis Mokslo doktorantūros nuostatams ir doktorantūros reglamentui, doktorantų ir mokslo daktaro laipsnį įgijusių mokslininkų santykis, pastarųjų karjera ir kiti rodikliai.

Disertaciją apgynusiam asmeniui mokslo laipsnį suteikia ir diplomą išduoda doktorantūros teisę turinti institucija (institucijos).

Meno daktaro laipsnis gali būti suteikiamas asmeniui, kuris sėkmingai baigė (paprastai 4 metų trukmės) doktorantūros studijas, parengė ir apgynė meno projektą, arba asmeniui, kuris išlaikė doktorantūroje numatytus egzaminus ir apgynė parengtą meno projektą. Meno doktorantūros apimtis – 240 ECTS studijų kreditų, iš jų ne mažiau kaip 40 – studijų kreditai, skirti doktorantūros dalykų studijoms.

Meno doktorantūros teisę universitetui (universitetams) suteikia Švietimo ir mokslo ministerija, vadovaudamasi pačios patvirtintu Meno doktorantūros teisės suteikimo tvarkos aprašu. Teisė suteikiama remiantis į doktorantūrą pretenduojančių universitetų meno ir mokslinės veiklos lygio, pateiktų doktorantūros, studijų infrastruktūros dokumentų, numatomų bendradarbiavimo susitarimų dėl doktorantūros su Lietuvos ir (ar) užsienio mokslo ir studijų institucijomis įvertinimu.

Ne rečiau kaip kas 4 metai Švietimo ir mokslo ministerijos pavedimu Lietuvos mokslo taryba (pirmą kartą įsteigtos doktorantūros atveju – po 6 metų) organizuoja meno doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimą, vadovaudamasi pačios patvirtintu Meno doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimo tvarkos aprašu, ir teikia pasiūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai.

Studijų sritys. Studijos aukštosiose mokyklose vyksta pagal 6 studijų sritis: biomedicinos mokslai, fiziniai mokslai, technologijos mokslai, socialiniai mokslai, humanitariniai mokslai ir menai. Studijų sritys yra skaidomos į krypčių grupes, šios į kryptis. Atskiras kryptis sudaro mokslo šakos.

Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašas yra patvirtintas Vyriausybės.

Studijų kryptis sudarančių šakų sąrašas - švietimo ir mokslo ministro.

Priėmimo sąlygos

Priimant į trečiosios pakopos studijas turi būti atsižvelgiama į žemesnės arba tos pačios pakopos studijų rezultatus ir aukštosios mokyklos nustatytus kitus kriterijus.

Studijuojančių statusas

Studijuojantys doktorantūros studijose turi studento statusą. Jie gauna studento pažymėjimą ir visas studentams taikomas valstybės garantijas bei paramą.

Mokymo metodai 

Studentai atlieka fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, taikomąją mokslinę veiklą, dalyvauja šalies ir užsienio tyrimų programose. Aukštosiose meno mokyklose, be mokslinės veiklos, plėtojama dėstytojų ir studentų meninė veikla, orientuota į visuomenės meninį lavinimą bei meno praktikos ir studijų vienovę.

Visi studijuojantys gali naudotis Lietuvos akademinių bibliotekų tinklo (LABT) teikiamomis galimybėmis. Šis tinklas jungia universitetų, kolegijų, valstybinių mokslo institutų ir Lietuvos mokslų akademijos bibliotekas į Lietuvos virtualią biblioteką. 

Vadovėlius ir kitas mokymo priemones studentai perka arba naudojasi aukštųjų mokyklų bibliotekose esančiais fondais.

Studentų vertinimas

Studentų vertinimas vyksta pagal kiekvienos aukštosios mokyklos doktorantūros nuostatų (reglamento) nustatytą tvarką.

Studentų perėjimas į aukštesnį kursą

Studentų perėjimo į aukštesnį kursą sąlygas nustato kiekviena aukštoji mokykla savo studijų reglamentu. Nepažangūs studentai gali būti šalinami iš aukštosios mokyklos pagal jos nustatytą tvarką.

Išsilavinimo pažymėjimai

Baigus doktorantūrą ir apgynus daktaro disertaciją, išduodamas mokslo (meno) laipsnį liudijantis diplomas.

Studentų įsidarbinamumas

Dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų turi įsteigę savo karjeros centrus, kurie teikia studentams įvairias bendro pobūdžio ir individualias konsultacijas, vykdo įvairius mokymus įsidarbinimo klausimais, padeda susirasti praktikos vietą, o vėliau ir darbą, o darbdaviams – darbuotojus. Panašias paslaugas teikia prie miestų ir regioninių darbo biržų įsteigti Jaunimo darbo centrai, kurie teikia atviro informavimo, konsultavimo, profesinio informavimo ir orientavimo paslaugas jaunimui, bendradarbiauja su darbo rinkos ir socialiniais partneriais, vykdo projektinę veiklą jaunimo užimtumo iniciatyvų skatinimo srityje, organizuoja įvairius užsiėmimus (darbo klubus, mokymus), rengia informacinę ir metodinę medžiagą.

Aukštosios mokyklos, įgyvendindamos įvairius ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, šiuo metu didelį dėmesį skiria studentų verslumo kompetencijai ugdyti, studentų praktikoms verslo įmonėse organizuoti.

2010 m. Seimas pritarė nedarbo mažinimo siūlymų paketui, kuriuo suteikiama daugiau galimybių pradedantiems darbinę veiklą žmonėms, smulkiajam verslui, sudaromos sąlygos plėsti viešųjų darbų finansavimą ir kt. Užimtumo rėmimo įstatymo pataisomis į papildomai remiamų asmenų sąrašą įtrauktas jaunimas iki 29 metų. Taip įdarbinus bedarbius iki 29 m., subsidijuojant jiems bus mokama darbo užmokesčio kompensacija iki 6 mėn., o asmenims, pirmą kartą pradedantiems darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją, dalyvaujantiems darbo įgūdžių įgijimo priemonėje, – iki 12 mėn. Anksčiau pagal Užimtumo rėmimo įstatymą jaunimas iki 29 metų nebuvo priskiriamas prie darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų, todėl neturėjo teisės į įdarbinimą subsidijuojant, jei nepriklausė kitoms darbo rinkoje remiamoms asmenų grupėms. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. pasirašytu įsakymu Dėl jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo plano patvirtinimo pradedama įgyvendinti ES Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos.  Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslas – suaktyvinti jaunimą per kaip įmanoma trumpesnį laikotarpį: išlaikant ryšį su darbo rinka arba užtikrinant tolesnio išsilavinimo galimybę. Taip siekiama mažinti jaunimo nedarbą ir pagerinti jaunuolių, kurie nei dirba, nei mokosi, padėtį, padedant susirasti darbą baigus mokslus. 

Nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. veikia priemonė "Parama pirmajam darbui", skirta jaunimo užimtumui skatinti. Darbdaviams, kurie įdarbino darbinės patirties neturinčius darbuotojus, kompensuojama dalis pirmą kartą įsidarbinusio jauno žmogaus darbo užmokesčio. Paramos forma – dalies darbo užmokesčio kompensavimas. Darbdaviui pageidaujant (pateikus paraišką), ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį bus kompensuojama fiksuota darbuotojo atlyginimo dalis (t. y. 23,3 proc. nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio) už pirmą kartą įsidarbinusį ir iki tol pagal darbo sutartį nedirbusį jauną asmenį nuo 16 iki 29 metų. Iki 2014 m. rugsėjo 30 d. pagal priemonę „Parama pirmajam darbui“ gauta 22 545 paraiškų dėl jaunų darbuotojų darbo užmokesčio dalies kompensacijos, iš jų dėl 16 296 priimti teigiami sprendimai. Įmonėms jau išmokėta 17,474 mln. Lt (5,06 mln. €) už 15 508 pirmą kartą įdarbintus jaunuolius, paremta 2 249 įmonės. Priemonę įgyvendina garantijų institucija INVEGA.