Oficialūs dokumentai

Ikimokyklinis ugdymas vaikams iki 6 metų

Ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas.

Jei vaiką ugdo švietimo teikėjas – ar tai būtų laisvasis mokytojas, ar ugdymo įstaiga, vaikas yra ugdomas pagal kiekvieno švietimo teikėjo parengtą savitą ikimokyklinio ugdymo programą. Tai reiškia, kad švietimo teikėjas yra laisvas suformuoti savo ugdymo programą, atsižvelgdamas į vaikų ir šeimų, regiono poreikius.

Ikimokyklinio ugdymo programa rengiama vadovaujantis šiais dokumentais:

• 2006 m. Metodinėmis rekomendacijomis ikimokyklinio ugdymo programai rengti.
• „Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu“. Šį dokumentą yra patvirtinęs švietimo, mokslo ir sporto ministras 2011 m. birželio 7 d. įsakymu.
•  2014 m. išleistu „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu“ ir
• 2015 m. išleistomis „Ikimokyklinio ugdymo metodinėmis rekomendacijomis“.

Pastarųjų dviejų dokumentų rengimą iniciavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Juos rengė Utenos švietimo centro sutelkta įvairių sričių mokslininkų ir praktikų, dirbančių su ikimokyklinio amžiaus vaikais, darbo grupė. Darbui vadovavo prof. dr. Ona Monkevičienė. „Ikimokyklinio ugdymo metodinių rekomendacijų“ projektą 2013–2014 metais išbandė ir tobulinti padėjo šalies ikimokyklinio ugdymo auklėtojai, švietimo pagalbos specialistai, ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai.

Priešmokyklinis ugdymas 6 metų vaikams

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa. Šią nacionalinę programą švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino 2014 m. rugsėjį. Švietimo teikėjai vadovaujasi būtent šia programa, teikdami priešmokyklinį ugdymą. Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą rengė darbo grupė, sudaryta iš priešmokyklinio ugdymo ekspertų, praktikų, mokslininkų. Darbą koordinavo Panevėžio pedagogų švietimo centras. Darbo grupei vadovavo edukologė dr. Vitalija Gražienė.

Mokymosi ir raidos sritys

Ikimokyklinis ugdymas vaikams iki 6 metų

Vaiko pasiekimų žingsniai. Remdamasi „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu“ (toliau – pasiekimų aprašas), ugdymo įstaiga formuoja ikimokyklinio ugdymo programą ir jos turinį, atsižvelgdama į žingsniais suskirstytą vaiko raidą ir kiekvienam raidos etapui („žingsniui“) priskiriamus įprastus pasiekimus. Pirmieji trys žingsniai padeda sekti vaiko raidą iki trejų metų amžiaus. Kiti trys žingsniai aprašo, ką vaikas įprastai sugeba, būdamas 4-6 metų. Naudodamasis šiame Apraše siūlomais žingsniais, auklėtojas gali anksti atpažinti ugdymosi sunkumus. 

Vaiko raidos sritys.

Pasiekimų apraše pateikiami lūkesčiai, kad vaikas būtų sveikas, orus, bendraujantis smalsus, kuriantis, sėkmingai besiugdantis. Jų siūloma siekti  per aštuoniolika vaiko ugdymosi pasiekimų sričių. Kiekvienoje iš šių sričių pateikiamos esminės nuostatos ir gebėjimai, kuriuos vaikas turėtų įgyti iki šešerių metų. Minėtos pasiekimų sritys yra šios:

• fizinis aktyvumas;
• kasdieniai gyvenimo įgūdžiai;
• emocijų suvokimas ir raiška;
• savireguliacija ir savikontrolė;
• savivoka ir savigarba;
• santykiai su suaugusiaisiais;
• santykiai su bendraamžiais;
• sakytinė kalba;
• rašytinė kalba;
• aplinkos pažinimas;
• skaičiavimas ir matavimas;
• meninė raiška – muzika, šokis, vaidyba, vizualinė raiška;
• estetinis suvokimas;
• iniciatyvumas ir atkaklumas;
• tyrinėjimas;
• problemų sprendimas;
• kūrybiškumas;
• mokėjimas mokytis. 

Išskirtos ugdymosi pasiekimų sričių grupės atitinka socialinę, pažinimo, komunikavimo, sveikatos saugojimo ir stiprinimo, meninę, mokėjimo mokytis kompetencijas. Ikimokyklinio ugdymo auklėtojas ar kitas pedagogas gali kitaip jungti sritis į grupes nei siūloma Pasiekimų apraše.

Užsienio kalbos. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose užsienio kalbų mokymas nėra privalomas. Tačiau dauguma ikimokyklinio ugdymo įstaigų į ugdymo programas savarankiškai įtraukia užsienio, dažniausiai anglų, kalbos mokymą. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. ne mažiau kaip 5 valandos per savaitę turės būti skiriamos valstybinės kalbos mokymui kitakalbiams ir mišrių kalbiniu požiūriu šeimų vaikams. Skaitmeninis raštingumas lavinamas ne per atskirą dalyką, bet, jei yra galimybės, panaudojant skaitmenines priemones ugdymosi procese.

Ugdymo turinio konstravimas. Ugdymo turinys, kurį sukuria kiekvienas ikimokyklinio ugdymo teikėjas, neskaidomas į atskirus dalykus ir vyksta integruotai. Nėra apibrėžta, kiek minučių, valandų turi būti skiriama būtent ugdomajai veiklai. Veiklos rūšys yra integruojamos atsižvelgiant į vaiko vystymosi ypatumus, gyvenimo ritmą. Kiekviena ikimokyklinės institucijos grupė kuria savitą gyvenimo ritmą ir jo laikosi.

Priešmokyklinis ugdymas 6 metų vaikams

Principai. Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos (toliau – Programa) ugdymo turinys yra paremtas šiais principais:

• socialinio kultūrinio kryptingumo;

• individualizavimo;
• integralumo;
• kontekstualumo;
• sąveikos.

Ugdomos kompetencijos. Programos ugdymo turinys yra orientuotas į bendrųjų – vaiko socialinę, sveikatos, pažinimo, komunikavimo ir meninę – kompetencijų ugdymą. Kompetencijos ir bendrieji gebėjimai ugdomi integraliai, visos spontaniškos ir organizuotos vaiko veiklos metu. T.y., ne tik priešmokyklinio ugdymo grupėje ar kitoje ugdymo vietoje, bet ir renginiuose, sporto varžybose, kelionėse, išvykose, taip pat namuose, šeimoje. Programoje labai didelis dėmesys skiriamas vaiko emocinio intelekto ugdymui, jo psichoemocinei būsenai. Vaikų iš socialinę riziką patiriančių šeimų emocinis ugdymas turi vykti stipresniu lygiu. Taip pat pabrėžiama, kad ugdymo turinys turi būti individualizuotas – pritaikytas kiekvienam vaikui. Turi būti atsisakyta akademinio ugdymo, glaudžiau bendradarbiaujama su šeima. 

Programos veiklos sritys:

• sveikata (sveikatos ir sveikos gyvensenos sampratos diegimas, psichikos, socialinės, fizinės sveikatos ugdymas, sveikos mitybos principų diegimas, veiklos ir poilsio derinimas, asmens ir aplinkos švaros klausimų sprendimas);
• pažinimas (domėjimosi, smalsumo skatinimas, tyrinėjimas, informacijos rinkimas, mokymasis apdoroti informaciją, refleksija, interpretacija, kūrybiškas taikymas);
• komunikavimas (kalbos suvokimas ir kalbėjimas, skaitymo ir rašymo pradmenys);
• meninis ugdymas (dailė ir kitos vaizduojamojo meno rūšys, muzika, šokis, vaidyba).

Ugdymo trukmė. Šios veiklos yra tarpusavyje integruojamos, t. y., neskaidomos į atskiras veiklas per savaitę skiriant ne mažiau kaip 700 min. (20 tarifikuojamų valandų). Gali būti pasirenkamas ir kitokios trukmės organizavimo modelis, pvz., 1260 min. per savaitę (36 tarifikuojamos valandos). Ugdomoji veikla yra vientisas procesas. Jis neskaidomas į atskiras sritis (atskirus dalykus), vyksta integruotai ir apima aukščiau nurodytą laiką.

Užsienio kalba. Priešmokyklinio ugdymo įstaigose užsienio kalbų mokymas nėra privalomas. Tačiau dauguma įstaigų į ugdymo programas savarankiškai įtraukia užsienio, dažniausiai anglų, kalbos mokymą. Kitakalbiams ir mišrių kalbiniu požiūriu šeimų vaikams sudaromos nuoseklios lietuvių kalbos ugdymo(si) programos. Tautinių mažumų ikimokyklinio ugdymo įstaigose ar grupėse, kuriose ugdoma ne valstybine kalba, lietuvių kalbos mokymuisi turi būti skiriamos ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. ne mažiau kaip 5 valandos per savaitę turės būti skiriamos valstybinės kalbos mokymui.

Skaitmeninis raštingumas yra įtrauktas į priešmokyklinio ugdymo programą.

Ugdymo metodai

Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme pedagogai laisvai renkasi pedagoginės veiklos formas ir metodus. Svarbu, kad pasirinkimas atitiktų šiuolaikinio ugdymosi nuostatas ir būtų individualizuotas. Pavyzdžiui, ugdymo formos ir metodai būtų pritaikyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam vaikui. Taip pat auklėtojas, pedagogas turėtų naudoti subalansuotus metodus. Pavyzdžiui, išlaikyti pusiausvyrą tarp ugdytojo inicijuotų ir pačių vaikų sugalvotų veiklų. Naudoti tiek struktūruotas, tiek laisvas formas.

Ugdymo procese ugdytojas parenka, kokias ugdymo priemones naudoti: užduočių knygas, žaislus, audio-vizualines priemones ir kt. Vaikai taip pat yra ugdomi naudojant įvairias medžiagas – vandenį, molį, popierių, medžiagą ir pan. Ugdymo procese taip pat gali būti auginami gyvūnai, pavyzdžiui, laikomos žuvytės akvariume. Ugdymo priemones, kaip ir metodus, mokytojas pasirenka laisvai. Priemones perka kiekvienas ugdytojas iš ugdymui skirtų lėšų (šios lėšos yra įskaičiuotos į mokymo lėšas). Papildomai už priemones tėvai nemoka.

Ikimokyklinis ugdymas vaikams iki 6 metų

Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose pagrindiniu ugdymosi metodu laikomas žaidimas. Šis metodas vertinamas kaip natūraliausia vaiko būsena, padedanti vystytis ir kurti, būti aktyviam bei veikti. Taip pat taikomi stebėjimo, tyrinėjimo, demonstravimo, pokalbio, pasakojimo, diskusijų, problemų sprendimo, projektinės veiklos ugdymosi metodai. Praktikuojamas šokis ir (ar) vaidyba, muzikavimas, vizualinė raiška. Pedagogams rekomenduojama taikyti skatinimo, inicijavimo ir motyvavimo, kūrybinius ir interpretacinius, modeliavimo, pagalbos bei paramos ir kitas ugdymosi metodų technologijas.

Priešmokyklinis ugdymas 6 metų vaikams

Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa nenurodo konkrečių ugdymo metodų, bet kelia tam tikrus reikalavimus pasirenkamiems ugdymo metodams.  

• Turi būti sudaromos galimybės vaikui veikti savarankiškai, pačiam rinktis reikiamas priemones, veiklą, žaidimų draugus;
• sudaromos sąlygos skleistis kiekvieno vaiko kritiniam ir kūrybiniam mąstymui, kūrybiškumui. Vaikas turi patirti kūrybos ir atradimo džiaugsmą ir sėkmę. Vaikai ugdymo procese turi būti skatinami spręsti problemas, reikšti savo nuomonę ir ją pagrįsti, dalytis savo įžvalgomis su bendraamžiais ir suaugusiaisiais;
• ugdymo ir ugdymosi aplinkoje turi būti pakankamai įvairių ugdomųjų priemonių (prireikus – specialiųjų mokymo priemonių ir (ar) techninės pagalbos priemonių), skatinančių aktyvią vaiko veiklą, jo smalsumą, kūrybiškumą, vaizduotę;

• baldai, įranga ir ugdymo priemonės, aplinka (grupės erdvė, kitos patalpos, žaidimų, sporto aikštelės) turi būti patraukli, estetiška, patogi, saugi;
• aplinkoje turi būti įrangos ir ugdymo priemonių, pritaikytų ir berniukams, ir mergaitėms.

Pasiekimų vertinimas

Ikimokyklinis ugdymas vaikams iki 6 metų

Ikimokykliniame ugdyme vaikas vertinamas remiantis „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu“. Šis aprašas nėra standartas, kurio turi pasiekti visi vaikai. Aprašas yra orientyras ugdytojams, kuriame pateikti pasiekimų žingsniai rodo vaikų judėjimą pažangos link. Laikomasi nuostatos, kad kiekvienas vaikas pažangos link juda savo tempu.

Grupės auklėtojai nuolat stebi ir fiksuoja vaikų pasiekimus, su jais individualiai supažindina vaikų tėvus (globėjus).

Vaiko pasiekimus minėtose srityse siūloma vertinti žingsnių sistema, kurių pirmi trys skiriami vaiko iki 3 metų pasiekimų vertinimui, o kiti trys – vaiko nuo 4 iki 6 metų pasiekimų vertinimui. Jei vaikas anksčiau pasiekia šeštajame žingsnyje numatytus ugdymosi rezultatus, apraše pateiktas septintasis žingsnis, kad ikimokyklinio ugdymo auklėtojai ir kiti pedagogai žinotų, kokių ugdymosi rezultatų siekti toliau. Jei šešiametis vaikas dar nėra pasiekęs šeštojo žingsnio, jo ugdymas nuosekliai tęsiamas priešmokyklinėje grupėje, atsižvelgiant, kurio žingsnio ugdymosi rezultatus vaikas jau yra pasiekęs. 

Priešmokyklinis ugdymas 6 metų vaikams

Vaikų pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Vaikų pažangą ir pasiekimus vertina priešmokyklinio ugdymo pedagogas. Pasiekimų vertinimas skirtas:

• padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis;
• numatyti vaiko ugdymo ir ugdymosi perspektyvą, galimus pasiekimus (kompetencijas);
• tikslingai panaudoti informaciją apie vaiko pasiekimus ir daromą pažangą darbui su šeima, kitais ugdymo proceso dalyviais.

Yra vertinamos vaiko socialinė, sveikatos, pažinimo, komunikavimo ir meninė kompetencijos.

Kaip atskaitos taškai, vaiko pasiekimai įvertinami ugdomųjų metų pradžioje ir pabaigoje. Priešmokyklinio ugdymo pedagogas per 4 savaites nuo ugdymo programos įgyvendinimo pradžios įvertina vaiko pirminius pasiekimus. Vaiko daroma pažanga ugdymo proceso metu yra vertinama nuolat. Ugdytojas pasirenka vertinimo būdus ir metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko pasakojimus, jo darbelių ir veiklos analizę, garso, vaizdo įrašus ir kt. Kai programa įgyvendinta, pedagogas atlieka galutinį vaiko pasiekimų įvertinimą ir parengia laisvos formos išvadą – rekomendacijas pradinių klasių mokytojui.

Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus.

Perėjimas į pradinį ugdymą

Lietuvoje yra taikomos kelios priemonės užtikrinti sklandų vaiko perėjimą iš priešmokyklinio ugdymo į pradinį. Pirma, pabaigus priešmokyklinio ugdymo programą, ugdytojas atlieka galutinį vaiko pasiekimų vertinimą ir parengia laisvos formos išvadą – rekomendacijas pradinių klasių mokytojui. Remiantis šiomis rekomendacijomis, galima organizuoti reikiamą švietimo pagalbą vaikui, jo šeimai. Antra, priešmokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo programos yra suderintos. Jau priešmokyklinėje grupėje vaikas yra mokomas mokytis – susikaupti ilgesniam laikui, išlaikyti dėmesį, iki galo atlikti užduotį.