Ugdymo turinys, dalykai, valandų skaičius
Vidurinis ugdymas yra neprivalomas. Vidurinio ugdymo programa trunka dvejus metus gimnazijos III–IV klasėse.
Vidurinio ugdymo programos pradeda mokytis mokiniai, įgiję pagrindinį išsilavinimą. Mokiniai mokosi pagal individualius ugdymosi planus. Į programą gali būti įtraukti profesinio mokymo programos moduliai. Pagal vidurinio ugdymo programą galima mokytis gimnazijose. Profesinės mokyklos taip pat sudaro sąlygas savo mokiniams mokytis pagal vidurinio ugdymo programą.
Vidurinis ugdymas III–IV gimnazijų klasėse organizuojamas pagal Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašą (2015), 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus (2023) ir kt. teisės aktus.
Mokyklos ugdymo plano rengimas
Mokykla pagal ugdymo programas rengia savo ugdymo planą. Mokyklos ugdymo plane aprašomas ugdymo turinio įgyvendinimas, pateikiami sprendimai, kaip organizuojamas ugdymo procesas, mokinių pažangos vertinimas ir t.t. Ugdymo planą rengia mokyklos vadovo sudaryta darbo grupė.
Jai vadovauja pats vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Mokyklos ugdymo planą tvirtina mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba ir institucija, turinčia savininko teises.
Bendrosiose ugdymo programose dalyko turinys pateikiamas dvejiems metams. Mokykla pati apsisprendžia, kaip ugdymo plane skirstyti dalyko turinį. Ugdymo planas gali būti vieniems arba dvejiems metams. Ugdymo plane nurodomi privalomi ugdymo dalykai ir pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai.
Mokinio ugdymo plano individualizavimas
Pagal mokyklos parengtą ugdymo planą, individualizuojamas mokinio ugdymo planas. Individualius ugdymo planus sudaro privalomieji dalykai ir mokinio pasirinktas ugdymo turinys. Mokinys priima sprendimą, kokius dalykus ar modulius renkasi mokytis pagal vidurinio ugdymo programą. Jis apsisprendžia dėl vieno brandos darbo rengimo. Kartu su mokytojais, padedant ir tėvams (globėjams), pasirengia individualų ugdymo planą. Mokinių individualūs planai skiriasi priklausomai nuo vidurinio ugdymo programos ir mokinio planuojamo tolesnio mokymosi, studijų ar veiklos krypties. Mokinio pasirinkti mokytis dalykai tampa privalomi. Jei mokinys nebaigia pasirinkto dalyko, nepasiekia numatytų pasiekimų, yra pripažįstama, kad mokinys šio dalyko nesimokė.
Dalykui skirtas valandas 11 ir 12 klasėje mokykla paskirsto savo nuožiūra, išlaikydama optimalų mokymosi krūvį. Mokinys bendrajam ar išplėstiniam kursui gali skirti daugiau savaitinių pamokų negu numatyta ugdymo plane.
Vidurinio ugdymo programai skiriami dalykai ir pamokų skaičius
2023–2024 mokslo metais IV gimnazijos klasės mokiniai tęsia 2022–2023 mokslo metais pradėtą mokymąsi pagal individualų mokymosi planą, kuriame turi būti ne mažiau nei 8 privalomi mokytis dalykai ir minimalus pamokų skaičius per savaitę – 28. Mokiniui, besimokančiam tautinės mažumos kalba arba tautinių mažumos kalbos, minimalus pamokų skaičius – 31,5 savaitinės pamokos; mokiniui, besimokančiam pagal specializuoto ugdymo programą, minimalus pamokų skaičius – 31 savaitinė pamoka. Maksimalus pamokų skaičius IV gimnazijos klasėje – ne daugiau nei 35 pamokos per savaitę. Pamokų skaičius 2011 m. Vidurinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu per dvejus metus:
Ugdymo sritys, dalykai |
Minimalus pamokų skaičius privalomam turiniui įgyvendinti |
Bendrasis kursas |
Išplėstinis kursas |
Dorinis ugdymas |
70 |
||
Tikyba |
70 |
– |
|
Etika |
70 |
– |
|
Kalbos |
|||
Lietuvių kalba ir literatūra |
280 |
280 |
350 |
Lietuvių kalba ir literatūra* |
385 |
385 |
455 |
Gimtoji kalba (baltarusių, rusų, vokiečių)* |
280 |
280 |
350 |
Lenkų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra* |
280 |
280 |
350 |
Užsienio kalbos |
Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį |
Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį |
|
Užsienio kalba (...) |
210 |
210 |
210 |
Socialinis ugdymas |
140 |
||
Istorija |
140 |
210 |
|
Geografija |
140 |
210 |
|
Integruotas istorijos ir geografijos kursas |
140 |
||
Matematika |
210 |
210 |
315 |
Informacinės technologijos |
70 |
140 |
|
Gamtamokslinis ugdymas |
140 |
||
Biologija |
140 |
210 |
|
Fizika |
140 |
245 |
|
Chemija |
140 |
210 |
|
Integruotas gamtos mokslų kursas |
140 |
– |
|
Meninis ugdymas ir technologijos |
140 |
||
Dailė |
140 |
210 |
|
Muzika |
140 |
210 |
|
Teatras |
140 |
210 |
|
Šokis |
140 |
210 |
|
Menų pažinimas |
140 |
210 |
|
Kompiuterinės muzikos technologijos |
140 |
210 |
|
Grafinis dizainas |
140 |
210 |
|
Fotografija |
140 |
210 |
|
Filmų kūrimas |
140 |
210 |
|
Technologijos (kryptys): |
|||
Turizmas ir mityba |
140 |
210 |
|
Statyba ir medžio apdirbimas |
140 |
210 |
|
Tekstilė ir apranga |
140 |
210 |
|
Taikomasis menas, amatai ir dizainas |
140 |
210 |
|
Verslas, vadyba ir mažmeninė prekyba |
140 |
210 |
|
Mechanika, mechaninis remontas |
140 |
210 |
|
Kitos technologijų kryptys |
140 |
210 |
|
Integruotas menų ir technologijų kursas |
140 |
210 |
|
Fizinis ugdymas |
140–210 (4–6) |
||
Fizinis ugdymas** |
140/210 |
280 |
|
Pasirinkta sporto šaka |
(140–210) |
||
Žmogaus sauga*** |
17,5 |
17,5 |
17,5 |
Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai / Projektinė veikla |
|||
Brandos darbas |
17,5–37 |
||
Mokinio pasirinktas mokymo turinys |
Iki 26 Iki 22* |
Iki 26 Iki 22* |
|
Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę / per mokslo metus |
Po 28 pamokas III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę; 1 008 – III gimnazijos klasėje, 952 – IV gimnazijos klasėje. Po 31,5 pamokos III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę*; 1 134 – III gimnazijos klasėje*, 1 071 – IV gimnazijos klasėje*. |
||
Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius) klasei |
210 valandų |
||
Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti |
840 pamokų dvejiems mokslo metams |
||
Maksimalus pamokų skaičius klasei, esant 3 ir daugiau gimnazijos III klasių, – 3 570 pamokų per dvejus mokslo metus (51 pamoka per savaitę); mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, – 3 780 pamokų per dvejus mokslo metus (54 pamokos per savaitę). Minimalus pamokų skaičius klasei, esant vienai gimnazijos III klasei, – 1 591 pamoka per mokslo metus (43 pamokos per savaitę); mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, IV gimnazijos klasei – 1 702 pamokos per mokslo metus (46 pamokos per savaitę). Klasei gali būti skiriama ir daugiau pamokų, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir neviršijant mokymui skirtų lėšų. |
Pastabos:
* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba;
** fizinis ugdymas įgyvendinamas pagal vidurinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą;
*** integruojama į mokymosi turinį.
Pamokų skaičius 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti 2023–2024 mokslo metais III gimnazijos klasėje, 2024–2025 mokslo metais III ir IV gimnazijos klasėse, skirtas įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu.
Vidurinio ugdymo dalykų grupės / dalykai |
Pamokų skaičius turiniui įgyvendinti per dvejus metus |
Pamokų skaičius klasei per vienus metus / per savaitę |
|
III gimn. klasė (36 savaitės) |
IV gimn. klasė (34 savaitės) |
||
Privalomi dalykai |
|||
Lietuvių kalba ir literatūra |
280 B* 420 A** |
144 B (4) 216 A (6) |
136 B (4) 204 A (6) |
Lietuvių gestų kalba |
140 |
72 |
68 |
Baltarusių / lenkų / rusų / vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra*** |
280*** |
144 A (4) |
136 (4) |
Matematika |
280 B 420 A |
144 B (4) 216 A (6) |
136 B (4) 204 A (6) |
Fizinis ugdymas |
210 |
108 (3) |
102 (3) |
Privalomai pasirenkami dalykai |
|||
Dorinis ugdymas |
|||
Dorinis ugdymas (tikyba) |
70 |
36 (1) |
34 (1) |
Dorinis ugdymas (etika) |
70 |
36 (1) |
34 (1) |
Kalbinis ugdymas |
|||
Užsienio kalba (anglų) |
210 |
108 (3) |
102 (3) |
Užsienio kalba (prancūzų) |
210 |
108 (3) |
102 (3) |
Užsienio kalba (vokiečių) |
210 |
108 (3) |
102 (3) |
Gamtamokslinis ir technologinis ugdymas |
|||
Biologija |
210 |
108 (3) |
102 (3) |
Chemija |
210 |
108 (3) |
102 (3) |
Fizika |
210 |
108 (3) |
102 (3) |
Informatika |
210 |
108 (3) |
102 (3) |
Inžinerinės technologijos |
210 |
108 (3) |
102 (3) |
Visuomeninis ugdymas |
|||
Istorija |
210 |
108 (3) |
102 (3) |
Geografija |
210 |
108 (3) |
102 (3) |
Ekonomika ir verslumas |
210 |
108 (3) |
102 (3) |
Filosofija |
210 |
108 (3) |
102 (3) |
Meninis ugdymas |
|||
Dailė |
140 |
72 (2) |
68 (2) |
Muzika |
140 |
72 (2) |
68 (2) |
Šokis |
140 |
72 (2) |
68 (2) |
Teatras |
140 |
72 (2) |
68 (2) |
Medijų menas |
140 |
72 (2) |
68 (2) |
Taikomosios technologijos |
140 |
72 (2) |
68 (2) |
Brandos darbas (...) |
50 valandų |
||
Socialinė-pilietinė veikla |
ne mažiau kaip 70 valandų |
||
Pasirenkamieji dalykai, dalyko moduliai |
|||
Profesinio mokymo programos modulis (...) |
110–440 |
||
Laisvai pasirenkamasis dalykas: |
|||
Užsienio kalba **** |
140–210 |
72 (2) arba 108 (3) |
68 (2) arba 102 (3) |
Lotynų kalba ir Antikos kultūra |
70 |
36 (1) |
34 (1) |
Astronomija |
70 |
36 (1) |
34 (1) |
Etninė kultūra |
70 |
36 (1) |
34 (1) |
Geografinės informacinės sistemos |
70 |
36 (1) |
34 (1) |
Menų istorija |
70 |
36 (1) |
34 (1) |
Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba |
70 |
36 (1) |
34 (1) |
Psichologija |
70 |
36 (1) |
34 (1) |
Teisė |
70 |
36 (1) |
34 (1) |
Dalyko modulis: |
34, 36, 70, 140 |
36 (1) arba 72 (2) |
34 (1) arba 68 (2) |
Planimetrija***** |
36 |
36 (1) |
0 |
Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys****** |
70 |
36 (1) |
34 (1) |
Lietuvių kalbos rašyba, skyryba ir kalbos vartojimas |
70 |
36 (1) |
34 (1) |
Literatūra ir kitos medijos |
34 |
36 (1) |
34 (1) |
Kūrybinis rašymas |
34 |
36 (1) |
34 (1) |
Užsienio kalbos akademinių gebėjimų ugdymas(is) rengiantis studijoms (rašymas) |
34 |
36 (1) |
34 (1) |
Pažintis su grožine literatūra anglų kalba |
34 |
36 (1) |
34 (1) |
Biologijos tiriamosios veiklos duomenų apdorojimo metodikos |
34 |
36 (1) |
34 (1) |
Fizikiniai inžinerijos pagrindai |
34 |
36 (1) |
34 (1) |
Puslaidininkiai ir elektronika |
34 |
0 |
34 (1) |
... (dalyko modulis) ******* |
34, 36, 70 arba 140 |
36 (1) arba 72 (2) |
34 (1) arba 68 (2) |
Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę / per mokslo metus |
Po 25 pamokas III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę; 900 – III gimnazijos klasėje, 850 – IV gimnazijos klasėje. Po 27 pamokas III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę***. 972 – III gimnazijos klasėje***; 918 – IV gimnazijos klasėje***. |
– |
|
Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius) klasei per 2 metus |
210 valandų |
||
Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti pamokų skaičius per 2 metus |
840 pamokų |
||
Maksimalus pamokų skaičius klasei, esant 3 ir daugiau gimnazijos IV klasių, – 51 pamoka per savaitę; mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, – 54 pamokos per savaitę. Maksimalus pamokų skaičius klasei, esant po vieną gimnazijos III ir IV klases, turinčias iki 20 mokinių, – 42 pamokos per savaitę; mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, IV gimnazijos klasei – 46 pamokos per savaitę. Klasei gali būti skiriama ir daugiau pamokų, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir neviršijant Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše nustatytų klasės kontaktinių valandų skaičiaus per mokslo metus. |
Pastabos:
* B – dalyko programos bendrasis kursas;
** A – dalyko programos išplėstinis kursas;
*** mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba;
**** kaip laisvai pasirenkamas dalykas tęsiama pagrindiniame ugdyme pradėta mokytis antroji užsienio kalba arba naujai pradėta mokytis nauja užsienio kalba;
***** matematikos dalyko privalomas modulis „Planimetrija“ III gimnazijos klasėje (36 pamokos);
****** informatikos modulis „Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys“ (70 pamokų) privalomas mokiniams, pasirinkusiems mokytis informatiką;
******* modulis gali būti pasirinktas mokytis tiek III, tiek IV gimnazijos klasėje. Moduliui mokytis gali būti skiriama 1–2 savaitinės pamokos. Modulio trukmė III gimnazijos klasėje – 36 pamokos, IV gimnazijos klasėje – 34 pamokos. Mokinys gali pasirinkti mokytis skirtingus modulius III ir IV gimnazijos klasėje. Mokyklos mokytojų parengtą modulio programą (modulių programas) tvirtina mokyklos vadovas.
Mokymosi metodai ir priemonės
Galimybė rinktis mokymosi metodus ir priemones
Siekdamas bendrųjų ugdymo tikslų, mokytojas turi visišką laisvę pasirinkti tinkamus ugdymo metodus ir priemones, susidaryti jų derinius, kurtis autentišką darbo stilių. Tai daroma atsižvelgiant į realią situaciją: mokinių poreikius ir galimybes, paties mokytojo gebėjimus ir savybes, kintantį sociokultūrinį kontekstą. Mokytojas turi teisę siūlyti savo individualias programas, pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas. Rinkdamasis metodus, mokytojas ugdymo procesą turi grįsti interpretaciniais, o ne reprodukciniais metodais.
Mokytojas mokymo procese taip pat skatinamas pritaikyti naujas kompiuterines ir informacines technologijas. Projektų metodas – vienas iš ugdymo būdų, padedančių integruoti formalųjį ir neformalųjį ugdymo turinį. Nuo 2017-2018 m. m. yra privaloma pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (pažintinė kultūrinė veikla), kuri yra sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Mokykla pati pasirenka, kiek šiai veiklai skirs pamokų per metus. Ši veikla turi būti organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose. Pavyzdžiui, muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose.
Vadovėliai ir pratybų sąsiuviniai nėra privalomos mokymosi priemonės. Mokytojas gali rinktis šaltinius, video ir audio įrašus ir kitas mokymosi priemones, kurios skatina mokinių kūrybiškumą, savarankiškumą ir t.t. Mokinio krepšelio metodikoje yra numatytos lėšos mokymosi priemonėms įsigyti.
Ugdymo turinio individualizavimas
Bendrosios programos suteikia mokykloms ir mokytojams realią galimybę įsitraukti į ugdymo turinio kūrimą. Tai yra, pritaikyti ugdymo turinį ir metodus klasės ir individualiems moksleivių poreikiams ir galioms, derinti su mokyklos keliamais tikslais, mokytojo turima patirtimi ir ištekliais. Individualūs mokymo metodai taikomi dirbant su gabiaisiais ir mokymosi sunkumų patiriančiais mokiniais.
Mokytojai taiko tokius mokymo metodus, kurie ugdo mokinių aktyvumą, savarankiškumą, kritinį ir kūrybinį mąstymą, konstruktyvumą, gebėjimą spręsti problemas, orientuotis aplinkoje, atsakingai veikti.
Mokykla sudaro sąlygas mokiniui pasirengti individualų ugdymo planą, vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro.