Skip to main content
European Commission logo
EACEA National Policies Platform:Eurydice
Vidurinis ugdymas: mokymas ir mokymasis

Lithuania

6.Pagrindinis, vidurinis ir povidurinis aukštojo išsilavinimo nesuteikiantis ugdymas

6.8Vidurinis ugdymas: mokymas ir mokymasis

Last update: 15 January 2024

Ugdymo turinys, dalykai, valandų skaičius

Vidurinis ugdymas yra neprivalomas. Vidurinio ugdymo programa trunka dvejus metus gimnazijos III–IV klasėse.

Vidurinio ugdymo programos pradeda mokytis mokiniai, įgiję pagrindinį išsilavinimą. Mokiniai mokosi pagal individualius ugdymosi planus. Į programą gali būti įtraukti profesinio mokymo programos moduliai. Pagal vidurinio ugdymo programą galima mokytis gimnazijose. Profesinės mokyklos taip pat sudaro sąlygas savo mokiniams mokytis pagal vidurinio ugdymo programą.

Vidurinis ugdymas III–IV gimnazijų klasėse organizuojamas pagal Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašą (2015),  2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus (2023) ir kt. teisės aktus.

Mokyklos ugdymo plano rengimas

Mokykla pagal ugdymo programas rengia savo ugdymo planą. Mokyklos ugdymo plane aprašomas ugdymo turinio įgyvendinimas, pateikiami sprendimai, kaip organizuojamas ugdymo procesas, mokinių pažangos vertinimas ir t.t. Ugdymo planą rengia mokyklos vadovo sudaryta darbo grupė.

Jai vadovauja pats vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Mokyklos ugdymo planą tvirtina mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba ir institucija, turinčia savininko teises.

Bendrosiose ugdymo programose dalyko turinys pateikiamas dvejiems metams. Mokykla pati apsisprendžia, kaip ugdymo plane skirstyti dalyko turinį. Ugdymo planas gali būti vieniems arba dvejiems metams. Ugdymo plane nurodomi privalomi ugdymo dalykai ir pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai.

Mokinio ugdymo plano individualizavimas

Pagal mokyklos parengtą ugdymo planą, individualizuojamas mokinio ugdymo planas. Individualius ugdymo planus sudaro privalomieji dalykai ir mokinio pasirinktas ugdymo turinys.  Mokinys priima sprendimą, kokius dalykus ar modulius renkasi mokytis pagal vidurinio ugdymo programą. Jis apsisprendžia dėl vieno brandos darbo rengimo. Kartu su mokytojais, padedant ir tėvams (globėjams), pasirengia individualų ugdymo planą. Mokinių individualūs planai skiriasi priklausomai nuo vidurinio ugdymo programos ir mokinio planuojamo tolesnio mokymosi, studijų ar veiklos krypties. Mokinio pasirinkti mokytis dalykai tampa privalomi. Jei mokinys nebaigia pasirinkto dalyko, nepasiekia numatytų pasiekimų, yra pripažįstama, kad mokinys šio dalyko nesimokė.  

Dalykui skirtas valandas 11 ir 12 klasėje mokykla paskirsto savo nuožiūra, išlaikydama optimalų mokymosi krūvį. Mokinys bendrajam ar išplėstiniam kursui gali skirti daugiau savaitinių pamokų negu numatyta ugdymo plane.

Vidurinio ugdymo programai skiriami dalykai ir pamokų skaičius

2023–2024 mokslo metais IV gimnazijos klasės mokiniai tęsia 2022–2023 mokslo metais pradėtą mokymąsi pagal individualų mokymosi planą, kuriame turi būti ne mažiau nei 8 privalomi mokytis dalykai ir minimalus pamokų skaičius per savaitę – 28. Mokiniui, besimokančiam tautinės mažumos kalba arba tautinių mažumos kalbos, minimalus pamokų skaičius – 31,5 savaitinės pamokos; mokiniui, besimokančiam pagal specializuoto ugdymo programą, minimalus pamokų skaičius – 31 savaitinė pamoka. Maksimalus pamokų skaičius IV gimnazijos klasėje – ne daugiau nei 35 pamokos per savaitę. Pamokų skaičius 2011 m. Vidurinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu per dvejus metus:  

Ugdymo sritys, dalykai 

Minimalus pamokų skaičius privalomam turiniui įgyvendinti 

Bendrasis kursas 

Išplėstinis kursas 

Dorinis ugdymas  

70 

   

Tikyba 

 

70 

– 

Etika 

 

70 

– 

Kalbos 

     

Lietuvių kalba ir literatūra  

280 

280 

350 

Lietuvių kalba ir literatūra* 

385 

385 

455 

Gimtoji kalba (baltarusių, rusų, vokiečių)* 

280 

280 

350 

Lenkų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra* 

280 

280 

350 

Užsienio kalbos 

 

Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį 

Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį 

Užsienio kalba (...) 

210 

210 

210 

Socialinis ugdymas 

140 

   

Istorija  

 

140 

210 

Geografija  

 

140 

210 

Integruotas istorijos ir geografijos kursas 

 

140 

 

Matematika 

210 

210 

315 

Informacinės technologijos 

 

70 

140 

Gamtamokslinis ugdymas 

140 

   

Biologija 

 

140 

210 

Fizika  

 

140 

245 

Chemija 

 

140 

210 

Integruotas gamtos mokslų kursas 

 

140 

– 

Meninis ugdymas ir technologijos  

140 

   

Dailė 

 

140 

210 

Muzika 

 

140 

210 

Teatras 

 

140 

210 

Šokis 

 

140 

210 

Menų pažinimas 

 

140 

210 

Kompiuterinės muzikos technologijos 

 

140 

210 

Grafinis dizainas 

 

140 

210 

Fotografija 

 

140 

210 

Filmų kūrimas  

 

140 

210 

Technologijos (kryptys): 

     

Turizmas ir mityba 

 

140 

210 

Statyba ir medžio apdirbimas 

 

140 

210 

Tekstilė ir apranga 

 

140 

210 

Taikomasis menas, amatai ir dizainas  

 

140 

210 

Verslas, vadyba ir mažmeninė prekyba  

 

140 

210 

Mechanika, mechaninis remontas 

 

140 

210 

Kitos technologijų kryptys 

 

140 

210 

Integruotas menų ir technologijų kursas 

 

140 

210 

Fizinis ugdymas 

140–210 (4–6) 

   

Fizinis ugdymas** 

 

140/210 

280 

Pasirinkta sporto šaka 

 

(140–210) 

 

Žmogaus sauga*** 

17,5 

17,5 

17,5 

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai / Projektinė veikla 

     

Brandos darbas 

17,5–37 

   

Mokinio pasirinktas mokymo turinys 

 

Iki 26 Iki 22* 

Iki 26 Iki 22* 

Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę / per mokslo metus 

Po 28 pamokas III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę; 1 008 – III gimnazijos klasėje, 952 – IV gimnazijos klasėje.  

Po 31,5 pamokos III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę*; 

1 134 – III gimnazijos klasėje*, 1 071 – IV gimnazijos klasėje*. 

Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius) klasei 

210 valandų  

Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti  

840 pamokų dvejiems mokslo metams 

Maksimalus pamokų skaičius klasei, esant 3 ir daugiau gimnazijos III klasių, – 3 570 pamokų per dvejus mokslo metus (51 pamoka per savaitę); mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, – 3 780 pamokų per dvejus mokslo metus (54 pamokos per savaitę). 

Minimalus pamokų skaičius klasei, esant vienai gimnazijos III klasei, – 1 591 pamoka per mokslo metus (43 pamokos per savaitę); mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, IV gimnazijos klasei – 1 702 pamokos per mokslo metus (46 pamokos per savaitę). Klasei gali būti skiriama ir daugiau pamokų, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir neviršijant mokymui skirtų lėšų. 

Pastabos:  

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba;  

** fizinis ugdymas įgyvendinamas pagal vidurinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą;  

*** integruojama į mokymosi turinį.

Pamokų skaičius 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti 2023–2024 mokslo metais III gimnazijos klasėje, 2024–2025 mokslo metais III ir IV gimnazijos klasėse, skirtas įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu.

 

Vidurinio ugdymo dalykų grupės / dalykai 

Pamokų skaičius turiniui įgyvendinti per dvejus metus 

Pamokų skaičius klasei per vienus metus / per savaitę 

III gimn. klasė 

(36 savaitės) 

IV gimn. klasė 

(34 savaitės) 

Privalomi dalykai 

Lietuvių kalba ir literatūra 

280 B*

420 A**

144 B (4) 

216 A (6) 

136 B (4) 

204 A (6) 

Lietuvių gestų kalba  

140 

72 

68 

Baltarusių / lenkų / rusų / vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra***  

280*** 

144 A (4) 

136 (4) 

Matematika 

280 B 

420 A 

144 B (4) 

216 A (6) 

136 B (4) 

204 A (6) 

Fizinis ugdymas  

210 

108 (3) 

102 (3) 

Privalomai pasirenkami dalykai 

Dorinis ugdymas 

Dorinis ugdymas (tikyba) 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Dorinis ugdymas (etika) 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Kalbinis ugdymas 

Užsienio kalba (anglų)

210 

108 (3) 

102 (3) 

Užsienio kalba (prancūzų)

210 

108 (3) 

102 (3) 

Užsienio kalba (vokiečių)

210 

108 (3) 

102 (3) 

Gamtamokslinis ir technologinis ugdymas 

Biologija 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Chemija 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Fizika 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Informatika 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Inžinerinės technologijos 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Visuomeninis ugdymas 

Istorija 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Geografija 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Ekonomika ir verslumas 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Filosofija 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Meninis ugdymas 

Dailė 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Muzika 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Šokis 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Teatras 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Medijų menas 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Taikomosios technologijos 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Brandos darbas (...) 

50 valandų 

Socialinė-pilietinė veikla 

ne mažiau kaip 70 valandų 

Pasirenkamieji dalykai, dalyko moduliai 

Profesinio mokymo programos modulis (...) 

110–440 

   

Laisvai pasirenkamasis dalykas: 

     

Užsienio kalba **** 

140–210 

72 (2) arba 108 (3) 

68 (2) arba 102 (3) 

Lotynų kalba ir Antikos kultūra

70

36 (1)

34 (1)

Astronomija 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Etninė kultūra 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Geografinės informacinės sistemos 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Menų istorija 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Psichologija 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Teisė 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Dalyko modulis: 

34, 36, 70, 140 

36 (1) arba 72 (2) 

34 (1) arba 68 (2) 

Planimetrija***** 

36 

36 (1) 

Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys****** 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Lietuvių kalbos rašyba, skyryba ir kalbos vartojimas 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Literatūra ir kitos medijos 

34 

36 (1) 

34 (1) 

Kūrybinis rašymas 

34 

36 (1) 

34 (1) 

Užsienio kalbos akademinių gebėjimų ugdymas(is) rengiantis studijoms (rašymas) 

 

34 

 

36 (1) 

 

34 (1) 

Pažintis su grožine literatūra anglų kalba 

34 

36 (1) 

34 (1)

Biologijos tiriamosios veiklos duomenų apdorojimo metodikos 

34 

36 (1) 

34 (1) 

Fizikiniai inžinerijos pagrindai 

34

36 (1) 

34 (1) 

Puslaidininkiai ir elektronika  

34 

34 (1) 

... (dalyko modulis) ******* 

34, 36, 70 arba 140 

36 (1) arba 72 (2) 

34 (1) arba 68 (2) 

Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę / per mokslo metus 

Po 25 pamokas III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę; 900 – III gimnazijos klasėje, 850 – IV gimnazijos klasėje.  

Po 27 pamokas III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę***. 

972 – III gimnazijos klasėje***; 918 – IV gimnazijos klasėje***. 

– 

Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius) klasei per 2 metus 

210 valandų 

Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti pamokų skaičius per 2 metus 

840 pamokų  

Maksimalus pamokų skaičius klasei, esant 3 ir daugiau gimnazijos IV klasių, – 51 pamoka per savaitę; mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, – 54 pamokos per savaitę. 

Maksimalus pamokų skaičius klasei, esant po vieną gimnazijos III ir IV klases, turinčias iki 20 mokinių, – 42 pamokos per savaitę;  mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, IV gimnazijos klasei – 46 pamokos per savaitę. 

Klasei gali būti skiriama ir daugiau pamokų, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir neviršijant Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše nustatytų klasės kontaktinių valandų skaičiaus per mokslo metus. 

Pastabos:  

* B     dalyko programos bendrasis kursas; 

** A  – dalyko programos išplėstinis kursas;

*** mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba;  

**** kaip laisvai pasirenkamas dalykas tęsiama pagrindiniame ugdyme pradėta mokytis antroji užsienio kalba arba naujai pradėta mokytis nauja užsienio kalba; 

***** matematikos dalyko privalomas modulis „Planimetrija“ III gimnazijos klasėje (36 pamokos); 

****** informatikos modulis „Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys“ (70 pamokų) privalomas mokiniams, pasirinkusiems mokytis informatiką; 

******* modulis gali būti pasirinktas mokytis tiek III, tiek IV gimnazijos klasėje. Moduliui mokytis gali būti skiriama 1–2 savaitinės pamokos. Modulio trukmė III gimnazijos klasėje – 36 pamokos, IV gimnazijos klasėje – 34 pamokos. Mokinys gali pasirinkti mokytis skirtingus modulius III ir IV gimnazijos klasėje. Mokyklos mokytojų parengtą modulio programą (modulių programas) tvirtina mokyklos vadovas.

Mokymosi metodai ir priemonės

Galimybė rinktis mokymosi metodus ir priemones

Siekdamas bendrųjų ugdymo tikslų, mokytojas turi visišką laisvę pasirinkti tinkamus ugdymo metodus ir priemones, susidaryti jų derinius, kurtis autentišką darbo stilių. Tai daroma atsižvelgiant į realią situaciją: mokinių poreikius ir galimybes, paties mokytojo gebėjimus ir savybes, kintantį sociokultūrinį kontekstą. Mokytojas turi teisę siūlyti savo individualias programas, pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas. Rinkdamasis metodus, mokytojas ugdymo procesą turi grįsti interpretaciniais, o ne reprodukciniais metodais.

Mokytojas mokymo procese taip pat skatinamas pritaikyti naujas kompiuterines ir informacines technologijas. Projektų metodas – vienas iš ugdymo būdų, padedančių integruoti formalųjį ir neformalųjį ugdymo turinį. Nuo 2017-2018 m. m. yra privaloma pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (pažintinė kultūrinė veikla), kuri yra sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Mokykla pati pasirenka, kiek šiai veiklai skirs pamokų per metus. Ši veikla turi būti organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose. Pavyzdžiui, muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose.

Vadovėliai ir pratybų sąsiuviniai nėra privalomos mokymosi priemonės. Mokytojas gali rinktis šaltinius, video ir audio įrašus ir kitas mokymosi priemones, kurios skatina mokinių kūrybiškumą, savarankiškumą ir t.t. Mokinio krepšelio metodikoje yra numatytos lėšos mokymosi priemonėms įsigyti.

Ugdymo turinio individualizavimas

Bendrosios programos suteikia mokykloms ir mokytojams realią galimybę įsitraukti į ugdymo turinio kūrimą. Tai yra, pritaikyti ugdymo turinį ir metodus klasės ir individualiems moksleivių poreikiams ir galioms, derinti su mokyklos keliamais tikslais, mokytojo turima patirtimi ir ištekliais. Individualūs mokymo metodai taikomi dirbant su gabiaisiais ir mokymosi sunkumų patiriančiais mokiniais.

Mokytojai taiko tokius mokymo metodus, kurie ugdo mokinių aktyvumą, savarankiškumą, kritinį ir kūrybinį mąstymą, konstruktyvumą, gebėjimą spręsti problemas, orientuotis aplinkoje, atsakingai veikti.

Mokykla sudaro sąlygas mokiniui pasirengti individualų ugdymo planą, vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro.