Kalbant apie valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų įvairovę, galima išskirti kelis pavyzdžius. Pirmiausiai tai yra mokyklos, kurios kartu su bendruoju ugdymu įgyvendina ir specializuoto ugdymo programas. Tai gali būti bendrojo ugdymo mokyklos su muzikos, dailės, menų, sporto, inžinerinėmis specializuoto ugdymo programomis. Kitas pavyzdys – Vilniaus lietuvių namai. Tai yra mokykla, skirta lietuvių kilmės vaikams, norintiems mokytis Lietuvoje. Trečias pavyzdys – tautinių mažumų mokyklos. Jos yra skirtas mokiniams, kurie nori mokytis savo tautinės mažumos kalba ir kartu – valstybine kalba. Taip pat yra kelios bendrojo ugdymo mokyklos, įgyvendinančios netradicinio ugdymo sampratų elementus. Pastarųjų mokyklų yra ir valstybinių, ir privačių. Jei mokykla savo ugdymą grindžia visa netradicinio ugdymo samprata, ji turi būti privati. Pavyzdžiui, mokyklos, grindžiančios savo ugdymą M. Montessori, Valdorfo, Jėzuitų, Katalikiško ugdymo samprata, yra privačios. 

Valstybės ir savivaldybių mokyklose galimos ir mokymosi formų alternatyvos – mokymasis nuotoliniu būdu bei visos dienos mokykla. 

Ugdymo turinio įvairovė

Bendrojo ugdymo mokyklos, įgyvendinančios specializuoto ugdymo programas

Šiose mokyklose mokosi vaikai, itin gabūs muzikai, šokiui, dailei, sportui, inžinerijai.  Vienoje mokykloje jie įgyja bendrąjį išsilavinimą ir kartu yra visapusiškai ugdomi specialiųjų dalykų. Taigi, šių mokyklų misija – ugdyti jaunuosius meno, sporto, inžinerijos profesionalus. Kadangi specializuoti mokslai reikalauja gabumų – muzikantui reikalinga klausa, dailininkui – akies aštrumas ir t.t., įprastai tokios mokyklos mokinius priima konkurso, kurio metu patikrinami būsimo mokinio gebėjimai, būdu. Pačios mokyklos įprastai yra gimnazijos tipo bendrojo ugdymo mokyklos. Kadangi ugdant jaunuosius specialistus yra reikalingas ugdymo nuoseklumas, šios gimnazijos vaikus moko nuo 1(5) iki 12 klasės. Kaip ir kitos bendrojo ugdymo mokyklos, šios mokyklos vadovaujasi švietimo, mokslo ir sporto ministro kas dvejus metus tvirtinamais Bendraisiais ugdymo planais. Pagal juos mokyklos pasirengia ir pasitvirtina savo ugdymo planus. Šios mokyklos, įgyvendindamos specializuoto ugdymo programas, gali perskirstyti iki 25 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose skiriamo bendro pamokų skaičiaus ir dalykų turinio tarp keleto dalykų ar tarp visų. Specializacijos dalykams gali būti naudojamas neformaliajam švietimui skiriamas laikas. Ir jis gali būti gerokai didinamas. Taip pat, jei mokyklos bendruomenė sutinka, specializacijos dalykams skirtos pamokos ar kito formato užsiėmimai gali vykti ir šeštadieniais. Šiose mokyklose besimokančiam mokiniui minimalus pamokų skaičius  per savaitę yra 31 savaitinė pamoka. Mokinių gebėjimų patikrinimas vyksta kas trimestrą ar semestrą. Mokinio pasiekimai vertinami kaip ir kitose bendrojo ugdymo mokyklose. Kaip ir kitų bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai, šių mokyklų ugdytiniai laiko baigiamuosius brandos egzaminus, kuriuos išlaikę įgyja vidurinį išsilavinimą. 

Tautinių mažumų mokyklos

Pagal Švietimo įstatymą, tautinės mažumos gali mokytis mokyklose, kuriose ugdymo procesas organizuojamas tautinės mažumos kalba. Tokios mokyklos steigiamos gausiai tautinių mažumų gyvenamose vietovėse, miestuose ar net miestų rajonuose. Šiuo metu Lietuvoje veikia rusų ir lenkų mokyklos, yra kelios baltarusių bei žydų mokyklos (pastarosiose ugdymas vyksta lietuvių arba lietuvių ir rusų kalbomis. Hebrajų kalbos mokomasi kaip dalyko.) Priėmimas į šias mokyklas vyksta savivaldybių nustatyta tvarka. Plačiau apie tai pateikta 6.1 skyriuje „Pagrindinio ugdymo organizavimas“ ir 6.7 skyriuje „Vidurinio ugdymo organizavimas“. Ugdymas, mokinių žinių patikrinimas ir pažangos vertinimas šiose mokyklose organizuojamas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus dvejų metų Bendruosius ugdymo planus. Daugiau apie ugdymo planus pateikta skyriuose 6.2 „Pagrindinis ugdymas: mokymas ir mokymasis“ ir 6.8 „Vidurinis ugdymas: mokymas ir mokymasis“. Apie mokinių pasiekimų vertinimus galima plačiau sužinoti skyriuose 6.3 „Mokinių pasiekimų vertinimas pagrindiniame ugdyme“ ir 6.9 „Mokinių pasiekimų vertinimas viduriniame ugdyme“. Svarbu, kad šiose mokyklose ugdymo programos vykdomos dvikalbio ugdymo būdu: tautinės mažumos kalba ir lietuvių kalba. Kiekviena mokykla užtikrina minimalų dalykų, kurių mokoma lietuvių kalba, skaičių. Jei tėvai ar mokiniai pageidauja lietuvių kalba mokytis daugiau dalykų nei nustatyta teisės aktais, mokykla privalo tai užtikrinti.

Vilniaus lietuvių namai

Atsižvelgiant į istorijos žiaurumus, kai per antrąjį pasaulinį karą buvo masiškai tremiami Lietuvos gyventojai, o kiti bėgo nuo karo žiaurumų, atgavus nepriklausomybę 1990 m., siekiant palaikyti ryšį su diaspora, buvo įsteigti Vilniaus lietuvių namai. Ši gimnazija, priimanti vaikus nuo 1 iki 12 klasės, yra skirta lietuvių kilmės tremtinių, politinių kalinių anūkams ir proanūkiams, užsieniečių vaikams, nemokantiems lietuvių valstybinės kalbos, Lietuvos piliečių, gyvenančių užsienyje, atvykusių  ar grįžusių į Lietuvą, vaikams. Tai nėra vienintelė Lietuvoje mokykla, priimanti migrantų ir reemigrantų vaikus, bet ji yra orientuota būtent į užsienio lietuvių, ypač tremtinių, vaikų ugdymą. Pirmiausiai į šią mokyklą priimami aukščiau paminėti vaikai. Jei lieka laisvų vietų ir mokinio mokymosi pasiekimai yra 7 ir daugiau, į šią mokyklą mokytis gali būti priimtas ir ne užsienio lietuvių ar imigrantų vaikas. Ugdymas šioje mokykloje organizuojamas remiantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais dvejų metų Bendraisiais ugdymo planais. Kadangi šioje mokykloje daugiausiai priimami vaikai, nemokantys arba silpnai mokantys lietuvių kalbą, jie pirmaisiais metais klasėje ar grupėje mokosi lietuvių kalbos. Nuo antrų metų mokykloje jie įsilieja į bendrą ugdymo procesą. Jei mokinys patiria sunkumų dėl lietuvių kalbos, jis gali papildomai tobulinti šias žinias. Mokinio pasiekimų vertinimas ir išsilavinimo įgijimas vyksta taip pat kaip ir kitose mokyklose. 

Mokyklos, įgyvendinančios netradicinio ugdymo sampratos elementus

Pagal Netradicinio ugdymo koncepciją, valstybinės mokyklos gali įgyvendinti bendrąjį ugdymą kartu su atskirais netradicinio ugdymo elementais. Netradicinis ugdymas vyksta per neformalųjį švietimą. Vienas pavyzdžių – Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus, kuris bendrąjį ugdymą papildo sausumos kadetų ugdymo sampratos elementais. Šioje mokykloje siekiama su pagrindiniu ir viduriniu išsilavinimu įdiegti viešajam saugumui palaikyti ir krašto gynybai reikalingų kompetencijų pradmenis. Į šias mokyklas mokiniai priimami pagal savivaldybės ar valstybės nustatytas priėmimo taisykles. Kadangi šios mokyklos turi netradicinės mokyklos elementų, dažnai priimant vaikus į šias mokyklas vyksta motyvacinis pokalbis, įsitikinama, ar tėvai (globėjai) ir pats vaikas suvokia ugdymo specifiškumą. Ugdymas organizuojamas remiantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais dvejų metų Bendraisiais ugdymo planais. Iki 25 procentų bendruosiuose ugdymo planuose skiriamo bendro pamokų skaičiaus ir dalykų turinio gali būti perskirstyta tarp keleto dalykų ar tarp visų. Kaip ir tradicinių bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai, taip ir šių mokyklų mokiniai yra vertinami, matuojama jų pažanga. Baigiant pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas yra vertinami jų pasiekimai. Mokinys laikomas įgijęs vidurinį ugdymą, kai jis išlaiko brandos egzaminus kaip ir tradicinių mokyklų mokinys. 

Ugdymo organizavimo įvairovė

Visos dienos mokykla

Visos dienos mokyklai Lietuvoje keliamas tikslas – sudaryti sąlygas kokybiškam, įtraukiam, socialiai teisingam ir lygias galimybes užtikrinančiam vaikų ugdymui(si) visą dieną saugioje aplinkoje. VDM išskirtiniai bruožai: 

• ilgesnis negu įprastai mokykloje praleistas laikas;
• tikslingai planuojamas ir derinamas formalusis ugdymas ir neformalusis švietimas;
• teikiama individuali mokymosi, švietimo pagalba ir socialinės paslaugos vaikui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams);
• organizuojamas maitinimas dienos metu;
• į veiklas aktyviai įtraukiami verslo ir socialiniai partneriai ir užtikrinama saugi aplinka vaikui iki grįžtant į namus.

Mokyklos išbandė vieną iš VDM modelių, jį pritaikydamos pagal savo bendruomenės poreikius. 

VDM modeliai – pailgintos dienos (su dviem alternatyvomis) ir integruotos dienos.

Savivaldybės skatinamos savarankiškai finansuoti ir įgyvendinti pasiteisinusius VDM modelius. 

Nuotolinis mokymas

Lietuva kaip valstybė siekia palaikyti ryšį su savo diaspora užsienyje. Vienas būdų – sudaryti galimybę lietuvių emigrantų vaikams mokytis nuotoliniu būdu. Nuotolinis mokymasis taip pat naudojamas, kad grįžtančiųjų integracija būtų sklandesnė. Leidimą įgyvendinti bendrojo ugdymo programas nuotoliniu būdu išduoda Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 

Nuotolinis mokymas vykdomas dvejopai:

1. Pagal bendrąsias ugdymo programas. Tokiu atveju asmuo mokosi visų mokomųjų dalykų. Pabaigęs bendrojo ugdymo programą gauna atitinkamą dokumentą: pradinio, pagrindinio ugdymo baigimo pažymėjimą ar brandos atestatą (pabaigusiems tik dalį programos išduodama pažyma apie atitinkamos programos dalies baigimą).

2. Mokomasi „lituanistinio paketo“: pasirenkami tik lietuvių kalbos, literatūros, istorijos, geografijos kursai (išduodama pažyma apie šio kurso ar kursų baigimą).

Nuotolinis mokymas vykdomas Skype programa, naudojantis e-pamokomis, vaizdo įrašais ir kt. Į ugdymo įstaigą reikia atvykti tik dvyliktos klasės brandos egzaminams ir kai kuriais atvejais – dešimtos klasės žinių patikrinimui.

Nuotolinis mokymas yra nemokamas ir šiuo metu teikiamas šiose įstaigose:

• Vilniaus Ozo gimnazija; 1-8 klasės ir I-IV gimnazijos klasės;

• Šiaulių Simono Daukanto gimnazija; asmenys iki 20 metų, 9-12 klasės;

• Šiaulių Sandoros progimnazija, 1-8 klasės;

• Akmenės suaugusiųjų mokymo centras; asmenys nuo 16 metų, 5-12 klasės;

• Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras; 11-12 klasės;

• Klaipėdos „Vyturio" progimnazija 1-8 klasės.