Švietimo įstatyme nurodyta, kad Lietuvos švietimo sistema apima:

• formalųjį švietimą[i] (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, formalųjį profesinį mokymą, aukštojo mokslo studijas);
• neformalųjį švietimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį, kitą neformalųjį vaikų (taip pat formalųjį švietimą papildantį ugdymą) ir suaugusiųjų švietimą);
• savišvietą;
• švietimo pagalbą (profesinį orientavimą, švietimo informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje, konsultacinę, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir kitą pagalbą). 

Grafiškai Lietuvos švietimo sistema pavaizduota skyriuje „Apžvalga“.

Šiame skyriuje pateikiami švietimo etapai pradedant ankstyvuoju – ikimokykliniu ir priešmokykliniu – vaikų ugdymu. Toliau pristatomi bendrojo ugdymo etapai – pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas, ir tėvų (globėjų) bei mokinių teisės ir pareigos. Glaustai aptariamas profesinis mokymas ir aukštojo mokslo studijos. Skyriaus pabaigoje sugrįžtama prie neformalaus vaikų ir suaugusiųjų švietimo.  

Ankstyvasis vaikų ugdymas

Ikimokyklinis ugdymas

Ikimokyklinis ugdymas yra neformaliojo švietimo dalis. Ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, išskyrus tada, kai nustatyta, kad vaikas auga socialinės rizikos šeimoje. Ikimokyklinio ugdymo tikslas − padėti vaikams išsiugdyti savarankiškumo, pozityvaus bendravimo su bendraamžiais ir suaugusiaisiais pradmenis, pradėti mokytis kūrybiškumo ir mokėjimo mokytis.

Tėvai (globėjai) patys ugdo vaiką šeimoje arba, jei tėvai (globėjai) nori, vaikas yra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą.  Vaikas gali būti ugdomas pagal šią programą nuo gimimo iki jis / ji pradeda priešmokyklinį ugdymą. Įprastai tai yra tie mokslo metai, kuriais vaikui sueina 6 metai. Tėvų pageidavimu priešmokyklinį ugdymą vaikas gali pradėti nuo 5 metų, bet ne anksčiau.

Ikimokyklinio ugdymo programą vykdo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas. Tai gali būti tiek valstybės / savivaldybės teikėjas, tiek nevalstybinis. Ikimokyklinio ugdymo programą rengia pats ikimokyklinio ugdymo teikėjas. Rengdamas programą, teikėjas remiasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais ikimokyklinio ugdymo programų kriterijais.

Visiems vaikams, nesvarbu, ar lankytų privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ar valstybinę, yra skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“. Valstybė kiekvienam vaikui skiria lėšų 4 valandoms  per dieną ugdyti (20 val. per savaitę). Jei ugdymas trunka ilgiau, trūkstamas lėšas skiria įstaigos steigėjas, sumoka tėvai, paaukoja rėmėjai. Vaikui, turinčiam didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, yra skiriamos didesnės ugdymo lėšos.

Priešmokyklinis ugdymas

Priešmokyklinis ugdymas yra neformaliojo švietimo dalis. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Priešmokyklinio ugdymo tikslas – padėti pasirengti sėkmingai mokytis mokykloje.

Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai jam / jai tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų prašymu, bet ne anksčiau, negu jam / jai sueina 5 metai.

Priešmokyklinio ugdymo programą vykdo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas. Tai gali būti tiek valstybės / savivaldybės teikėjas, tiek nevalstybinis. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Minimali priešmokyklinio ugdymo programos trukmė – 640 val. Priešmokyklinio ugdymo teikėjas pasirenka, kokia bus dienos trukmė – ar minimali, ar 6, 8, 10 valandų per dieną.

Visiems vaikams, nesvarbu, ar lankytų privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ar valstybinę, yra skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“. Valstybė kiekvienam vaikui skiria lėšų 4 valandoms  per dieną ugdyti (20 val. per savaitę). Jei ugdymas trunka ilgiau, trūkstamas lėšas padengia įstaigos steigėjas, sumoka tėvai, paaukoja rėmėjai. Vaikui, turinčiam didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, yra skiriamos didesnės ugdymo lėšos. Vaikams, besiugdantiems pagal priešmokyklinio ugdymo programą tautinės mažumos kalba, mokymo lėšos didinamos 5 procentais.

Bendrasis ugdymas

Vaikas privalo mokytis iki 16 metų. Tai reiškia, kad jis privalo mokytis pagal pradinio ugdymo programą ir praktiškai baigia pagrindinio ugdymo programą.

Pradinis ugdymas

Pradinis ugdymas yra formaliojo švietimo dalis. Pradinis ugdymas yra privalomas, nes, pagal įstatymus, vaikai privalo mokytis iki 16 metų. Pradinio ugdymo tikslas yra trejopas: suteikti mokiniui dorinės ir socialinės, kultūrinės brandos pradmenis; išugdyti elementarų raštingumą; padėti jam pasirengti sėkmingai mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą.

Pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. Jei vaikas pradėjo mokytis anksčiau pagal priešmokyklinio ugdymo programą, jis / ji pradeda anksčiau mokytis ir pagal pradinio ugdymo programą. Vaikas pagal pradinio ugdymo programą ugdomas iki 10 (11) metų.

Pradinio ugdymo programa yra 4 metų (1-4 klasės). Bendrojo ugdymo mokyklos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams gali pasiūlyti parengiamuosius mokymosi metus. Tai yra, per trejus metus išeinamas 1 ir 2 klasių kursai. Pradinis išsilavinimas įgyjamas baigus pradinio ugdymo programą. 

Pradinio ugdymo programas vykdo bendrojo ugdymo ir kitos mokyklos ar kitas švietimo teikėjas. Tai gali būti tiek valstybės / savivaldybės teikėjas, tiek nevalstybinis. Pradinis ugdymas vykdomas pagal mokyklos patvirtintą ugdymo planą. Mokykla rengia ugdymo planą vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, Pradinio ugdymo bendrąja programa, konkrečių metų pradinio ugdymo programos bendruoju planu ir kt. teisės aktus. Vaikui, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčiam mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, sudaromos sąlygos mokytis namuose, savarankiškai mokytis ir laikyti egzaminus.

Visiems mokiniams, nesvarbu, ar lankytų privačią pradinio ugdymo įstaigą, ar valstybinę, yra skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“. Tai yra ugdymui skiriamos lėšos. Ūkio lėšas, jei tai yra valstybės ar savivaldybės mokykla, skiria valstybė / savivaldybė. Jei tai yra nevalstybinė mokykla, trūkstamas ugdymo ir ūkio lėšas skiria mokyklos steigėjas, mokestį moka tėvai. Mokyklą gali remti rėmėjai.

Pagrindinis ugdymas

Pagrindinis ugdymas yra formaliojo švietimo dalis. Pagal įstatymus, vaikai privalo mokytis iki 16 metų. Taigi, privalomasis mokymasis paprastai trunka iki 10 klasės. Tai apima visą arba beveik visą pagrindinio ugdymo programą.  Pagrindinio ugdymo tikslas yra kompleksinis: suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus; bendrąjį raštingumą; technologinio raštingumo pradmenis; ugdyti tautinį sąmoningumą; išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau.

Mokinys pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, kai jis / ji įgija pradinį išsilavinimą. Įprastai mokinys tuo metu yra 10 (11) metų ir pagal šią programą mokosi iki 16 (17) metų.

Pagrindinio ugdymo programa yra sudaryta iš dviejų dalių.  I programos dalis trunka 4 metus (apima 5-8 klases). II dalis – 2 metus ir apima 9-10 (I-II gimnazijos) klases.  Pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą.

Pagrindinio ugdymo programas vykdo bendrojo ugdymo ir kitos mokyklos ar kitas švietimo teikėjas. Tai gali būti tiek valstybės / savivaldybės teikėjas, tiek nevalstybinis. Pagrindinis ugdymas vykdomas pagal mokyklos patvirtintą ugdymo planą. Mokykla rengia ugdymo planą vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, konkrečių metų bendraisiais ugdymo planais ir kt. teisės aktais. Mokiniui, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčiam mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, sudaromos sąlygos mokytis namuose, savarankiškai mokytis ir laikyti egzaminus.

Visiems mokiniams, nesvarbu, ar lankytų privačią ugdymo įstaigą, ar valstybinę, yra skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“. Tai yra ugdymui skiriamos lėšos. Ūkio lėšas, jei tai yra valstybės ar savivaldybės mokykla, skiria valstybė / savivaldybė. Jei tai yra nevalstybinė mokykla, trūkstamas lėšas skiria mokyklos steigėjas, mokestį moka tėvai. Mokyklą gali remti rėmėjai.

Vidurinis ugdymas

Vidurinis ugdymas yra formaliojo švietimo dalis. Vidurinis ugdymas nėra privalomas, bet jį garantuoja valstybė. Vidurinio ugdymo tikslas yra trejopas: padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą; dorinę, tautinę ir pilietinę brandą; profesinės kompetencijos pradmenis.

Mokinys pradeda mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, kai jis / ji įgija pagrindinį išsilavinimą. Mokiniai įprastai pagal vidurinio ugdymo programą mokosi nuo 16 (17) iki 18 (19) metų.

Vidurinio ugdymo programa yra dvejų metų. Ji teikiama 11-12 (III-IV gimnazijos) klasėse. Ją sudaro privalomi ir pasirenkami bendrojo ugdymo bei galimi profesinio mokymo moduliai. Jei vidurinio ugdymo programa vykdoma kartu su profesiniu mokymu, programa trunka ilgiau nei 2 metus. Vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos egzaminus. 

Vidurinio ugdymo programas vykdo bendrojo ugdymo mokyklos ar kitas švietimo teikėjas. Tai gali būti tiek valstybės / savivaldybės teikėjas, tiek nevalstybinis. Vidurinis ugdymas vykdomas pagal mokyklos patvirtintą ugdymo planą. Mokykla rengia ugdymo planą vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, konkrečių metų bendraisiais ugdymo planais ir kt. teisės aktais. Mokiniui, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčiam mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, sudaromos sąlygos mokytis namuose, savarankiškai mokytis ir laikyti egzaminus.

Visiems mokiniams, nesvarbu, ar lankytų privačią ugdymo įstaigą, ar valstybinę, yra skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“. Tai yra ugdymui skiriamos lėšos. Ūkio lėšas, jei tai yra valstybės ar savivaldybės mokykla, skiria valstybė / savivaldybė. Jei tai yra nevalstybinė mokykla, trūkstamas lėšas skiria mokyklos steigėjas, mokestį moka tėvai. Mokyklą gali remti rėmėjai.

Mokinių ir tėvų (globėjų) teisės ir pareigos

Svarbiausia teisė, kurią turi kiekvienas Lietuvos pilietis ir nuolatos ar laikinai Lietuvoje gyvenantis užsienietis, tai teisė mokytis, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją. Kiekvienam Lietuvos piliečiui, nuolatos ar laikinai Lietuvoje gyvenančiam užsieniečiui valstybė garantuoja:

1) priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą;

2) aukštojo mokslo studijų arba profesinio mokymo, suteikiančio pirmąją kvalifikaciją, prieinamumą. 

Mokinių teises ir pareigas detaliai nustato Švietimo įstatymo 46 str. Žemiau pateikiamos dalis jų.

Tėvų (globėjų, rūpintojų) teises ir pareigas detaliai nustato Švietimo įstatymo 47 str. Žemiau pateikiamos dalis jų.

Profesinis mokymas

Profesinis mokymas nėra privalomas, bet valstybė garantuoja pirminio profesinio mokymo prieinamumą. Profesinis mokymas gali būti pirminis, kai įgyjama pirmoji kvalifikacija. Tęstinio profesinio mokymo metu asmuo tobulina turimą kvalifikaciją arba įgyja naują.

Mokinys mokytis profesijos gali ne anksčiau kaip 14 metų. Mokinys, kuris nebaigė pagrindinio ugdymo, mokosi profesijos ir kartu – pagal pagrindinio ugdymo programą. Mokinys, kuris jau įgijo pagrindinį ugdymą, gali mokytis tik profesijos arba profesijos ir kartu mokytis pagal vidurinio ugdymo programą. Profesinio mokymo ir pagrindinio ugdymo programa trunka 3 metus. Profesinio mokymo su viduriniu ugdymu programos trukmė – taip pat 3 metai. Profesinio mokymo programa be pagrindinio ar vidurinio ugdymo trunka nuo 1 iki 2 metų.

Baigęs formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) gavęs savo kompetencijų įvertinimą, mokinys įgyja atitinkamo lygio kvalifikaciją. Mokinys, lygiagrečiai su profesinio mokymo programa baigęs pagrindinio ugdymo programą, įgyja pagrindinį išsilavinimą. Baigęs vidurinio ugdymo programą ir išlaikęs brandos egzaminus, mokinys įgyja vidurinį išsilavinimą. 

Tęstinis profesinis mokymas apima asmenų formalųjį ir neformalųjį profesinį mokymą. Asmeniui, baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija. 

Profesinį mokymą teikia profesinio mokymo įstaiga, laisvasis mokytojas, kitas profesinio mokymo paslaugas teikiantis asmuo, kuriam profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla. Rengdamos mokymo programas profesinio mokymo įstaigos kartu su darbdavių atstovais vadovaujasi atitinkamu profesinio rengimo standartu bei nustatytais bendraisiais reikalavimais.

Pirminiame profesiniame mokyme finansuojamos valstybės finansuojamos studijų vietos. Vietas – kokioje profesinio mokymo įstaigoje ir kiek – valstybė nustato, įvertinusi nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją, profesinio mokymo įstaigas ir kvalifikacijas, sektorinių profesinių komitetų siūlymus dėl galimybių vykdyti profesinį mokymą pameistrystės būdu ir kt. Ūkio lėšas skiria institucija, turinti įstaigos savininko statusą. Tęstinis profesinis įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkininko ūkio darbuotojų mokymas vykdomas įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkininko ūkio arba besimokančiųjų lėšomis.

Aukštojo mokslo studijos

Aukštojo mokslo studijos yra formaliojo švietimo dalis. Aukštasis mokslas nėra privalomas, bet valstybė garantuoja aukštojo mokslo studijų prieinamumą.

Aukštojo mokslo studijos teikiamos asmeniui, įgijusiam vidurinį išsilavinimą, tai yra, baigusiam 12 klasių ir gebančiam savarankiškai studijuoti.

Aukštojo mokslo studijų programas vykdo aukštosios mokyklos – universitetai ir kolegijos. Studijų programos yra universitetinės ir koleginės.  

Studijos aukštosiose mokyklose vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas.

Laipsnį suteikiančios studijos gali būti trijų pakopų. Pirmoji pakopa yra profesinio bakalauro ir bakalauro, antroji – magistrantūros, trečioji – doktorantūros. Profesinio bakalauro studijų programas vykdo kolegijos, o bakalauro – universitetai. Antrosios pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas vykdo universitetai. Doktorantūrą vykdo universitetai arba universitetai kartu su mokslinių tyrimų institutais. 

Laipsnio nesuteikiančios studijų programos skiriamos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti. Tai yra rezidentūra, pedagoginės studijos[ii], gali būti kitos Vyriausybės nustatytos studijų kryptys.

Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės. Nuolatinių studijų įprasta vienerių metų apimtis yra 60 kreditų. Ji gali būti kitokia, bet ne mažesnė kaip 45 kreditai. Ištęstinių studijų vienų metų apimtis turi būti ne didesnė kaip 45 kreditai. Bendra ištęstinių studijų trukmė negali būti daugiau kaip 1,5 karto ilgesnė negu nuolatinės studijos (taikant 60 kreditų normą).

Profesinio bakalauro ir bakalauro studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 180 / 210 ir ne didesnė kaip 240 kreditų. Magistrantūros studijų apimtis yra 90 − 120 kreditų. Doktorantūros nuolatinės formos studijų trukmė yra iki 4 metų, o ištęstinės studijų formos – iki 6 metų. Baigus aukštojo mokslo studijų programas įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija. 

Asmenys, stojantys į valstybinę aukštąją mokyklą, gali pretenduoti į valstybės finansuojamą studijų vietą. Tokiu atveju studentas nemoka už studijas. Asmenys, kurie geriausiais rezultatais baigė bendrojo ugdymo mokyklą ir nori mokytis nevalstybinėje aukštojoje mokykloje, gali gauti valstybės studijų stipendiją. Šios stipendijos dydis metams atitinka norminės vienerių metų studijų kainos dydį. Jei aukštosios mokyklos nustatyta metinė studijų kaina yra didesnė už norminę studijų kainą, likusią studijų mokesčio dalį turi kompensuoti pats studentas.  

Neformalusis švietimas (išskyrus ankstyvąjį ugdymą)

Neformalusis vaikų švietimas

Neformalusis vaikų švietimas (NVŠ) skirstomas į neformalųjį švietimą ir formalųjį švietimą papildantį ugdymą (FŠPU). FŠPU skiriasi nuo neformaliojo vaikų švietimo tuo, kad jis yra vykdomas pagal ilgalaikes programas ir sistemiškai plečia tam tikros srities žinias, stiprina gebėjimus ir įgūdžius, suteikia asmeniui papildomas dalykines kompetencijas. FŠPU programos pavyzdys − dešimtmetė muzikos programa formalųjį švietimą papildančioje muzikos mokykloje.

Vaikas pagal neformaliojo vaikų švietimo programą gali būti ugdomas nuo pat gimimo. Pagal FŠPU programą vaikai pradeda mokytis maždaug nuo 4 metų.

Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Neformaliai mokantis asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis. Vaikų muzikos, dailės, meno, sporto ar kitoje mokykloje išeita ilgalaikio meninio ugdymo programa gali būti pripažįstama kaip profesinio mokymo modulis.

Mokesčio dydį už neformalųjį švietimą valstybinėje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje nustato institucija, turinti savininko statusą. Jei NVŠ teikėjas – nevalstybinė institucija, mokesčio dydį nustato teikėjo savininkas ar pats teikėjas. Mokyklinio amžiaus vaikams valstybė skiria „NVŠ krepšelį“, kuris turi būti 10-20 eurų (rekomenduojama, kad tai būtų 15 eurų mokiniui).

Neformalusis suaugusiųjų švietimas

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo paskirtis – sudaryti sąlygas asmeniui mokytis visą gyvenimą, tenkinti pažinimo poreikius, tobulinti įgytą kvalifikaciją, įgyti papildomų kompetencijų.

Neformalusis suaugusiųjų švietimas teikiamas kiekvienam jį pasirinkusiam asmeniui. Asmuo turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų. Neformalųjį suaugusiųjų švietimą gali teikti visi švietimo teikėjai. 

Neformaliojo švietimo būdu įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip baigta formaliojo švietimo ar studijų programos dalis.

Ugdymasis šeimoje

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. šeimos gali ugdyti vaikus namuose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Norą ugdytis šeimoje turi pareikšti pats vaikas ir jo tėvai (globėjai, rūpintojai). Ne visos mokyklos gali sudaryti sąlygas ugdytis šeimoje, todėl savivaldybė tvirtina savivaldybės teritorijoje veikiančių mokyklų, galinčių padėti ugdytis šeimoje, sąrašą. Pasirinkus ugdymo namuose formą, tai galima pradėti nuo konkrečių metų mokslo pradžios, o ne bet kuriuo mokslo metų metu.

Galimybių ugdytis šeimoje vertinimas. Mokyklos vadovas sudaro grupę, kurį įvertina, ar vaikas gali ugdytis šeimoje. Grupę sudaro savivaldybės administracijos, švietimo pagalbos / pedagoginės psichologinės tarnybos, kitų institucijų atstovai, mokyklos mokytojai. Grupė vertina:

• ar per paskutinius porą metų nėra įrašų apie šeimą, rodančių, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) negali pasirūpinti vaiku, ar pačiam vaikui nėra skirta specialistų pagalba;
• ar namų aplinka yra tinkama ugdytis šeimoje (yra mokymosi vieta, internetas ir pan.);
• ar vaikas yra brandus mokytis pagal 1-os klasės programą (jei norima pradėti vaiką ugdyti namuose nuo pirmos klasės). Jei norima vaiką ugdyti vyresnėje klasėje, vaiko lygšioliniai pasiekimai turi būti vertinti mažiausiai kaip patenkinami;
• ar tėvai (globėjai, rūpintojai) yra pasirengę ugdyti vaiką šeimoje – geba sudaryti ugdymosi planą, žino, kokias kompetencijas ugdys ir pan.;
• paties vaiko nusiteikimą ugdytis šeimoje (tai vertina psichologas individualaus pokalbio su vaiku metu).

Jei grupė įvertina, kad vaikas gali ugdytis šeimoje, mokykla su vaiko tėvais (globėjais, rūpintojais) sudaro mokymo sutartį.

Reikalavimai tėvams (globėjams, rūpintojams). Tėvai (globėjai, rūpintojai) neturi turėti pedagoginio išsilavinimo, norėdami ugdyti vaiką šeimoje. Bet tėvams yra keliami tam tikri reikalavimai be jau minėtų reikalavimų aplinkai. Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi užtikrinti, kad vaikas dalyvautų neformaliajame ugdyme, vyktų vaiko socializacija. Kartu tėvai (rūpintojai, globėjai) turi pasirūpinti vaiko sveikatos periodiniu tikrinimu, užtikrinti, kad vaikas atvyktų į mokyklą konsultacijoms, pažangai patikrinti ar atsiskaityti. Mokslo metų pabaigoje mokyklai pateikti Vaiko individualios pažangos ataskaitą ir prieš naujus mokslo metus pateikti specialų klausimyną apie ateinančių metų vaiko ugdymo planą.

Priemonės vaiko pažangai stebėti ir užtikrinti. Mokykla priskiria vaiką, kuris pradeda mokytis namuose, konkrečiai klasei. Mokykla aprūpina vaiką dalykų vadovėliais, paskiria mokytojus, kurie konsultuos mokinį. Mokslo metų pradžioje su vaiko tėvais (rūpintojais, globėjais) raštiškai susitariama, kokių dalykų mokysis vaikas, kokios kompetencijos ir pasiekimai bus vertinami. Mokiniui teikiamos konsultacijos. Priešmokykliniame ugdyme galimos ne daugiau kaip 18 valandų konsultacijų per mokslo metus, pagal pradinio ugdymo programą ne daugiau kaip 32 valandos per mokslo metus, pagal pagrindinio ugdymo programą ne daugiau kaip 76 valandas per mokslo metus, pagal vidurinio ugdymo programą ne daugiau kaip 44 valandas per mokslo metus. Mokykla du kartus per metus vertina mokinio pažangą ir pasiekimus. Jei mokinys neatvyksta į vertinimą be pateisinamos priežasties, bent vieno dalyko pasiekimai įvertinami neigiamai, vaikui nesudaromos sąlygos socializuotis, nustatomi vaiko teisių pažeidimai arba vaikui yra taikoma atvejo vadyba, mokykla gali nutraukti mokymosi namuose sutartį vienašališkai ir vaikas turi toliau mokytis mokykloje.