Mokytojams yra sudaromos sąlygos tobulinti kvalifikaciją. Mokyklos steigėjas užtikrina, kad mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims būtų apmokėtos ne mažiau kaip 5 dienų per metus kvalifikacijos tobulinimo išlaidos. Ne rečiau kaip kartą per trejus metus pedagoginiai darbuotojai, atsižvelgdami į savo pedagoginės veiklos specifiką, privalo tobulinti savo kvalifikaciją socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo ir kitose srityse. Tokia nuostata įtvirtinta Švietimo įstatyme.

Kvalifikacijos tobulinimas – neformalusis švietimas ir savišvieta, kuriais siekiama įgyti, plėtoti profesinei veiklai reikalingas kompetencijas.

 2012 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu buvo patvirtinta Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcija. Koncepcijoje išskiriamos šios kompetencijų įgijimo formos:

• individualus tobulinimasis (įskaitant mokslinę veiklą, profesines publikacijas); 
• kolegialus dalijimasis patirtimi (metodinių grupių, dalykinių asociacijų veikla, pamokų ir kitos pedagoginės veiklos demonstravimas ir stebėjimas, konsultavimas ir konsultavimasis); 
• specializuoti renginiai (kursai, seminarai, mokymai, praktikos); 
• akademinis (aukštesnės pakopos ar kitos krypties, gretutinės, laipsnio nesuteikiančios studijos); 
• viešoji nedarbinė veikla (visuomeninė, kultūrinė, meninė raiška). 

Pagal šios koncepcijos nuostatas, kvalifikacijos tobulinimas turi nuosekliai pratęsti pedagogo rengimą aukštojoje mokykloje ir trukti visą profesinės veiklos laikotarpį. Ypač pabrėžiama visokeriopa pagalba trūkstamoms kompetencijoms įgyti pirmaisiais pedagoginio darbo metais. 

Prioritetines kvalifikacijos tobulinimo sritis kas trejus metus tvirtina Švietimo, mokslo ir sporto ministras. 2023–2025 m. patvirtintos šios prioritetinės kvalifikacijos tobulinimo sritys:

• skaitmeninių kompetencijų stiprinimas;
• kompetencijų, reikalingų įtraukties principui įgyvendinti, tobulinimas;
• pilietinio ugdymo kompetencijų stiprinimas;
• ugdymo praktikos ir didaktikos kompetencijų tobulinimas;
• lyderystės ugdymui ir mokymuisi kompetencijų tobulinimas.  

Organizaciniai aspektai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja lėšas profesiniam pedagogų tobulėjimui, organizuoja, koordinuoja ir drauge su kitomis mokytojų profesiniu tobulėjimu suinteresuotomis institucijomis vykdo mokytojų profesinio tobulėjimo sistemos tyrimus, kvalifikacijos tobulinimo renginių poreikio analizę.

Institucijų, organizuojančių mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, tipai: metodiniai centrai prie mokyklų; savivaldybių mokytojų švietimo centrai; kvalifikacijos tobulinimo institucijos prie aukštųjų mokyklų. Mokytojų kvalifikacijai tobulinti skirtus renginius gali organizuoti ir nevyriausybinės organizacijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžios įstaigos.

Mokytojai, pageidaujantys dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, gali kreiptis į savo mokyklos už atestaciją ir kvalifikacijos tobulinimą atsakingus vadovus arba tiesiai į regioninius mokytojų švietimo centrus. Savivaldybių švietimo padaliniai, regioniniai mokytojų švietimo centrai nuolat skelbia kvalifikacijos tobulinimo programų, seminarų ir kitų renginių planus.

Kvalifikacijos tobulinimo institucijų paslaugos yra mokamos. Didžioji dalis kvalifikacijos tobulinimo renginių yra padengiama iš valstybės ir savivaldybių biudžeto, o kai kurie – pačių mokytojų asmeniškai. Pradėjus įgyvendinti bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo reformą, lėšos kvalifikacijai tobulinti yra numatomos mokyklos biudžete ir jų absoliutus dydis priklauso nuo mokinių skaičiaus mokykloje.

Priėmus Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepciją, mokytojo kvalifikacijos tobulinimas, kaip ir anksčiau, numatomas finansuoti iš valstybės ir savivaldybių biudžeto, pačių mokytojų lėšų ir kitų šaltinių. 

Kvalifikacijos tobulinimo programos turi atitikti temų aktualumo, išsamumo, įgyvendinimo nuoseklumo, mokymosi metodų ir veiklų bei jų trukmės dermės su kitomis programų dalimis ir laukiamais rezultatais reikalavimus.

Paskata dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose

Mokytojui dalyvavimas kvalifikacijos tobulinimo renginiuose yra svarbus, nes 5 kvalifikacijos tobulinimo dienos per metus yra būtina sąlyga atestuojantis aukštesnei ar pasitvirtinant turimą kvalifikacinę kategoriją. Aukštesnė kvalifikacinė kategorija lemia didesnį atlyginimą.

Reikšmingos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paskatos yra teisė ir galimybė rinktis tobulinimosi sritis ir formas, derinant jas su švietimo įstaigos ir nacionaliniais poreikiais, galimybė daryti vadybos karjerą, įgijus reikiamą vadybinę kompetenciją. Taip pat pasitenkinimas sėkmingu darbu, įgijus naujas ar aukštesnes kompetencijas.