Finansavimas

Mokslo ir studijų įstatyme  numatyta, kad mokslo ir studijų institucijų lėšas sudaro:

• valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms; 
• mokslo ir studijų institucijoms skiriamos valstybės biudžeto lėšos studijoms; 
• valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms; 
• pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų; 
• lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas; 
• valstybės fondų lėšos; 
• tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos; 
• lėšos, gautos kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą; 
• kitos teisėtai gautos lėšos. 

Valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai plėtoti, administravimui ir ūkiui bei kitoms reikmėms. Valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai plėtoti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos pagal valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos vertinimo rezultatus.

Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti, tiksliniam studijų finansavimui, valstybės paskoloms ar valstybės remiamoms paskoloms, socialinėms stipendijoms ir kitai paramai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki kiekvienų metų vasario 16 d. paskelbia preliminarų valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių kiekvienoje iš studijų sričių arba studijų krypčių. Taip pat Švietimo, mokslo ir sporto ministras kasmet patvirtina normines visų studijų pakopų ir laipsnio nesuteikiančių studijų kainas.

Priėmimas į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas yra organizuojamas centralizuotai. Jį organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti. Abiturientai konkuruoja atskirose studijų kryptyse ar šakose, išrikiuoti į geriausiųjų eiles pagal brandos egzaminų rezultatus. Asmenys norintys įstoti į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose turi būti išlaikę valstybinius lietuvių kalbos, užsienio kalbos ir matematikos egzaminus, o stojantieji į kolegijas valstybinius arba mokyklinius lietuvių kalbos, užsienio kalbos ir matematikos egzaminus. Matematikos egzamino išlaikymo reikalavimas nėra taikomas asmenims stojantiems į menų studijų programas.

Valstybės finansuojamų antrosios pakopos, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančių studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių pagal konkrečias studijų kryptis kiekvienais metais iki kovo 11 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Universitetams antrosios pakopos ir laipsnio nesuteikiančias studijų vietas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskirsto pagal jų mokslo (meno) veiklos rezultatus ir (arba) stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas pasirinkimą pagal studijų ar mokslo kryptį. Doktorantūros vietas mokslo ir studijų institucijoms Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskirsto pagal mokslo (meno) veiklos ir doktorantūros rezultatus.

Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes, valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose nevalstybinėse aukštosiose mokyklose ir užsienio aukštųjų mokyklų filialuose, įsteigtuose Lietuvoje, apmokėti gali būti skiriamos, jeigu tam tikri specialistai dėl objektyvių aplinkybių negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose. Lėšos šioms mokykloms skirstomos pagal 2012 m. Vyriausybės patvirtintą tvarkos aprašą.

Tikslinis studijų finansavimas

Nuo 2012 metų Lietuvoje, atsižvelgiant į valstybei ir sektoriaus ar regiono plėtrai būtinų, bet nebūtinai populiarių, specialistų poreikį bei siekiant užtikrinti efektyvų biudžeto lėšų paskirstymą, dalis studentų priimami į tikslines studijų vietas. Studijuojantys menus turi galimybę gauti dotacijas.  Tikslinį finansavimą aukštosios mokyklos gali gauti ne tik priimdamos studentus į pirmą kursą, bet ir jau studijuojančių už mokslą mokančių studentų studijų kainos daliai kompensuoti ir jų studijoms tęsti. Skiriant tikslinį finansavimą, studentas, aukštoji mokykla ir darbdavys pasirašo trišalę sutartį, kurioje, tarp kitų numatytų sąlygų yra ir tokios: darbdavys turi prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas, o studentas – trejus metus dirbti pagal įgytą specialybę. Prastai besimokantis studentas tikslinio krepšelio netenka ir turi valstybei kompensuoti į jo studijas investuotas lėšas, taip pat kaip ir nevykdantis sutarties įsipareigojimų absolventas.  Visi įsipareigojimai ir trišalės sutarties pavyzdys pateikiamas švietimo ir mokslo ministro patvirtintame valstybės tikslinio finansavimo studijų programoms įgyvendinti skyrimo tvarkos apraše.

Finansinė autonomija ir kontrolė

Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Aukštoji mokykla turi teisę pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, profesionalios meno veiklos, kultūros ir mokslo sklaidos kryptis ir formas; nustatyti studijų tvarką; nustatyti studijų kainą; rengti ir tvirtinti teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias studijų programas; teikti kitas švietimo, kvalifikacijos kėlimo, ekspertines paslaugas; leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą; nustatyti savo struktūrą, vidaus tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką; savo statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus; skirti stipendijas studentams iš savo ar rėmėjų lėšų; nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis formas; valdyti, naudoti, disponuoti savo turtą; verstis įstatymų nedraudžiama komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su aukštosios mokyklos veiklos tikslais.

Aukštosios mokyklos už valstybės biudžeto tikslinio finansavimo lėšų panaudojimą atsiskaito lėšas skyrusiai institucijai teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip panaudojamos valstybės biudžeto lėšos konkrečioje aukštojoje mokykloje kontroliuoja konkrečios mokyklos vidaus audito tarnyba ir Valstybės kontrolė.

Valstybinėse aukštojo mokslo institucijose taikomos įmokos

Asmenys, studijuojantys valstybinių aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamose studijų vietose, valstybinei aukštajai mokyklai neturi mokėti jokių tiesiogiai su studijų programos įgyvendinimu susijusių įmokų. Asmuo, įstojęs į valstybės nefinansuojamą studijų vietą, už studijas aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą turi susimokėti pats. Taip pat studijų kainą arba jos dalį už valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojančius asmenis gali apmokėti studento darbdaviai, aukštoji mokykla, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.  

Finansinė parama šeimoms, kuriose auga specialiųjų poreikių turintys studentai

Finansinę paramą neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose reglamentuoja Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašas. Jame nustatytos neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, teikiamas finansinės pagalbos priemonės ir jų dydžiai, šių priemonių skyrimo sąlygos, teikimo ir nutraukimo tvarka, taip pat finansinės pagalbos priemonių finansavimo ir atsiskaitymo už gautų lėšų naudojimą tvarka. Finansinės pagalbos priemonės detaliau aprašytos 12.5. poskyryje „Specialiosios pagalbos priemonės“. 

Nurodytą finansinę pagalbą neįgaliesiems studentams administruoja ir informaciją apie ją teikia Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Finansinė parama besimokančiųjų šeimoms

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato, kad iš asmens apmokestinamų pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos studijų (kurias baigus įgyjamas pirmasis aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat pirmosios doktorantūros ar meno aspirantūros studijos) kainai sumokėti. Tais atvejais, kai ne vyresnis kaip 26 metų studijuojantis nuolatinis Lietuvos gyventojas nėra pajamų mokesčio mokėtojas arba neturi galimybių pasinaudoti teise iš pajamų atimti sumokėtas už studijas išlaidas, šias išlaidas gali iš savo pajamų atimti vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjų. Tokiu būdu studijuojantis gyventojas arba jo vienas iš tėvų gali susigrąžinti dalį už studijas sumokėtų mokesčių. 

Finansinė parama besimokantiesiems

Valstybės remiama paskola

Valstybės remiamos paskolos pradėtos teikti nuo 2009 m. rudens semestro. Valstybės remiama paskola yra paskola su valstybės garantija, teikiama iš kredito įstaigų lėšų. Teisę gauti paskolas turi mokslo ir studijų institucijų  trumposios, pirmosios pakopos, vientisųjų studijų, antrosios pakopos studentai, doktorantai, rezidentai, profesinių studijų studentai, t. y. asmenys, turintys studento statusą, išskyrus tuos:

• kurių gautų paskolų ir prašomos valstybės paskolos suma, neįskaitant palūkanų, būtų didesnė nei didžiausia paskolų sumą – 505 bazinės socialinės išmokos dydžiai (24745 EUR); 
• kurie yra laikinai sustabdę studijas aukštojoje mokykloje ar yra akademinėse atostogose; 
• kurie nevykdo savo įsipareigojimų pagal sudarytas valstybės paskolų ar valstybės remiamų paskolų sutartis;
• kurie yra užsieniečiai, išskyrus Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečius ir nuolatinius Lietuvos gyventojus.

Valstybės remiamos paskolos yra:

• paskola studijų kainai sumokėti – šios paskolos suma per vienerius studijų metus negali būti didesnė nei studento už (vienus) studijų metus mokama studijų kaina ar jos dalis (jei mokslo ir studijų institucija teikia nuolaidą studijų kainai). Paskola išmokama į aukštosios mokyklos sąskaitą; 
• paskola gyvenimo išlaidoms – šios paskolos suma per vienerius studijų metus negali būti didesnė nei 3920 EUR per metus. Ji išmokama lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį iki liepos 1 dienos (paskutinio kurso studentams - iki studijų pabaigos) į paskolos gavėjo asmeninę sąskaitą; 
• paskola dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis – šios paskolos suma per vienerius studijų metus negali būti didesnė nei 2940 EUR per metus. Ji išmokama į paskolos gavėjo asmeninę sąskaitą vienu kartu. 

Valstybės remiamos paskolos grąžinimas prasideda 12 mėnesių po studijų baigimo, nutraukimo ar išbraukimo iš studentų sąrašų. Paskolos grąžinimo trukmė yra 15 metų. Palūkanas kredito įstaigai paskolos gavėjai pradeda mokėti studijuodami iš karto po pirmosios paskolos dalies gavimo.

Palūkanos mokamos nuo išmokėtos ir negrąžintos paskolos sumos.

Stipendijos doktorantams

Visiems nuolatinės studijų formos mokslo ir meno doktorantams, kurių doktorantūra finansuojama valstybės lėšomis, kaip valstybės parama mokamos doktoranto stipendijos, kurių dydžiai:

• pirmųjų metų doktorantams – 760 EUR (19 bazinių socialinių išmokų dydžio);
• antrųjų, trečiųjų ir ketvirtųjų metų doktorantams – 880 EUR (22 bazinių socialinių išmokų dydžio).

Šias stipendijas moka universitetas. 

Mokslo doktorantai, aktyviai vykdantys mokslinius tyrimus, ir meno doktorantai, aktyviai vykdantys tyrimus ir (ar) kuriantys, atliekantys ir viešai pristatantys meno kūrinius, be stipendijos, gali gauti paramą už studijų rezultatus. Šiuo metu tokia parama yra ne daugiau kaip 96 bazinės socialinės išmokos dydžiai (3840 EUR) per metus.

Doktorantai taip pat gali vieną kartą per metus gauti ne didesnę kaip 1140 EUR (30 bazinių socialinių išmokų) dydžio paramą jų akademinių išvykų (išvyka į tarptautinį mokslo ar meno renginį pristatyti savo mokslinių tyrimų ir (ar) meno kūrinių, dalyvavimas tarptautiniame seminare ar doktorantų mokykloje, stažuotė mokslo ir studijų ar kitoje institucijoje, vykdančioje mokslinius tyrimus)išlaidoms padengti. 

Stipendijas už akademinius pasiekimus ir paramą skiria ir moka Lietuvos mokslo taryba pagal Stipendijų už akademinius pasiekimus ir paramos doktorantams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą.

Skatinamosios stipendijos

Studentams gali būti mokamos skatinamosios stipendijos. Skatinamosios stipendijos geriausiems studentams skiriamos iš aukštųjų mokyklų ar kitų lėšų, atsižvelgiant į studijų rezultatus ar kitus akademinius laimėjimus. Valstybinių aukštųjų mokyklų skatinamųjų stipendijų fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos valstybinių aukštųjų mokyklų senatų (akademinių tarybų) nustatyta tvarka, suderinta su studentų atstovybe.

Studijų stipendijos

Studijų stipendija yra valstybės parama studentams, kurie su aukščiausiais balais įstoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Studijų stipendijos dydis per metus yra lygus tos programos, į kurią įstojo studentas norminės kainos dydžiui. Jeigu aukštosios mokyklos nustatyta metinė studijų kaina yra mažesnė už norminę studijų kainą, stipendijos dydis atitinka aukštosios mokyklos nustatytos studijų kainos dydį.

Socialinės stipendijos

Socialinės stipendijos yra aprašytos 12.5. poskyryje „Specialiosios pagalbos priemonės“

Tikslinės stipendijos

Siekiant didinti valstybei svarbių studijų krypčių patrauklumą, geriausiai besimokantiems jūrinių specialybių, kaip ir pedagogikos specialybių, studentams papildomai mokamos tikslinės stipendijos.

Prezidentų vardinės stipendijos

1995 metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, siekdama pagerbti Lietuvos Respublikos prezidentus ir paskatinti geriausius Lietuvos studentus, įsteigė prezidentų vardines stipendijas.

Gabiausiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams kasmet skiriama iki trisdešimt prezidentų vardinių stipendijų:

• 10 Antano Smetonos stipendijų – humanitarinių mokslų ir meno studijų krypčių grupių atstovams;
• 5 Aleksandro Stulginskio stipendijos – matematikos, informatikos ir fizinių mokslų studijų krypčių grupių atstovams;
• 5 Kazio Griniaus stipendijos – gyvybės, sveikatos, veterinarijos, žemės ūkio ir sporto studijų krypčių grupių atstovams;
• 5 Jono Žemaičio stipendijos – inžinerijos ir technologijų mokslų studijų krypčių grupių atstovams;
• 5 Algirdo Brazausko stipendijos – socialinių mokslų, ugdymo mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupių atstovams. Iš kiekvienai studijų sričiai numatytų penkių vardinių stipendijų po vieną skiriama kolegijų studentui (200 EUR– 5 bazinės socialinės išmokos dydžių), po dvi – siekiantiems bakalauro laipsnio universitetuose (200 EUR– 5 bazinės socialinės išmokos dydžių) ir po dvi – magistrantūros studentams (280 EUR– 7 bazinės socialinės išmokos dydžių). 

Prezidentų stipendijos skiriamos vieneriems studijų metams už gerus akademinius pasiekimus ir aktyvią mokslinę veiklą. Kandidatai stipendijoms atrenkami atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, studijų, mokslinės ir meninės veiklos įvertinimus, dalyvavimą konkursuose, ekspedicijose, mokslinės praktikos projektuose, paskelbtus mokslo darbus ir kt.

Parama išeiviams

Valstybinis studijų fondas teikia paramą užsienio lietuviams, vidurinį išsilavinimą įgijusiems pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, ir užsienio lietuviams, vidurinį išsilavinimą įgijusiems Lietuvos Respublikoje, ir kurie ne mažiau kaip trejus metus yra gyvenę užsienyje, o atvykę į Lietuvos Respubliką pradėjo mokytis 8-12 klasėje (gimnazijos I-IV klasėje). Jie gali pretenduoti į dviejų (abiejų) rūšių paramą: stipendija ir/ar socialinė išmoka. Stipendijos mėnesinis dydis yra 3,25 bazinės socialinės išmokos dydžiai (130 EUR per mėnesį). Ji skiriama vienam studijų semestrui ir išmokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos. Socialinė išmoka – tai vienkartinė išmoka, kuri skiriama, atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį (nuo 203 – 319 EUR.) Studentas turi teisę gauti abiejų rūšių paramą. Parama neskiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių jie atvyko, kalbas.

Socialinių išmokų dydžiai:

Parama studentams užsieniečiams

Siekiant į Lietuvos aukštąsias mokyklas pritraukti gabius užsienio šalių piliečius ir užsienio lietuvius  studijuoti Lietuvoje ir plėsti galimybes užsieniečiams mokytis lietuvių kalbos, pažinti Lietuvos istoriją ir kultūrą, konkurso būdu yra skiriama valstybės parama.  Lietuvos aukštosiose mokyklose gali būti skiriamos šių tipų stipendijos:

• visų studijų pakopų įvairių studijų krypčių dalinėms studijoms;
• magistrantūros studijoms;
• lietuvių kalbos mokymuisi pagal lituanistinio švietimo programas;
• intensyviems (iki vieno mėnesio trukmės) lietuvių kalbos ir kultūros kursams.

Stipendijų dydžiai:

• 10 bazinių socialinių išmokų per mėnesį – pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų studentams, atvykstantiems į dalines ir magistrantūros studijas;
• 20 bazinių socialinių išmokų per mėnesį – trečiosios pakopos studijų studentams, atvykstantiems į dalines studijas;
• 15 bazinių socialinių išmokų per mėnesį – atvykstantiems į lituanistines studijas ir lietuvių kalbos ir kultūros kursus.

Gali būti skiriamos išmokos studijų ar lietuvių kalbos ir kultūros kursų kainai ir (ar) kelionės išlaidoms padengti. Išmoka kelionės išlaidoms padengti gali būti skiriama tik vienai kelionei – atvykti į studijų ar kursų pradžią ir išvykti, pasibaigus studijoms ar kursams.

Detalūs reikalavimai pretendentams, konkurso organizavimo tvarkai ir kt. yra išdėstyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsakyme „Dėl valstybės paramos teikimo studijoms, akademiniam mobilumui ir lituanistiniam švietimui Lietuvoje ir užsienyje“.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kiekvienais metais skelbia Kazimiero Būgos stipendijų konkursą, kviesdama užsienio lituanistikos (baltistikos) centrus atrinkti po vieną kandidatą iš savo studentų ir pateikti jo kandidatūrą ministerijai. Stipendijos dydis – 320 EUR per mėnesį (8 bazinės socialinės išmokos dydžiai). Šios stipendijos skatina užsienio piliečius aktyviau domėtis lietuvių kalba ir jos studijomis, prisideda prie lituanistikos studijų programų užsienyje plėtros ir kokybės gerinimo, lietuvių kultūros pažinimo ir Lietuvos įvaizdžio užsienyje kūrimo.

Į stipendiją gali pretenduoti užsienio šalių aukštųjų mokyklų bakalauro, magistrantūros, doktorantūros ar jas atitinkančių studijų studentai, jeigu jie studijuoja pagal lituanistikos ir (ar) baltistikos studijų programas, studijuoja lietuvių kalbą ne trumpiau kaip vienerius metus ir yra rekomenduoti dviejų dėstytojų (iš jų vienas turi būti lietuvių kalbos dėstytojas). Atrankos Kazimiero Būgos stipendijai gauti kriterijai: geri studijų rezultatai, moksliniai interesai, lietuvių kalbos studijų pasirinkimo motyvacija ir tikslai.

Studijų kainos kompensavimas 

Už studijas sumokėta kaina gali būti kompensuojama pirmosios ir antrosios pakopos (į aukštąsias mokyklas įstojusiems po 2017 m. sausio 1 d.)ar vientisųjų studijų studentams, pasiekusiems geriausių studijų rezultatų.

Teisę į sumokėtos už studijas kainos kompensavimą turi Lietuvos aukštojoje mokykloje valstybės nefinansuojamoje vietoje atitinkamą studijų laikotarpį baigęs asmuo, kuris:

•  neturi akademinių skolų; 
• yra įvykdęs visus studijų programai atitinkamais studijų metais keliamus reikalavimus;
• yra pasiekęs puikų arba tipinį pasiekimų lygmenį..  
• Kompensuojama per atitinkamą laikotarpį sumokėta studijų kaina ar studijų kainos dalis, bet ne didesnė kaip norminė studijų kaina. 

Teisę į už studijas sumokėtos kainos dalies kompensavimą taip pat turi nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikęs ar bazinius karinius mokymus baigęs asmuo, kuris:

• pirmą kartą aukštojoje mokykloje studijuoja pagal pirmosios arba antrosios pakopos, arba vientisųjų studijų programas ar yra baigęs studijas;
• karo tarnybą atliko po 2011 m. rugsėjo 1 dienos;
• visą studijų laikotarpį ar jo dalį (semestrą) studijavo valstybės nefinansuojamoje vietoje;
• neturi akademinių skolų;
• studijas pradėjo praėjus ne daugiau negu trys metai nuo karo tarnybos atlikimo;
• karo tarnybą atliko praėjus ne daugiau negu trys metai nuo studijų baigimo datos;
• karo tarnybą pradėjo iki 2015 m. balandžio 21 dienos.

Kompensuojama ne daugiau kaip 50 procentų per studijų laikotarpį, už kurį kompensuojama, faktiškai sumokėtos studijų kainos, kuri turi būti ne didesnės kaip norminė studijų kaina. Kainos dalies kompensacija gali būti skiriama tik už vienas studijas.

Kainos dalies kompensavimas skiriamas asmeniui pabaigus atitinkamą studijų laikotarpį:

• pirmus dvejus studijų metus(ištęstinių studijų atveju - baigus pirmąją pusę studijų programos);

ir/ arba 

• trečiuosius studijų metus iki pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų pabaigos (ištęstinių studijų atveju - baigus antrąją pusę studijų programos);
• antrosios pakopos studijas.

Parama studentų mobilumui

Visų pakopų nuolatinių studijų studentams, vykstantiems į užsienio mokslo ir studijų institucijas dalinėms studijoms, stažuotėms, vasaros kalbos ir kultūros kursams pagal tarptautines sutartis ir susitarimus konkurso būdu skiriamos stipendijos. Jas administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Privatus ir dotuojamas ugdymas

Studijų krepšelis – tai valstybės skiriamas studijų finansavimas, kurį gali gauti baigusieji mokyklas geriausiais rezultatais. Valstybės finansavimą galima gauti studijuojant valstybinėse aukštosiose mokyklose tiek pagal nuolatinę, tiek pagal ištęstinę studijų formą. Valstybės finansavimą nevalstybės aukštosiose mokyklose galima gauti tuo atveju, kai tam tikri specialistai dėl objektyvių aplinkybių negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose. Jei nevalstybinės aukštosios mokyklos studijų kaina yra aukštesnė už valstybės nustatytą norminę studijų kainą, skirtumą turi sumokėti studentas.

Negavusieji valstybės finansuojamos studijų vietos gali rinktis mokamas studijas. Mokamų studijų kainą nustato ir skelbia kiekviena aukštoji mokykla. Įstoję į mokamas studijų vietas studentai gali gauti valstybės remiamas paskolas studijų kainai sumokėti.