Šioje dalyje yra pateikiami naujausi viešai prieinami duomenys apie priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį, vidurinį ir povidurinį aukštojo išsilavinimo nesuteikiantį ugdymą teikiančias įstaigas (ISCED 0-4 lygiai). Informaciją apie aukštojo mokslo institucijas (ISCED 5-8 lygiai) galima rasti Europos aukštojo mokslo registre. Bendrą institucijų, teikiančių valstybės finansuojamą suaugusiųjų mokymą, apžvalgą galima rasti skyriuje apie suaugusiųjų mokymą. Pastabose po lentelėmis pateikti metodologiniai paaiškinimai padeda tiksliau interpretuoti duomenis.
Švietimo įstaigos pagal tipus ir priklausomybę
| Švietimo įstaigos tipas | Teikiamas ISCED lygmuo | Teikiamų programų pagrindinis pobūdis | Švietimo įstaigų skaičius | |||
| Iš viso | Valstybės / savivaldybės | Privačios | ||||
| Ikimokyklinio ugdymo mokykla | 0 | (-) | 754 | 541 | 213 | |
| Pradinė mokykla | 1 | (-) | 125 | 97 | 28 | |
| Progimnazija | 1, 2 | G | 180 | 173 | 7 | |
| Pagrindinė mokykla | 1, 2 | G | 230 | 189 | 41 | |
| Gimnazija | 2, 3 | G | 394 | 360 | 34 | |
| Profesinio mokymo įstaiga | 2, 3, 4 | V | 55 | 47 | 8 | |
| Specialioji mokykla | 0, 1, 2, 3 | G | 42 | 42 | 0 | |
|
Šaltinis: Švietimo valdymo informacinė sistema: Švietimo ir mokslo institucijos pagal grupes, tipus ir priklausomybę (žiūrėta 2024-02-12). |
||||||
| G= Bendrasis ugdymas | V= Profesinis mokymas | |||||
| (:) Nėra duomenų | (-) Netaikoma | |||||
| Terminai. Unesco/OECD/Eurostat 2018 m. Sąvokų, apibrėžimų ir kvalifikacijų vadove (Manual on concepts, definitions and classification) apibrėžta, kas yra įprastas ugdymas (10 psl.); bendrojo ir profesinio ugdymo programos (19 psl.); valstybinės institucijos, nuo valstybės priklausančios privačios institucijos ir privačios nepriklausomos institucijos (psl. 24-26) | ||||||
Pastabos
Pateikiamoje statistikoje mokykla ir jos padaliniai yra skaičiuojami kaip viena mokykla.
Lietuvoje, renkant statistiką apie nevalstybines (privačias) mokyklas, nėra atskiriama, kokią jų pajamų dalį sudaro valstybės ir savivaldybių lėšos. Nevalstybinės mokyklos yra tos mokyklos, kurių savininkė ar viena iš dalininkių nėra valstybė ar savivaldybė. Nevalstybinės mokyklos gauna valstybės finansavimą ugdymo planui įgyvendinti, bet šio finansavimo proporcija visų mokyklos surenkamų lėšų kontekste nėra aiški.
Įprastai progimnazija vykdo pagrindinio ugdymo programos (ISCED 2) I-ąją dalį, skirtą 5-8 klasėms, o pagrindinė mokykla vykdo pagrindinio ugdymo programos (ISCED 2) I-ąją dalį, skirtą 5-8 klasėms, ir II-ąją dalį, skirtą 9-10 klasėms. Tačiau ir progimnazija, ir pagrindinė mokykla gali vykdyti ir platesnę ugdymo programą, apimančią ne tik pagrindinį, bet ir pradinį ugdymą (ISCED 1), skirtą 1-4 klasėms.
Įprastai gimnazija vykdo vidurinio ugdymo programą (ISCED 3), skirtą III-IV gimnazijos klasėms ir pagrindinio ugdymo programos (ISCED 2) II-ąją dalį, skirtą I-II gimnazijos klasėms. Gimnazija tam tikrais atvejais gali vykdyti ir platesnę ugdymo programą – vidurinio ugdymo programą su visa pagrindinio ugdymo programa arba pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Išimtiniai atvejai nurodyti 6.7. skyriaus „Vidurinio ugdymo organizavimas“ poskyryje „Mokyklų tipai“.
Profesinio mokymo mokyklos, nurodytos lentelėje, gali su profesinio mokymo programa teikti ir pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą. Lentelėje nurodytas profesinio mokymo ISCED lygmuo.
Profesinio mokymo įstaigos teikia programas, pritaikytas asmenims su specialiaisiais poreikiais. Šios mokyklos statistikoje yra įskaičiuojamos į profesinio mokymo mokyklų skaičių.
Kai kurios bendrojo ugdymo mokyklos turi atskiras specialiąsias klases mokiniams su specialiaisiais poreikiais. Bendrojo ugdymo mokyklos mokinius su specialiaisiais ugdymosi poreikiais integruoja į bendras klases. Visos šios mokyklos yra įskaičiuojamos į bendrojo ugdymo mokyklų skaičių.