Lietuvoje mokyklos yra skirstomos į valstybės (steigėja – valstybė), savivaldybės (steigėja – savivaldybė) ir nevalstybines. Nevalstybinių mokyklų steigėja ar dalininkė yra ne valstybė ir ne savivaldybė(s). Nevalstybines mokyklas ir galima vadinti privačiomis.

Nevalstybinių mokyklų finansavimas

Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos

Lėšos ugdymui. Lietuvoje būtų sudėtinga atskirti nevalstybines ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklas į visiškai valstybės nefinansuojamas ir iš dalies finansuojamas dėl Lietuvos švietimo finansavimo specifikos. Švietimo įstatyme nurodyta, kad šios nevalstybinės mokyklos  taip pat kaip valstybės ir savivaldybės mokyklos yra finansuojamas iš atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų pagal mokinio ir klasės krepšelio finansavimo metodiką. Tai yra, nevalstybinės mokyklos taip pat gauna valstybės finansavimą ugdymui.

Lėšos ūkio reikmėms. Trūkstamas lėšas ugdymui, ūkiui ir kitai ugdymo aplinkai nevalstybinės mokyklos gauna iš savo steigėjų, susirenka iš tėvų ir / ar rėmėjų. Išimtis dėl ūkio lėšų – nevalstybinės tradicinių religinių bendruomenių mokyklos, kurių ūkiui išlaikyti lėšų skiria valstybė iš savo biudžeto[i]. Visgi, ir šios mokyklos dažnai renka papildomą mokestį. Kokio dydžio bus mokestis, nustato kiekviena nevalstybinė mokykla.

Profesinio mokymo įstaigos

Profesiniam mokymui, apmokamam valstybės biudžeto lėšomis ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, neatsižvelgus į asignavimų valdytoją, nustatomas vienodas fiksuoto įkainio dydis. Nevalstybinėje profesinio mokymo įstaigoje užmokestį už profesinį mokymą nustato įstaigos savininkas. Nevalstybinei profesinio mokymo įstaigai ūkio lėšas skiria įstaigos savininkas.

Aukštosios mokyklos

Nevalstybinių aukštųjų mokyklų lėšas sudaro studentų mokamas mokestis už studijas, valstybės lėšos, mokyklos steigėjo lėšos, rėmėjų parama. Valstybė skiria nevalstybinėms mokslo ir studijų institucijoms lėšas moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti.

Nevalstybinę aukštąją mokyklą taip pat gali steigti tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija. Jei ji vadovaujasi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, tokios nevalstybinės aukštosios mokyklos lėšas sudaro: valstybės biudžeto lėšos, steigėjo lėšos ir kitos teisėtai gautos lėšos. Valstybės biudžeto lėšų skiriama tiek, kiek jų skiriama to paties tipo valstybinėms aukštosioms mokykloms.

Konstitucijoje yra pasakyta, kad gerai besimokantiesiems yra laiduojamas nemokamas aukštasis mokslas. Mokiniai, kurie baigė bendrojo ugdymo mokyklą ir nori mokytis nevalstybinėje aukštojoje mokykloje, gali gauti valstybės studijų stipendiją. Šios stipendijos dydis metams atitinka norminės vienerių metų studijų kainos dydį. Tai yra maždaug 1270 eur. Jei aukštosios mokyklos nustatyta metinė studijų kaina yra didesnė už norminę studijų kainą, likusią studijų mokesčio dalį turi kompensuoti pats studentas.

Nevalstybinių mokyklų sektoriaus plėtra

Lietuvoje nevalstybinio švietimo sektorius nėra didelis, tačiau pamažu plečiasi. Skaičiuojant visas privačias ugdymo įstaigas pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo ir baigiant aukštuoju mokslu, 2022–2023 m. m. privatus ugdymo įstaigų skaičius sudarė 17 proc., kai 2010-2011 m. m. privačios ugdymo įstaigos sudarė 7,3 proc. visų ugdymo įstaigų.

Ypač ryški ikimokyklinių įstaigų plėtra. Statistikos departamento duomenimis, 2010-2011 m. m. privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų buvo vos 4, o 2022–2023 m. m. jų buvo jau 179. Privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos sudaro ketvirtadalį visų ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Nuo 2011 m. švietimo politikos veiksmai buvo nukreipti į ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigimo tvarkos liberalizavimą. Tai stipriai palengvino sąlygas steigti privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas. 2011 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti ikimokyklinio ugdymo krepšelis. Jis skiriamas ir valstybinei, ir nevalstybinei ikimokyklinio ugdymo įstaigai. Savivaldybės, kurios susiduria su valstybinių darželių trūkumu, įvairiomis priemonėmis didina nevalstybinių darželių prieinamumą. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste šeima, leidžianti vaiką į privatų darželį, gali pasinaudoti 100 eurų kompensacija mokant mėnesinį mokestį.

Bendrojo ugdymo mokyklų skaičius per šį laikotarpį išaugo trigubai – nuo 30 mokyklų 2010–2011 m. m. iki 89 mokyklų 2022–2023 m. m. Tai sudaro apie 10 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklų. 

Nevalstybinių profesinio mokymo įstaigų skaičius per minėtą laikotarpį paaugo nuo 3 iki 5. Tai sudaro apie 9 proc. nuo visų profesinio mokymo įstaigų skaičiaus.

Aukštojo mokslo srityje nevalstybinės mokyklos užima reikšmingą vietą. Šiuo metu veikia 7 nevalstybinės kolegijos ir 6 universitetai. Nevalstybinės aukštosios mokyklos sudaro daugiau kaip trečdalį visų aukštųjų mokyklų.

Nevalstybinių mokyklų steigimas ir valdymas

Lietuvoje įsteigti nevalstybinę ikimokyklinio ar bendrojo ugdymo mokyklą nėra sudėtinga. Pirmiausiai, reikia turėti patalpas[ii], kurios būtų pritaikytos konkretaus amžiaus vaikams ir kurios atitiktų nustatytas higienos normas. Jei patalpos atitinka higienos normas, išduodamas leidimas-higienos pasas. Jis yra būtinas veiklai vykdyti. Mokyklos steigėjas pasirenka įstaigos teisinę formą. Įprastai tai būna viešoji įstaiga. Steigimui reikalingi mokyklos steigimo dokumentai – steigimo aktas ir mokyklos įstatai. Jei steigėjas vykdys ikimokyklinį ugdymą, jis turi parengti ikimokyklinio ugdymo programą. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrojo ugdymo mokykla turi turėti savo ugdymo planą. Steigėjas programai įgyvendinti turi suburti pakankamą komandą, kurios kvalifikacija atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Profesinio mokymo įstaigas gali steigti fiziniai, juridiniai asmenys, kitos juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos. Profesinio mokymo įstaigos juridinį statusą pasirenka steigėjas, bet įprastai tai yra viešoji įstaiga. Mokykla įsteigiama pagal steigimo reikalavimus viešajai įstaigai (steigimo sutartis, įstaigos įstatai, paskirtas vadovas ir kolegialūs valdymo organai). Norėdama vykdyti mokymą, nevalstybinė profesinio mokymo mokykla turi gauti Švietimo ir mokslo ministerijos išduodamą licenciją. Licencija išduodama, jei mokykla turi mokymui tinkamas patalpas, yra subūrusi kvalifikuotą komandą, turi materialias ir metodines priemones, yra įrengusi tinkamas teorinio ir praktinio mokymo vietas.

Nevalstybinę aukštąją mokyklą gali steigti fiziniai ir juridiniai asmenys. Steigėjas pasirenka aukštosios mokyklos teisinę formą. Aukštosios mokyklos steigimo dokumentas yra aukštosios mokyklos statutas. Juo savo veikloje vadovaujasi aukštoji mokykla. Norėdama  vykdyti studijas, aukštoji mokykla turi gauti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Leidimas išduodamas, jeigu mokykla atitinka šiuos reikalavimus:

1) Valstybės saugumo departamentas nustato, kad numatoma veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui;

2) įsipareigojama pradėti įgyvendinti ne mažiau kaip 3 studijų krypčių (universitetui) arba 2 studijų krypčių (kolegijai) studijas. Įsipareigojimą reikia įvykdyti per 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo.  Ne mažiau kaip pusė studijų programų turi būti įgyvendinamos Lietuvos teritorijoje;

3) Studijų kokybės vertinimo centras nustato, kad materialinė bazė, kvalifikuotas personalas yra tinkami planuojamoms studijų programoms, mokslinei ir (arba) meno veiklai įgyvendinti; mokymo įstaiga atitinka kitus teisės aktų reikalavimus.

Dokumentus, reikalingus leidimui gauti, vertina Studijų kokybės vertinimo centras. Leidimą išduoda Švietimo ir mokslo ministerija.

Už švietimo kokybę nevalstybinėje mokykloje yra atsakingas mokyklos steigėjas. Aukštojo mokslo kokybės stebėsena nevalstybinėje mokykloje vykdoma vertinant ir akredituojant jos vykdomas studijų programas.