Lietuvos kvalifikacijų sandara: kilmė, tikslai, organizavimas
Lietuva apsisprendė sukurti nacionalinę kvalifikacijų sąrangą dar prieš Europos Parlamentui ir Tarybai 2008 m. rugsėjo 23 d. paskelbiant rekomendaciją „Dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo“. Šalies kvalifikacijų sąrangos projektas buvo parengtas 2005–2007 m. įgyvendinant Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos koordinuojamą ir ES lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos kvalifikacijų sistemos sukūrimas“. Projektu buvo siekiama pagerinti perimamumą tarp atskirų švietimo grandžių ir geriau tenkinti ūkio reikmes.
Remiantis Lietuvoje patvirtintomis profesinio išsilavinimo bei aukštojo išsilavinimo lygmenų sistemomis ir atsižvelgiant į Europos kvalifikacijų sąrangą, 2005–2008 m. parengtas Nacionalinės kvalifikacijų sandaros modelis ir koncepcija.
2010 m. gegužės 4 d. Vyriausybė patvirtino Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašą. 2019 m. liepos 24 d. Vyriausybė atnaujino Aprašą, atsižvelgdama į 2017 m. gegužės 22 d. Tarybos Rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros bei Mokslo ir studijų įstatyme įvestą trumpąją pakopą. Lyginant pirmąjį dokumentą ir patikslintąjį, ryškių skirtumų nėra.
Rengiant Lietuvos kvalifikacijų sąrangą, pagrindinis tikslas buvo sukurti aiškią kvalifikacijų lygių sistemą. Kvalifikacijos suklasifikuotos į lygius pagal kompetencijas, kurių reikia asmeniui jo/jos veiklai. Kartu kvalifikacijos suderintos su šalies ūkio poreikiais ir kurtos kaip instrumentas koordinuoti šalies ekonominę, socialinę ir užimtumo politiką. Lietuvos kvalifikacijų sandara buvo reikalinga, kad būtų aiškiai nustatyta, kaip nustatomos kvalifikacijos, jos įgijamos, vertinamos ir pripažįstamos. Kartu tai palengvina asmenų informavimą apie įvairiai profesinei veiklai reikalingų kvalifikacijų turinį, įgijimą, tobulinimą ir/ar keitimą. Įtvirtinta kvalifikacijų sąranga leidžia lengviau judėti darbo jėgai tiek šalies, tiek tarptautiniu mastu. Kartu, pereinant iš vieno kvalifikacijos lygio į kitą, siekiama skatinti mokymąsi visą gyvenimą taikant visas formaliojo, neformaliojo ir savišvietos mokymo formas ir būdus.
Atsakomybė už kvalifikacijų sistemos plėtrą skirta Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrui. Ši valstybės biudžetinė įstaiga tvarko Lietuvos kvalifikacijų sistemą, pavyzdžiui, vykdo profesinių standartų[1] rengimą ir atnaujinimą, suderinusi su sektoriniais profesiniais komitetais[2]. Ji taip pat yra Nacionalinis kvalifikacijų koordinavimo punktas (National Coordination Point). Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kvalifikacijų sistemos tvarkyme dalyvauja kaip institucija, formuojanti politiką kvalifikacijų sistemos srityje, ją organizuojanti ir įgyvendinanti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija dalyvauja formuojant žmogiškųjų išteklių plėtros politiką ir yra atsakinga už jos vykdymą. Todėl ji taip pat yra įsitraukusi į reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimą. Pastaroji ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nustato profesinių ir profesinio rengimo standartų struktūrą, jų rengimą, papildymą, keitimą ir juos tvirtina. Sektoriniai profesiniai komitetai − kolegialios, bendradarbiavimo pagrindu sudarytos patariamosios institucijos − koordinuoja kvalifikacijų klausimus konkrečiame ūkio sektoriuje. Studijų kokybės vertinimo centras vykdo akademinį užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimą.
Lietuvos kvalifikacijų sandara
Lietuvos kvalifikacijų sandaroje yra klasifikuojamos, vertinamos ir lyginamos Lietuvoje nustatytos, suteikiamos ir pripažįstamos kvalifikacijos. Lietuvos kvalifikacijų sistema, apimanti Lietuvos kvalifikacijų sandarą, kvalifikacijų planavimą, įgyvendinimą, pripažinimą ir valdymą, yra susieta su kitų Europos Sąjungos valstybių kvalifikacijų sistemomis.
Kvalifikacijų lygių nustatymas
Lietuvos kvalifikacijų sandarą sudaro 8 kvalifikacijų lygiai. Kvalifikacijų lygiai išdėstyti atsižvelgiant į kvalifikacijas pagrindžiančią kompetenciją ir kvalifikacijų lygius apibrėžiančius kriterijus:
- veiklos sudėtingumas – kvalifikacinis kriterijus, taikomas veiklos pobūdžiui, užduočių įvairovei ir atsakomybės laipsniui apibūdinti;
- veiklos savarankiškumas – kvalifikacinis kriterijus, taikomas veiklos organizavimo ir pavaldumo pobūdžio kitimui apibūdinti;
- veiklos kintamumas – kvalifikacinis kriterijus, taikomas veiklos technologinės ir organizacinės aplinkos kitimui apibūdinti.
Kiekvienas kvalifikacijų lygis apima kvalifikacijas, skirtas panašaus sudėtingumo, savarankiškumo ir kintamumo veiklai atlikti.
Skiriamos dviejų tipų kvalifikacijos:
- kvalifikacijos darbui, kurių pagrindinis siekis yra parengti asmenį darbui;
- kvalifikacijos mokymuisi, kurių pagrindinis siekis yra parengti asmenį tolesniam mokymuisi.
Lietuvos kvalifikacijų lygiai ir jų įgijmo būdai
I-IV lygis. I–IV lygio kvalifikacijos įgyjamos, baigus profesinio mokymo ir/arba bendrojo ugdymo programas, ir/arba savarankiškai, ir/arba iš profesinės veiklos patirties.
V lygis. V lygio kvalifikacijos įgyjamos, baigus mokymo programas, skirtas asmenims, turintiems profesinę kvalifikaciją ir nustatytos trukmės profesinės veiklos patirties. Taip pat gali būti įgijamos baigus trumpųjų studijų programas ir/arba iš profesinės veiklos patirties, ir/arba mokantis savarankiškai.
VI lygis. VI lygio kvalifikacijos įgyjamos, baigus pirmosios pakopos, profesinių studijų programas, ir/arba iš profesinės veiklos patirties, ir/arba mokantis savarankiškai.
VII lygis. VII lygio kvalifikacijos įgyjamos, baigus antrosios pakopos, vientisųjų studijų arba profesinių studijų programas, ir/arba iš profesinės veiklos patirties, ir/arba mokantis savarankiškai.
VIII lygis. VIII lygio kvalifikacijos įgyjamos, baigus trečiosios pakopos studijas, ir/arba iš profesinės veiklos patirties, ir/arba mokantis savarankiškai.
Lietuvos kvalifikacijų lygių aprašai
|
Lietuvos kvalifikacijų lygis |
Kvalifikacijų lygio aprašymas |
|
I |
Kvalifikacija skirta veiklai, susidedančiai iš vieno ar kelių paprastų specializuotų veiksmų ar operacijų. Atliekant veiklą, gebama pritaikyti pagrindines žinias, būdingas vykdomai veiklai. Veiklos aplinka yra aiški, veikla atliekama pagal detalias instrukcijas, kai kuriais atvejais būtina intensyvi priežiūra ir vadovavimas. Veiklą sudarančios situacijos, veiksmai ir operacijos pastovūs ir nuolat kartojasi. |
|
II |
Kvalifikacija skirta veiklai, kurią sudaro veiksmai ir operacijos, skirti paprastoms problemoms spręsti. Atliekant veiklą, gebama pritaikyti pagrindines veiklai būdingas faktines žinias. Veiklai atlikti reikalinga priežiūra, vadovavimas. Veiklą sudarantys veiksmai ir operacijos yra pastovūs. |
|
III |
Kvalifikacija skirta veiklai, susidedančiai iš veiksmų ir operacijų siaurose veiklos srityse. Veikla gali apimti kelis ir daugiau specializuotų veiklos uždavinių, kuriems reikia pritaikyti gerai žinomus ir išbandytus sprendimus. Atliekant veiklą gebama pritaikyti būdingas vykdomai veiklai žinias apie veiklos srities faktus, principus ir procesus. Veikla atliekama savarankiškai, vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui ir esant išorinei atlikimo kokybės kontrolei. Veiklos aplinka gali reikalauti gebėjimo prisitaikyti prie paprastų konteksto pokyčių. |
|
IV |
Kvalifikacija skirta veiklai, susidedančiai iš veiksmų ir operacijų palyginti plačiose veiklos srityse. Veikla atliekama vykdant keletą ir daugiau specializuotų veiklos uždavinių, kurių galimi sprendimai ne visada išbandyti ir žinomi. Atliekant veiklą gebama pritaikyti faktines ir teorines žinias, būdingas plačiam kontekstui, susijusiam su veiklos sritimi. Veikla atliekama savarankiškai, prisiimant atsakomybę už veiklos atlikimo procedūrų ir rezultatų kokybę. Įgijus patirties, kvalifikacija leidžia perduoti praktinius veiklos įgūdžius žemesnės kvalifikacijos darbuotojams ir prižiūrėti jų veiklą. Veiklos aplinka reikalauja gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių, lemiamų veiklos konteksto kaitos, kuri dažniausiai nuspėjama. |
|
V |
Kvalifikacija skirta veiklai, pasižyminčiai kompleksišku veiklos uždavinių derinimu skirtingose veiklos srityse. Veikla apima žemesnės kvalifikacijos darbuotojų kompetencijų vertinimą ir mokymą. Veikla reikalauja derinti išsamias veiklos srities žinias su bendrosiomis žiniomis, sprendžiant įvairias specializuotas veiklos užduotis keliose skirtingose veiklos srityse. Darbuotojas atlieka veiklą savarankiškai, jos priežiūra apsiriboja tik rezultatų įvertinimu. Veiklos uždavinius nustato aukštesnės kvalifikacijos darbuotojas, dažnai suteikdamas veiklos atlikėjui galimybes pasirinkti šių uždavinių sprendimo būdus ir priemones. Darbuotojas vadovauja žemesnės kvalifikacijos darbuotojų veiklai, planuoja ir skirsto veiklos užduotis, prižiūri veiklos atlikimą, konsultuoja ir tikrina veiklos atlikimo kokybę. Veiklos technologiniai ir organizaciniai reikalavimai ir jos aplinka nuolat kinta, pokyčiai dažnai nenuspėjami ir gali būti susiję su naujomis veiklos sritimis. |
|
VI |
Kvalifikacija skirta sudėtingai veiklai, pasižyminčiai uždavinių ir jų turinio įvairove. Sprendžiant uždavinius įvairiose profesinės veiklos srityse, naudojamos įvairios priemonės ir metodai. Todėl veiklos atlikimas reikalauja taikyti plačias teorines žinias, pagrįstas naujų fundamentinių ir taikomųjų tyrimų rezultatais arba būtinas įvairioms naujovėms įdiegti. Veikla atliekama savarankiškai, pasirenkant uždavinių atlikimo būdus ir organizuojant atitinkamų žmonių darbą iškeltiems uždaviniams atlikti. Todėl šio lygio kvalifikacijos apima gebėjimus planuoti veiklą atsižvelgiant į numatytus tikslus, analizuoti ir fiksuoti savo veiklos rezultatus ir teikti ataskaitas veiklą koordinuojantiems asmenims, koreguoti veiklą, atsižvelgiant į veiklos rezultatų analizę ir specialistų rekomendacijas, taip pat vykdyti įvairią projektinę veiklą. Veiklos aplinka reikalauja gebėjimo prisitaikyti prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, kuriuos lemia žinių ir technologijų pažanga konkrečioje profesinėje srityje. Kvalifikacija leidžia patobulinti ir praplėsti profesinės srities žinias ir patiems, įvertinus savo veiklą, mokytis savarankiškai (plėtoti pažintines kompetencijas), kaip to reikalauja profesinės veiklos kaita. |
|
VII |
Kvalifikacija skirta sudėtingai veiklai, susidedančiai iš įvairių tarpusavyje susijusių uždavinių, kurie gali apimti keleto giminingų profesinių veiklų sritis. Todėl veiklos atlikimas reikalauja ekspertinio naujausių žinių profesinės veiklos ir jai artimose ar giminingose srityse vertinimo ir pritaikymo,. Taip pat reikia atrasti naujus faktus atliekant taikomuosius profesinės veiklos tyrimus, kūrybiškai taikyti teorines žinias ir mokslinių tyrimų rezultatus. Veikla atliekama savarankiškai nustatant atitinkamos veiklos srities uždavinius, priimant savarankiškus sprendimus, orientuotus į veiklos tobulinimą ir gerinimą. Veiklai būdingas vadovavimas kitų darbuotojų veiklai. Todėl šio lygio kvalifikacijos apima gebėjimus savarankiškai atlikti taikomojo pobūdžio tyrimus, teikti konsultacijas veiklos srityje, koordinuoti projektus, orientuotus į kitų žmonių kvalifikacijos tobulinimą ir inovacijų diegimą, analizuoti veiklos rezultatus ir juos pristatyti. Dėl žinių, technologijų, darbo organizavimo įvairiose veiklų srityse pažangos šio lygio veikla ir jos aplinka intensyviai kinta. Pokyčiai sunkiai prognozuojami, veiklą sudaro nuolat kintantys užduočių deriniai. Todėl veiklos kaitai reikia gebėti priimti inovatyvius sprendimus, pagrįstus tyrimų rezultatais, įvertinti alternatyvius sprendimo variantus ir galimas socialines ir etines veiklos pasekmes. |
|
VIII |
Kvalifikacija skirta itin sudėtingai veiklai, kuriai būdingas naujovių – naujų žinių, idėjų, technologijų, veiklos atlikimo būdų, metodų ir procesų – kūrimas. Todėl veiklai reikia naujų žinių veiklos srityse atradimo, remiantis vykdomų fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatais, integruojant įvairių veiklos sričių žinias. Veikla pasižymi strateginio pobūdžio veiklos uždaviniais, kurie gali apimti įvairias skirtingas veiklos sritis ar mokslinių tyrimų dalykus. Veikla strategiškai planuojama prisiimant atsakomybę už kitų darbuotojų veiklos rezultatus ir jos kokybę, savarankiškai priimami strategiškai svarbūs sprendimai. Būdingas atitinkamos veiklos srities specialistų mokymas ir konsultavimas. Todėl reikia gebėjimų priimti visuomeninės reikšmės strateginius sprendimus, savarankiškai planuoti ir vykdyti fundamentinius ir/arba taikomuosius mokslinius tyrimus, perteikti naujausias žinias (skleisti patirtį) atitinkamos srities specialistams, koordinuoti mokslinius ir taikomųjų tyrimų projektus. Intensyvūs ir neprognozuojami veiklos, jos aplinkos pokyčiai reikalauja pasirengimo nuolatiniams pokyčiams, atvirumo naujovėms. Reikia teigiamo požiūrio į organizacijos ir visuomenės plėtrą, gebėjimų originaliai spręsti problemas įvertinus jų kontekstą. Reikia gebėjimų inicijuoti ir kurti pokyčius įvairiose veiklos ir visuomenės gyvenimo srityse. |
Iššūkiai, kylantys formuojant Lietuvos kvalifikacijų sandarą ir ją įgyvendinant
Nagrinėjant, kaip galima įgyti vieną ar kitą kvalifikaciją, nurodytą Lietuvos kvalifikacijų sandaroje, pastebimi keli iššūkiai. Pirmas jų yra įgytų kompetencijų ir kvalifikacijų pripažinimas. Dar nėra aiškios sistemos, kaip pripažinti profesinėje veikloje ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas ir kvalifikacijas. Kita problema – profesinių standartų rengimas ir atnaujinimas. Profesiniai standartai patvirtinti 2010 metais. Per devynerius metus jie paseno ir juos reikia atnaujinti. Atnaujinimo procedūra užtrukusi, todėl lėtėja ir profesinio mokymo programų atnaujinimas, kuris paremtas profesiniais standartais. Trečia – įteisintas naujas 5 ISCED lygmuo. Mokslo ir studijų įstatyme tai aprašyta kaip nauja – trumpoji – pakopa studijų sistemoje. Nemažai detalių apie šią pakopą nurodyta pačiame įstatyme, bet vėluoja šios naujos pakopos įgyvendinimas (nepatvirtinami įgyvendinamieji teisės aktai). Tai reiškia, kad dar iki galo neveikia sistema, kaip galima įgyti 5 lygiui reikalingas kompetencijas ir kvalifikaciją.
Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos kvalifikacijų sandaros susiejimas
2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba patvirtino rekomendacijas dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros kūrimo. Vienas iš pagrindinių rekomendacijų tikslų – sukurti Europos Sąjungoje bendrą mechanizmą, kuris palengvintų visų lygių kvalifikacijų suteikimą bei jų tarptautinį pripažinimą. ES šalys narės buvo įpareigotos iki 2010 m. susieti nacionalines kvalifikacijų sistemas su Europos kvalifikacijų sandara (EKS).
2011 m. vasario 22 d. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro organizuotoje konferencijoje „Sąsajos tarp Lietuvos ir Europos kvalifikacijų sandarų“ vyko įvairių interesų grupių diskusija apie Lietuvos kvalifikacijų sandarą ir galimybes ją sulieti su Europos kvalifikacijų sąranga. Lietuvos kvalifikacijų sandaros susiejimo su EKS ir Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandara ataskaitos projektas pristatytas EKS patarėjų grupei 2011 m. Galutinis ataskaitos variantas buvo pateiktas 2012 m. Remiantis Lietuvos ir Europos kvalifikacijų sandarų palyginimais, nustatyta, kad 8 Lietuvos kvalifikacijų lygmenys tiesiogiai atitinka 8 Europos kvalifikacijų lygmenis. Kartu 6-8 Lietuvos kvalifikacijų lygmenys atitinka 1-3 Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandaros studijų pakopas.
Sandarų susiejimas yra svarbus, nes praplečia kvalifikacijų įgijimo ir tobulinimo galimybes. Sąsajos sudaro sąlygas mokymuisi ir darbo jėgos judumui tiek šalies, tiek tarptautiniu mastu. Kartu skatina mokymąsi visa gyvenimą, palengvina kvalifikacijos, individualaus ir neformaliojo mokymosi bei savišvietos pripažinimą. Padidina kvalifikacijų, įgytų kitose šalyse, skaidrumą, pagerina darbo rinkos poreikių ir švietimo bei mokymo pasiūlos atitiktį.
[1] Profesinis standartas – ūkio sektoriui arba jo daliai reikalingų visų lygių kvalifikacijų, jas sudarančių kompetencijų ir kvalifikacijos suteikimo reikalavimų aprašas.
[2] Sektorinis profesinis komitetas – bendradarbiavimo pagrindu sudaryta patariamoji institucija, koordinuojanti konkretaus ūkio sektoriaus – veiklų grupės strateginius kvalifikacijų sistemos formavimo ir profesinio mokymo klausimus pagal veiklų ekonominę funkciją, produktus, paslaugas arba technologijas.