Skip to main content
European Commission logo

Eurydice

EACEA National Policies Platform:Eurydice
Tarptautiniai švietimo aspektai ikimokykliniame, priešmokykliniame ir bendrajame ugdyme

Lithuania

13.Akademinis judumas

13.4Tarptautiniai švietimo aspektai ikimokykliniame, priešmokykliniame ir bendrajame ugdyme

Last update: 14 December 2023

Ugdymo turinio plėtra

2011 m. švietimo ir mokslo ministras patvirtino Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo 2011–2013 metų plėtros programą. Rengiant programą buvo atsižvelgiama į įstatymą „Dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ratifikavimo“, Europos Sąjungos komunikatą „Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis“, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos fakultatyvų protokolą, įstatymą dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo ratifikavimo  ir kitus teisės aktus.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo 2011–2013 metų plėtros programoje, gerinant sąlygas teikti kokybišką ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, numatyta atlikti tyrimą, kuriuo būtų įvertinta ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo turinio programų dermė, parengtos ikimokyklinio ugdymo turinio programų rengimo metodinės rekomendacijos, atnaujinta priešmokyklinio ugdymo bendroji programa.

Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. patvirtintos atnaujintos Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Šios Bendrosios programos apibrėžia ugdymo turinį valstybės lygmeniu. Mokyklos ir mokytojai, vadovaudamiesi Bendrosiomis programomis, formuoja mokyklos ir klasės lygmens ugdymo turinį, pritaikydami jį pagal atskirų klasių ir mokinių poreikius taip, kad mokiniai pagal savo išgales pasiektų kuo geresnių rezultatų. Rengiant ir įgyvendinant Bendrąsias programas, laikomasi nuostatos orientuoti ugdymo turinį į bendrųjų kompetencijų ir esminių dalykinių kompetencijų ugdymą, ypatingą dėmesį kreipiant mokymuisi mokytis. 

2011 m. švietimo ir mokslo ministras įsakymu patvirtino atnaujintą Vidurinio ugdymo bendrąją programą. Naujajame vidurinio ugdymo raidos etape siekiama labiau orientuoti ugdymo turinį į bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymą.

Įgyvendinant atnaujintas užsienio kalbų vidurinio ugdymo bendrąsias programas, įgyvendinant projektą „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams“, mokiniams siūloma rinktis užsienio kalbos mokymosi kursą, kuris atitinka jų užsienio kalbos pasiekimų lygį. Siekiant padėti užsienio kalbų mokytojams nustatyti mokinių kalbinės kompetencijos lygį, parengti bandomieji užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) testai. Testai parengti vadovaujantis Bendraisiais Europos kalbų metmenimis, orientuotais į Europos Tarybos siūlomus lygius – A2 ir B1. Testų paskirtis – nustatyti mokinių pasiekimų lygį, baigiant pagrindinio ugdymo programą. Remiant Europos Sąjungos struktūriniams fondams, vykdomi proveržio projektai, kuriais siekiama padėti pradinių klasių mokytojams, specialiojo ugdymo pedagogams, mokyklų bibliotekininkams taikyti informacines ir komunikacines technologijas, kuriamas skaitmeninis ugdymo turinys, keliose dešimtyse mokyklų išbandomos galimybės taikyti IKT, gerinant mokinių motyvaciją, ugdant jų bendrąsias kompetencijas ir individualizuojant mokymąsi.

Lietuva taip pat dalyvauja tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose: OECD PISA, IEA PIRLS, IEA ICCS, IEA TIMSS, OECD TALIS. Tyrimų rezultatai yra plačiai aptariami rengiamuose tarptautiniuose renginiuose, visuomenei skirtuose leidiniuose. 

Partnerystė ir tinklai

Lietuvos mokyklos aktyviai dalyvavo Europos Komisijos Švietimo ir kultūros direktorato eLearning programos iniciatyvos eTwinning programoje, kurią Lietuvoje koordinuoja Švietimo informacinių technologijų centras.

Švietimo mainų paramos fondas administruoja „Erasmus+” programą, pagal kurios veiksmą „Strateginės partnerystės projektai“ finansuojami mokyklų partnerysčių projektai. Įgyvendinant partnerysčių projektus bendradarbiaudami su kolegomis iš kitų šalių, pedagogai ir mokiniai turi galimybę pažinti kitas kultūras, tobulinti užsienio kalbų žinias, pasidalyti patirtimi, naujoviškomis mokymo praktikomis. Projekto metu dviejų šalių mokiniai ir mokytojai išsirenka abiem įdomią ir aktualią temą ir dirbdami drauge gamina bendrą partnerystės produktą. Temos gali būti įvairios: menas, mokslas, kalbos, aplinkos apsauga, kultūrinis paveldas, Europos pilietiškumas, kova prieš rasizmą ir pan.